Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ieško partijos veido

Po to, kai per prezidento rinkimus stuburas nepadėjo, rinkdami naują lyderį konservatoriai bandys keisti partijos veidą. Rinkimų retoriką išvertus iš viešųjų ryšių kalbos, aiškėja, kad iš esmės teks rinktis arba granitinių veido bruožų nuoseklumą, arba draugiškos šypsenos radikalumą.

Į demokratijos šventę – su rinkimų pagreičiu

Po triuškinamo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Gabrieliaus Lansbergio pralaimėjimo vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje ir jo apsisprendimo atsisakyti partijos pirmininko pareigų bei Seimo nario mandato, TS-LKD prieš tris mėnesius perkeltine prasme liko be galvos. Netrukus paaiškėjo, kad ir be stuburo: ekspremjerė Ingrida Šimonytė pareiškė nedalyvausianti partijos pirmininko rinkimuose. Kadangi į G.Landsbergio politines įpėdines partijoje, kaip manoma, taikyta Monika Navickienė po „Foxpay“ skandalo pasitraukė iš aktyvios politikos, partijai, ko gero, teks ieškoti dar ir patrauklaus veido. Ar pavyks konservatoriams ir jų rėmėjams tarp iškeltų kandidatų į TS-LKD pirmininkus rasti turintį ir stiprų vertybinį stuburą, ir gerą galvą, ir bent kiek didesnį visuomenės pasitikėjimą skatinantį atviresnį žvilgsnį, nuoširdesnę šypseną? Nejau konservatorių partija žmogišku veidu – ne šio pasaulio dimensija?

Naujos rinkimų kampanijos vieškeliu TS-LKD rieda gana žvaliu politiniu pagreičiu, kurį šios partijos kandidatams suteikė stiprus rinkėjų spyris žemiau nugaros per praėjusius Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimus. Matyt, nesupratę, kad Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, rinkėjai perpus sumažino konservatorių skaičių naujajame Seime. TS-LKD per 4 metus valdžioje prarado apie 70 tūkst. savo rinkėjų, dalis jų, matyt, pasinaudojo vertingu ekspremjerės patarimu ateiti po 4 metų ir išsirinkti tuos, kurie patinka. Regis, yra apie ką pagalvoti TS-LKD nariams ir partijos rėmėjams, kurie po mažiau nei dviejų savaičių demokratijos švente pavadintame atvirame balsavime rinks naują TS-LKD pirmininką. Į šias pareigas pretenduoja laikinoji TS-LKD vadovė, Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas ir Žygimantas Pavilionis bei TS-LKD Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas. Pagrindiniais konkurentais šiuo metu laikomi L.Kasčiūnas ir R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuriai paramą išreiškė svarų balsą partijoje turinti I.Šimonytė.

Naujojo konservatorių partijos veido paieškų prasme tai reikštų, kad demokratijos šventės dalyviams teks rinktis arba laikinosios TS-LKD vadovės žadamą nuoseklumą, arba buvusio krašto apsaugos ministro radikalumą – toks pasirinkimas buvo įvardytas ELTA paskelbtame R.Morkūnaitės-Mikulėnienės interviu. Pasak jos, nuoseklumas yra pagrindinė konservatorių stiprybė, padėjusi išlaikyti stabilų rinkėjų ratą. Tuo tarpu, anot politikės, TS-LKD pirmininko postą perėmus krikščionių demokratų flango atstovui L.Kasčiūnui, partijai esą kiltų suradikalėjimo rizika. Ką apie tai mano patys konservatoriai, matyt, geriausiai parodys rinkimų rezultatai. Laukti liko nebedaug.

Prognozuoja įnirtingą kovą

Ar naujo TS-LKD lyderio paieškas labiausiai veiks tik naujo įvaizdžio, siejamo su nauju, nebe tokiu arogantišku ir atgrasiu, partijos veidu poreikis, ar pribrendę esminiai politinio veikimo, ideologinio ir vertybinio orientavimosi pokyčiai? Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys, sakė manantis, jog permainos konservatorių partijoje – neišvengiamas procesas.

„Jis turėjo kažkada įvykti. Visą laiką sakiau, kad konservatorių partijos flangas pasidalinęs net į tris dalis. Tai labai aiškiai matyti. Viena iš jų – senosios konservatorių kartos atstovai. Antroji – jaunoji karta, pati įžūliausia, kuri dabar labai stipriai nudegė pirštus dėl „Foxpay“ ir kitų skandalų, siejamų su M.Navickiene, Andriumi Vyšniausku ir kt. Šios konservatorių kartos priešakyje buvo ekspremjerė I.Šimonytė. Buvusios valdžios vykdytos politikos savastis – globalizmas, liberalizmas, požiūris į šeimos politiką, narkotikų dekriminalizavimą ir kiti dalykai – buvo visiškai nutolę nuo senosios konservatorių partijos ideologijos. Konservatoriai virto naujaisiais liberalais. Šis Tėvynės sąjungos flangas buvo dominuojantis. O trečiasis flangas – tai krikščionys demokratai, atstovaujami Audroniaus Ažubalio, Pauliaus Saudargo, Valdo Rakučio, L.Kasčiūno ir kt. Ir visi tie trys flangai konservatorių partijoje kovojo tarpusavyje. Jaunoji karta buvo tokia įžūli, kad net senuosius konservatorius nugrūdo šalin. Buvo aiškiai matyti, kaip anūkas senelį išstūmė į pakraštį, gerai dar, kad nepasodino ant rogučių ir neišvežė į mišką. Bet esmė tokia pati“, – pabrėžė Seimo narys.

D.Gaižausko teigimu, buvusio Seimo kadencijos pabaigoje valdančiosios grupės TS-LKD vadovybėje situaciją gerokai komplikavo teisėsaugos pradėti ikiteisminiai tyrimai. „Kai pasipylė visos tos istorijos, kai dėl kazino praloštų pensijų fondų milijonų, „Foxpay“ ir kitų skandalų buvo pradėtos baudžiamosios bylos, jaunųjų konservatorių flangas ėmė silpnėti. Nuo scenos nuėjo ir jų Vyriausybė, atskleidusi, kad jaunoji konservatorių karta mokėjo tik kalbėti, o ne dirbti. Jaunieji konservatoriai visiškai prarado pozicijas, todėl kažkas partijoje tikrai turėtų įvykti. Arba ji po pasibaigusios Seimo kadencijos suskils į tris dalis, arba kažkaip atsinaujins. Dabar partija eina į pirmininko rinkimus, iš jų pasitraukus I.Šimonytei tarsi atveriamas kelias L.Kasčiūnui ir krikdemiškajam partijos sparnui. Ar iš tikrųjų taip nutiks, ar jiems pavyks įsitvirtinti partijos valdžioje tarp kitų jaunosios kartos konservatorių, nežinau. Senoji konservatorių gvardija yra išsikvėpusi, ji po truputį traukiasi užmarštin. Manau, kad dabar jaunoji konservatorių karta kariaus su krikdemišku savo partijos flangu, kuris, tarp kitko, jau yra parodęs savo poziciją pasisakydamas prieš baltarusių imigraciją ir imigraciją apskritai. Tuo tarpu landsbergistai buvusioje Vyriausybėje, tarp jų – I.Šimonytė, dėl to nieko blogo nematė. Žiūrėkite, kaip jie elgėsi su Svetlana Tichanovskaja ir t.t. O dabar kilo skandalas, nes ji nori išleisti naujus baltarusiškus pasus su vos ne lietuviškais valstybės simboliais. Ir vėl tam pasipriešino tik krikdemiškojo sparno atstovai, ana Tėvynės sąjungos pusė laikosi priešingos pozicijos. Žodžiu, man atrodo, kad dėl partijos pirmininko vyks įnirtinga kova“, – prognozavo politikas.

O ją, D.Gaižausko manymu, dar labiau skatins ir pasikeitusi išorinė situacija. „Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sustiprins krikdemiškąjį konservatorių flangą, nes landsbergistai visą laiką „varė“ ant D.Trumpo, aktyviai palaikė demokratus. Žodžiu, ten toks jovalas, kad belieka dėti viltis į naują lyderį – gal jis viską kažkaip ims ir sutvarkys. Kuo ta kova baigsis, nežinau. O ar Lietuva dėl to laimės? Kol kas apie laimėjimą išvis nėra ką kalbėti. Reikia daug ką apgalvoti, išsiaiškinti, ką buvo pridarę I.Šimonytės ministrai landsbergistai, kokie procesai vyko energetikos ir kitose srityse, kas atsitiko po to, kai į Krašto apsaugos ministeriją buvo įleistas L.Kasčiūnas. Nemanau, kad Lietuva pajus kokius nors pokyčius po konservatorių lyderio rinkimų, bet reikia tikėtis, kad permainų partijoje vis dėlto bus. Gal skils į dvi dalis, gal atsiskirs krikdemiškasis sparnas, nežinau. Buvusi valdančioji dauguma labai daug žalos pridarė, ir konservatoriai dabar neturi kaip atsigauti. Nieko gero jiems negaliu išpranašauti, nors jie patys, matyt, tikisi, kad ateis naujas lyderis ir partija „užsikurs“ vėl“, – sakė D.Gaižauskas.

„Nukreipta prieš Lietuvos interesus“

„Lyderis paprastai keičiamas tam, kad žmonės iš naujo pažvelgtų į pačią organizaciją. Tačiau partija, iki šiol buvusi politine sekta, turi savo pasekėjų, ir jų ne taip jau mažai. Todėl visiškai neaišku, ar lyderio pasikeitimas ir jo siūlomos permainos pagerins partijos pozicijas visuomenėje“, – svarstė Nepriklausomybės Akto signataras Audrius Butkevičius, paklaustas, ko būtų galima tikėtis iš Tėvynės sąjungos vadovo rinkimų, o ko tikėtis neverta.

A.Butkevičius atkreipė dėmesį, kad konservatorių partija šiaip jau pasižymėjo labai ryškia demagogija, pristatydama save kaip išskirtinai nacionalinius interesus ginančią organizaciją. „O iš tikrųjų jie bendradarbiavo su įvairiomis rusiškomis struktūromis, pristatinėjo verslininkais tapusius KGB karininkus, tokius kaip buvęs Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas, Lietuvos valstybiniams apdovanojimams, ir vykdė politiką, kuri buvo labai naudinga Rusijos ekonominių interesų požiūriu. Pavyzdžiui, išviję Baltarusijos kalio trąšų eksportą per Klaipėdos uostą iš Lietuvos, padarė viską, kad baltarusiškos trąšos būtų nukreiptos į tiesioginį Klaipėdos konkurentą – Ust-Lugos uostą Rusijoje. Tokių pavyzdžių būtų galima pavardinti ir kur kas daugiau. Tai buvo nuolatinė konservatorių politika. Ką jau kalbėti apie įvairių KGB kvapu atsiduodančių žmonių pastangas atvedant į valdžią prezidentę Dalią Grybauskaitę. Žodžiu, apie šitą partiją ir jos praeitį nieko gero pasakyti negaliu. Taip pat ir apie jos ateitį. Iš esmės visa šitos partijos politika buvo konkrečių asmenų politika, kuri niekur nedings. Ir naujasis pirmininkas, net jei ir būtų kitokių pažiūrų, bus tiktai širma“, – prognozavo pašnekovas.

Paklaustas, ar sutinka su tais, kurie mano, jog G.Landsbergiui pasitraukus iš partijos vadovo pareigų, atsisakius į jas kandidatuoti I.Šimonytei, o Tėvynės sąjungos vairą perėmus L.Kasčiūnui, galėtų pasibaigti iki šiol trukusi politinė landsbergizmo epocha, A.Butkevičius leido suprasti tokias kalbas laikantis viešųjų ryšių išraiška.

„Manau, kad atsakydamas komentuočiau pačių konservatorių skleidžiamą informaciją apie tai, kad jų politika pasikeis pakeitus lyderį. Dar kartą sakau, kad taip nemanau. Priešingu atveju mes turėtume ne tik išgirsti, kaip formuluojami nauji partijos politiniai principai, bet ir sulaukti aiškaus ankstesnių principų pasmerkimo bei patikinimo, kad jų atsisakoma. Čia viskas kaip su Komunistų partija: jeigu sakoma, kad jos politikoje kažkas keičiasi, neva ateina atšilimas, žadamos permainos, tai prašom – pasmerkite ankstesnę politinę epochą, nugriaukite visus stabus, pripažinkite padarytas klaidas, atskleiskite, kas buvo apgavikiškai „Nepriklausomybe“ pavadinto dujų laivo įsigijimo tikrieji finansuotojai, kur keliavo iš Lietuvos žmonių galimai vagiami pinigai, žodžiu, atlikite savo valdose pilną reviziją. Ir galbūt tada kas nors jumis patikės. Bet ne aš“, – nukirto signataras.

Paprašytas pasvarstyti, kiek naujausia politinė konjunktūra – Seimo rinkimų rezultatai, besitraukiantis konservatorių rinkėjų žemėlapis, skandalai dėl žinomų konservatorių šeimos verslų, kurie iš ikiteisminių tyrimų dar neišlindo į prožektorių šviesą scenoje – verčia Tėvynės sąjungą imtis pribrendusių reformų savo veikloje, pašnekovas priminė kitą politinės tikrovės bruožą.

„Šiandien prie valdžios vairo stovi socialdemokratai, kurie daugeliu atvejų politiką žaidė kartu su landsberginiais konservatoriais. Naujasis Seimas priėmė rezoliuciją dėl užsienio politikos tęstinumo. Kokios politikos? Mes toliau turime taikytis prie Rusijos interesų permetinėdami tranzitą, kuris turėtų keliauti į Klaipėdos uostą, į Ust-Lugą? Mes ir toliau turime perleidinėti prekybos su Kinija galimybes Varšuvai? Toliau aklai kartoti tezes dėl Lietuvos saugumo ir gynybos, kurias kartoja konservatoriai, t.y. neapmąsčius tikrųjų poreikių ir galimybių, nepriėmus konceptualių dokumentų, pirkinėti visokį karinį šlamštą įvairiose pakampėse? Ir tam, kad būtų sukurtas šito šlamšto deficitas, išdalinti tai, kas jau buvo nupirkta Lietuvai? Konservatorių politika saugumo ir gynybos srityje – tai Česlovo Stankevičiaus, Rasos Juknevičienės politika, kai Lietuvos gynybai buvo skiriama 0,8 proc. BVP. Tai tyčiojimasis iš sveiko proto. Konservatorių politika – padaryti Vokietiją Lietuvos kuratore gynybos srityje. Vokietiją, kurioje į valdžią ateina žmonės, save tiesiogiai tapatinantys su Maskvos režimo bendradarbiais, pripažįstantys, kad ėmė pinigus iš Maskvos už savo paslaugas. Sekame pasakas apie vokiečių brigadą, kuri bus įkurdinta Lietuvoje, kuomet pati Vokietija vienos KGB agentės valdymo laikais savo karinį potencialą nuo 18 brigadų sumažino iki 4. Vokiečiams sukurti brigadą, kuri bus dislokuota Lietuvoje, kur kas problemiškiau, nei tai gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie patys šiandieninėje situacijoje turi rekonstruoti savo ginkluotąsias pajėgas, nes jų kariniai analitikai teigia, kad galimas konfliktas su Rusija – ne už kalnų, gal jau 2029 metais. Žodžiu, visa tai, kas buvo padaryta konservatorių, yra tiesiogiai nukreipta prieš Lietuvos interesus. Dabar jie eilinį kartą, užsiėmę politiniu prisitaikymu, nori išlikti politiniame lauke“, – sakė A.Butkevičius.

Kiek kadencijų ant suolelio?

Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius, „Nemuno aušros“ frakcijos narys, sakė turintis nemažą, ketvirtį amžiaus siekiančią parlamentinio darbo, kai galėjo iš arčiau įsižiūrėti į konservatorius, patirtį.

„Buvau išrinktas netrukus po „Mažeikių naftos“ padovanojimo amerikiečiams, tada konservatorių Seime buvo tik 9, juokavome, kad tai vieno lifto partija, nes visi į jį sutilpdavo. Tai buvo vyresniosios konservatorių kartos atstovai, iš kurių šiandien Seime beliko tik Jurgis Razma ir Emanuelis Zingeris. Na, bet ta karta, kuri atėjo su G.Landsbergiu, yra labiau liberali, nei konservatyvi, ideologiškai įsiterpusi kažkur tarp Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Dabar matyti, kad partijoje ima viršų savo laiku Irenos Degutienės atstovauta krikščionių demokratų pusė. Jos požiūrį garsiausiai reiškia L.Kasčiūnas. Manau, kad jis kaip galimas lyderis konservatorius labiau išgrynintų ideologiškai, paryškintų jų dešiniąją kryptį, nes yra radikalesnis. Prieš tapdamas konservatoriumi priklausė kitai radikaliai neparlamentinei partijai. Tačiau, žinant jo ūpą ir hiperpatriotiškumą, manau, kad jo vadovaujami konservatoriai tikrai surastų politiniame spektre tikrąją vietą, grįžtų nuo Laisvės partijos ir liberalų ideologijos prie savo šaknų“, – sakė politikas.

Paklaustas, ar, jo manymu, esminės permainos TS-LKD partijoje gali būti nebeišvengiamos, ir vien procedūriniu partijos pirmininko pakeitimu jų kompensuoti nepavyks, A.Skardžius atsakė, kad daug ką pavyko paslėpti viešųjų ryšių priemonėmis.

„Juk niekam ne paslaptis, kad jie tikrai daug investavo, matyt, viešųjų finansų, į liaupses sau žiniasklaidos priemonėse. Jiems tikrai pasitarnavo Ukrainą ištikusi karo nelaimė, nes, būdami valdžioje, visą dėmesį skyrė ne Lietuvai, jos problemoms ir interesams, o išskirtinai Ukrainai. O Lietuvos indėlio ten nei pamatuosi, nei palyginsi. Gerai, kad remiame Ukrainą, kad turime aiškią poziciją, tačiau negalima dėl to užmiršti Lietuvos. Pažvelkime į D.Trumpą: jis sako, kad pirmiausia – Amerika. Suprantu, kad mūsų situacija galbūt šiek tiek kitokia, priešas nėra labai toli, daug kas priklauso nuo karo baigties Ukrainoje, tačiau visą dėmesį ketverius metus skirti vien Ukrainai... Ir tuo labiau kad mūsų rinkėjas negali pamatuoti, kiek gi prisidėjo prie pergalių ar pralaimėjimų Ukrainoje ta Lietuvos vykdyta užsienio politika, tas premjerės, Ministrų kabineto, valdančiosios daugumos ir Seimo dėmesys tik Ukrainos reikalams. Lietuva juk neturi tokių išteklių, kad karo niokojamoje Ukrainoje nulemtų pokyčius karo fronte ar ekonomikoje. Manau, kad toks parodomasis dėmesys Ukrainai vis dėlto buvo priedanga, būdas užsitikrinti savo išlikimą politinio lauko dešinėje. Manau, kad liberalai, galbūt ir Laisvės partija, stipriai stumtelės juos į šoną, į kraštutinį dešinįjį kampą“, – svarstė Seimo narys.

A.Skardžiaus manymu, išlaikyti gretas, ko gero, padėtų L.Kasčiūnas, nes esą tai tikrai yra žmogus, kuris gali kalbėtis su visais. „Jau vien tai yra gerai, nes konservatoriai net tarpusavyje negalėjo kalbėtis, tokia pati priešprieša buvo ir su koalicijos partneriais. Prisimename, kaip „dužo lėkštės“ Vyriausybėje. Ji buvo radikali, uždara, nepripažįstanti jokio dialogo. Kai kilo čekiukų skandalas, kai kurie ministrai atsistatydino, kai kurie pasiliko, žvilgčiodami kiaulės akutėmis, ir taip užbaigė savo kadenciją. Visi jau laukė, kad ji greičiau pasibaigtų. Manau, kad po Seimo rinkimų į valdžią atėjusi centro kairė išlaikys savo pozicijas, ir mūsų vėl laukia tradicinis dviejų kadencijų tarpas, kol konservatoriai užsiaugins naująją kartą. Taip jau paprastai būna, kad po konservatorių valdymo jie 8 metus prasėdi ant atsarginių suolelio opozicijoje. Na, gal dviejų kadencijų ant jo sėdint jiems ir pakaks, o gal ir ne“, – pridūrė A.Skardžius.

„Sektoje niekas nemąsto“

Seimo Audito komiteto narys Artūras Zuokas, Mišrios Seimo narių grupės narys, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas, mano, kad permainos Tėvynės sąjungoje labai priklausys nuo to, kurios srovės atstovas išlaikys įtaką šiai politinei organizacijai.

„Ji didelė, joje yra įvairių žmonių, ji tikrai turi nemažą intelektinį potencialą. Aišku, turi ir finansinių galimybių, valstybės dotaciją, taigi, TS-LKD kaip organizacija yra stipri. Manau, dabar vyks didysis ginčas tarp tų, kurie iki šiol šią partiją valdė, ir kitos, krikščionių demokratų pusės. Manyčiau, kad G.Landsbergis, nepaisant to, kad išvažiavo į Graikiją ar kažkur kitur, bei jo aplinka norės išlaikyti įtaką partijoje. Štai nuo to ir priklausys, ar ši partija gali atsinaujinti, ar ne. Todėl, kad šiai grupei, nors ji ir atstovauja jaunesniajai kartai partijoje, labai svarbu išsaugoti tą konservatorių sektantizmą, nes tada nebelieka mąstymo. Sektoje niekas nemąsto, daro, kas pasakyta. Ir būtent ši grupė visą laiką stengėsi, kad partijoje iš tikrųjų nebūtų mąstymo, liktų tiktai paklusnumas ir sektantiškumas. Tad jeigu jie išlaikys valdžią, šioje organizacijoje niekas nesikeis“, – prognozavo Seimo narys.

A.Zuoko teigimu, tokios politinės organizacijos atsiskleisti, parodyti save gali tiktai vieno ar kito konflikto, dažniausiai dirbtinio, šviesoje. „Tai ne kuriantys, o griaunantys ir priešinantys žmonės. Todėl abejoju, ar ši partija ilgai išliks ant sektantizmo pamatų. Visgi yra jaunoji karta, ateina nauji žmonės, pagaliau ir tie, kurie anksčiau balsuodavo už konservatorius, dabar blaiviau juos vertina. Jie lygina. Pavyzdžiui, konservatoriai daug metų valdė Kauną. Skambėjo daug gražių žodžių, bet Kaunas buvo merdintis miestas. Jau kelios kadencijos, kai konservatorių valdžios jame nėra, ir pasižiūrėkit: Kaunas atgimė ir faktiškai pasivijo Vilnių. Dabar konservatoriai valdo Lietuvos sostinę, tačiau matome, kad stadiono statybos įstrigo, didžioji dalis projektų – irgi. Nors Vilniaus biudžetas ypač didelis, viskas stagnuoja. Taigi, sakyčiau, šitos organizacijos likimas šitaip ir spręsis: jeigu laimės tie patys, kurie suinteresuoti sektantizmu, tai nemanau, kad partija išliks tokia, kokia buvo. O jeigu nugalės kito flango atstovai, daugiau linkę į diskusiją, dialogą – turiu mintyje krikščionis demokratus, tada tokių vilčių yra“, – sakė A.Zuokas.

Politiko teigimu, ši partija yra piktų žmonių partija, todėl net neturi sąjungininkų tarp politinių partijų, išskyrus konjunktūrinius susitarimus po rinkimų. „Bet palaikymo ir bendrumo, nepaisant nuomonių skirtumo, šios partijos lyderiai neturi. Aš tą matau Seime, mačiau, kaip kas dirbo buvusioje Vyriausybėje. Visiškas susipriešinimas, visi tokie pikti... Ši partija neblogų rinkimų rezultatų buvo pasiekusi dėl vienintelės priežasties: ji sugebėjo monopolizuoti karo Ukrainoje temą ir aktyviai spekuliuoti ja Lietuvoje. Tai telkia žmones balsuoti už juos, netgi ir tuos, kurie normaliomis aplinkybėmis gal ir nebalsuotų už konservatorius. Na, tikėkimės, kad karas Ukrainoje pasibaigs tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos ukrainiečių tautai ir prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Tada išnyks pagrindinis konservatorių rinkiminis arkliukas – baimės ir grėsmės kurstymas. Kai nėra grėsmės, nėra ir galimybės ja spekuliuoti, o dabartiniai konservatorių lyderiai nebeturi ko daugiau pasiūlyti“, – apibendrino A.Zuokas.

Rekomenduojami video