Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Į tėvynę atvykstantys lietuviai žino, kaip gauti nemokamas sveikatos paslaugas

Užsienyje gyvenantys lietuviai yra gerai susipažinę su Lietuvoje teikiamomis sveikatos paslaugomis, rodo kasmetinė užsienio lietuvių apklausa. Dauguma respondentų žino, kaip  parvykę į Lietuvą jie gali gauti būtinąją medicinos pagalbą su Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) arba pasinaudoti planinėmis medikų paslaugomis.

Net 69 proc. Europos Sąjungos (ES) šalyse gyvenančių lietuvių teigė žinantys, kad ESDK suteikia teisę gauti nemokamas būtinosios medicinos paslaugas Lietuvoje, nors kol kas šia kortele ir nesinaudojo. 21 proc. prisipažino jau išbandę ESDK galias gimtinėje. Ir tik 10 proc. tautiečių prisipažino nežinantys, kokių paslaugų, turint ESDK, Lietuvoje galima tikėtis.

ESDK – tai dokumentas, kuris patvirtina privalomuoju sveikatos draudimu apdraustojo teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas lankantis ES, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijos Konfederacijoje ar Jungtinėje Karalystėje.

Ligonių kasų specialistai atkreipia dėmesį, kad ESDK garantuoja būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų apmokėjimą, kai lankantis Lietuvoje prireikia gydytojų pagalbos dėl ūmaus susirgimo, nelaimingo atsitikimo ar esamos ligos paūmėjimo. Neturint  ESDK, tačiau skubiai prireikus medicinos pagalbos,  išlaidas teks apmokėti patiems. Grįžę į šalį, kurioje dirba ir moka mokesčius,  asmenys dėl šių išlaidų kompensavimo turi teisę kreiptis į savo sveikatos draudimo įstaigą.

pklausa rodo, kad panaši situacija yra ir su planine medicinos pagalba. Net 60 proc. užsienyje gyvenančių tautiečių teigė žinantys, kad būdami apdrausti socialiniu draudimu vienoje iš ES valstybių, turi teisę toje šalyje kreiptis dėl Lietuvoje gautų ir savo lėšomis apmokėtų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensacijos. Tačiau šia teise jie dar nesinaudojo. Tuo metu 15 proc. šia galimybe jau pasinaudojo, nieko apie tai nežinantys teigė 25 proc. tautiečių.

ES ir Europos ekonominės erdvės šalyse socialiniu draudimu apdrausti lietuviai turi galimybę gauti Lietuvoje suteiktų planinių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensaciją. Tam, kad būtų galima  pasinaudoti  šia teise, prieš vykstant  gydytis į Lietuvą apie tokius ketinimus reikia informuoti savo sveikatos draudimo įstaigą ir gauti jos leidimą gydytis Lietuvoje. Ypač tai aktualu, jei Lietuvoje ketinama gauti stacionarinio gydymo paslaugas, sako specialistai.

Leidimo nereikia gydytojų specialistų konsultacijoms. Gavus socialinio draudimo įstaigos leidimą, dėl gydymo galima tartis su konkrečia Lietuvos medicinos įstaiga. Svarbu žinoti, kad tokių paslaugų išlaidas teks apmokėti pačiam, o grįžus į šalį, kurioje dirbama ir mokami mokesčiai, reikės kreiptis į leidimą išdavusią įstaigą dėl išlaidų kompensavimo. Bus kompensuotos visos arba dalis patirtų išlaidų. ES teisės aktai nustato, kad kompensuotina suma apskaičiuojama atsižvelgiant į atitinkamos paslaugos bazinę kainą toje šalyje, kurioje asmuo apdraustas, tačiau negali viršyti paciento išlaidų.

Lankydamiesi Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugomis, išskyrus skubiąją pagalbą, teigia pasinaudoję 43 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių, iš jų pusė – moterys.

Kasmetinę užsienio lietuvių apklausą apie jų būklę ir poreikius, tarp jų – sveikatos paslaugas, Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu 2020 metų gruodį atliko visuomenės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo metu buvo apklausta 2,3 tūkst. 18 metų ir vyresnių lietuvių, užsienyje gyvenančių ne mažiau kaip pusę metų. Didžioji dauguma – 90 proc. apklaustų užsienio lietuvių turi tik Lietuvos pilietybę, dar 5 proc. – Lietuvos ir kitos šalies pilietybę.

Visą tyrimą galima rasti URM bei ligonių kasų svetainėse.

Devintus metus iš eilės vykdyta užsienio lietuvių apklausa – dalis „Globalios Lietuvos“ programos, kuri skirta Lietuvos diasporos valstybės ryšių stiprinimui ir diasporos įsitraukimo į šalies gyvenimą skatinimui. Programą įgyvendina per 20 valstybės institucijų ir įstaigų, tarp jų – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Teritorinės ligonių kasos pranešimas

Rekomenduojami video