Rubrika

Į Seimą veržiasi ir tie, kurie neturi teisės!

Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, yra konstatavęs, jog konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Taigi laikome, kad demokratinėje Lietuvos valstybėje pretenduoti tapti Seimo nariais turėtų tik tie asmenys, kurie atitinka formaliuosius (pilietybės, amžiaus, teistumo) reikalavimus ir savo veiklą vykdo nepažeisdami galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai galbūt neatitinkantys reikalavimų Lietuvos Respublikos piliečiai bando patekti į Seimą. Pavyzdžiui, pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Taigi Lietuvoje asmenys neturėtų valdyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, kaip tai nurodo 2014 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Mūsų manymu, vienas neatitinkančių minėto įstatymo reikalavimų yra stambiausias Rytų ir Vakarų Europoje latifundininkas Ramūnas Karbauskis, kuris valdo per 34 000 ha žemės. Antai minėtais ribojimais įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra siekiama „užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė – būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai. Visgi šiuos įstatymo lygmeniu nustatytus reikalavimus dabartinis pretendentas į Seimą pamina. Tokie „pretendentai“ neturėtų apskritai būti registruojami. Kitaip bus pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. R.Karbauskiui priklauso daugiau kaip 500 ha, jis neatitinka šio įstatymo kriterijų, todėl negalėjo būti registruotas ir balotiruotis į Seimą. Vyriausioji rinkimų komisija (pirmininkas Zenonas Vaigauskas) pasielgė neprincipingai pataikaudama turtuoliui. Šį klausimą turi spręsti LR Konstitucinis Teismas. Ar gali būti valdžioje partija, kuriai vadovauja žmogus, nepaisantis kitų interesų, o siekiantis tik naudos sau, paaiškės po spalio 9 d. rinkimų.  

 Teisininkė Oksana Osadča

Socialinių mokslų daktaras Jonas Jusys

Užs.