Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Į užsienį – su Europos sveikatos draudimo kortele

Prasidėjus atostogų sezonui, švelnėjant karantinui ir daugeliui valstybių atveriant sienas, vis daugiau lietuvių planuoja keliones į Europos šalis. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina apie išvykas svetur svarstančius žmones, apsidraudusius privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), nepamiršti vieno svarbaus dokumento – Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK). Apie ESDK ir jos privalumus „Valstiečių laikraštis“ kalbasi su VLK Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikiene.

Kuo naudinga ši kortelė? Ar turint ją iš karto nereikėtų mokėti už gydymą, kaip įprasta apsidraudus privačiose kompanijose, o tik paskui atsiimti pinigus?

ESDK nauda akivaizdi. Tai dokumentas, kuris patvirtina privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustojo teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Karalystėje (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ir Šveicarijos Konfederacijoje metu. Tai reiškia, kad viešnagės šiose valstybėse metu staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai, gavus traumą, patekus į eismo įvykį ir panašiais atvejais keliautojui suteiktų medicinos paslaugų išlaidas visiškai arba iš dalies apmokės ligonių kasos. Tiesa, reikėtų nepamiršti vieno svarbaus dalyko. Kadangi būtinoji medicinos pagalba ES šalyse teikiama pagal tose šalyse galiojančią tvarką, vykstantiems į užsienį reikėtų turėti galvoje, kad ESDK garantuoja ne visų paslaugų apmokėjimą.

Valstybėse, kuriose galioja ESDK, egzistuoja ir skirtinga apmokėjimo už suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas tvarka. Paprastai asmeniui už paslaugas mokėti nereikia. Pateikus ESDK, paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmoka gydymo šalies ligonių kasa ar kita valstybinį sveikatos draudimą vykdanti įstaiga. Žmogui tenka pačiam sumokėti tik paciento priemokas (pvz., lovadienio mokestį ar pan.). Tačiau kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzijoje, Belgijoje) iš pradžių reikia pačiam sumokėti už ambulatorines paslaugas, tik tuomet dėl kompensacijos kreiptis į vietos sveikatos draudimo įstaigą arba, grįžus į Lietuvą, į teritorinę ligonių kasą. Daugelyje ES šalių privačių sveikatos priežiūros teikėjų, praktikuojančių už valstybinės sveikatos sistemos ribų, teikiamos paslaugos visiškai nekompensuojamos. Todėl keliautojams pravartu iš anksto pasidomėti šalies, į kurią ketina vykti, sveikatos sistema.

Ar jos pakanka vykstantiems į nurodytas šalis, todėl nebereikėtų draustis draudimo kompanijų siūlomu draudimu?

Vykstant į minėtas šalis būtinajai medicinos pagalbai gauti pakanka ir ESDK. Tačiau, kaip minėta, ji negarantuoja privačiose, valstybinei sveikatos sistemai nepriklausančiose gydymo įstaigose suteiktų būtinosios pagalbos paslaugų kompensavimo, taip pat transportavimo iš užsienio į Lietuvą paslaugų apmokėjimo, jei dėl ligos ir traumos asmenį tektų pargabenti. Dėl šios priežasties vykstant į kitas ES šalis svarbu įsigyti ir papildomą sveikatos draudimą, pavyzdžiui, apmokantį transportavimo paslaugas, priemokas bei paslaugas, suteiktas privačiose, nacionalinei sistemai nepriklausančiose įstaigose.

ESDK garantuoja ne visų paslaugų apmokėjimą – kaip suprasti, kokių paslaugų neapmoka?

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ESDK priima tik valstybių nacionalinėms sistemoms priklausančios gydymo įstaigos. Kitaip tariant, tos, kurios turi sutartis su ligonių kasomis ar valstybinį sveikatos draudimą įgyvendinančiomis įstaigomis. Su ESDK suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas apmokės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios valstybės ligonių kasa, o pacientui teks pačiam apmokėti priemokas, mokesčius ar kitas mokamas paslaugas. Be to, ESDK negarantuoja planinės sveikatos priežiūros, kaip minėta, transportavimo paslaugų apmokėjimo, jei dėl ligos ar traumos pacientą reikia pargabenti į Lietuvą.

Dėl teikiamos medicinos pagalbos masto sprendžia gydymo šalies sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, įvertinę paciento būklę ir numatomą jo lankymosi toje šalyje trukmę. Todėl kai kuriais atvejais su ESDK bus suteikta tik neatidėliotina medicinos pagalba ir pasiūlyta gydymą tęsti grįžus į Lietuvą, o kai kuriais – pacientui bus teikiamas platus paslaugų spektras.

Kas yra sertifikatas ir kaip jis gali pakeisti kortelę?

Sertifikatas – tą pačią galią turintis ESDK pakeičiantis dokumentas. Skirtumas tas, kad prireikus ESDK į užsienį nesiunčiama, ją pakeičia sertifikatas.

 

Pernai ligonių kasos išdavė apie 230 tūkst. ESDK kortelių ir 7 tūkst. sertifikatų. Šiuo metu tokias galiojančias korteles turi beveik 600 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kiekvienais metais jų išduodama vis daugiau, taigi gyventojai vertina šios kortelės teikiamą naudą. Vien pernai ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokėjo daugiau kaip 9 tūkst. sąskaitų už lietuviams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas Europos šalyse. Bendra jų vertė – beveik 9 mln. eurų.

Rekomenduojami video