Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Į Seimą grįžo rentinė parazitozė

Dėl Lietuvą užklupusių karščių specialistai perspėjo apie išaugusį erkių ir kitų gamtoje tykančių kraujasiurbių parazitų pavojų. Tačiau politinės parazitozės protrūkio Seime parazitologai nepastebėjo.

Kilni iniciatyva

Gyvenančių kaime, suaugusių su savo kraštovaizdžiu, kasdien matančių gyvojoje gamtoje vykstančias permainas tarsi neturėtų stebinti senovės graikų išminčiaus Aristotelio mintis apie tai, kad žmogus iš prigimties yra politinis gyvūnas. Aristotelis mokė, kad žmogus yra vienintelis gyvūnas, sugebantis atskirti gėrį nuo blogio, o savo prigimtį žmogus įgyvendina tik priklausydamas politinei bendrijai, svarbiausiai žmonių bendruomenės formai. Žinoma, dažnas ūkininkas vasarą yra pernelyg užsiėmęs, kad ginčytųsi su Aristoteliu apie žmogaus prigimtį, bet per vakaro žinių TV laidą ištrūkęs šūksnis „Uch, parazitai! Kada jums bus gana?“ nebūtinai gali reikšti žmogaus pasipiktinimą ganykloje per karščius jo gyvulius atakuojančiais kraujasiurbiais vabzdžiais.

Graikiškas žodis parasitos reiškia įnamį, veltėdį. Iš jo nukaltas parazitologijos, mokslo, tiriančio parazitus – organizmus, kurie naudojasi kitais gyvais organizmais, vadinamaisiais šeimininkais, kaip gyvenamąja aplinka ir maisto medžiagų šaltiniu, pavadinimas. O prie gamtinių ir politinių parazitų problemos grįžti privertė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, kad Socialdemokratų darbo partijos frakcija Seime ėmėsi iniciatyvos kartu su kitomis frakcijomis tartis dėl galimybės įteisinti rentas Seimo nariams. Šiaip jau sumanymas kilnus ir teisingas: juk Seimo nariai, per kelias kadencijas katorginio darbo Seime praradę sveikatą ir profesinius įgūdžius, aukojęsi savo rinkėjams už varganą 3 356 eurų „popieriuje“ atlyginimą (bazinį, dar be priedų), plušusių be atostogų, kentėjusių sekinančias valdiškas keliones po užsienį, po eilinių rinkimų gali atsidurti už Seimo borto. Kad ir su dosniomis išeitinėmis išmokomis, visgi žiaurioje lietuviškoje darbo santykių ir socialinės apsaugos tikrovėje. Taigi, kad buvę seimūnai joje nepražūtų, „socialdarbiečiai“ siūlo skirti jiems rentas: už vieną kadenciją Seime būtų mokama 30 proc. atlyginimo siekianti renta, dvi – 40 proc., o tris ir daugiau – 50 proc. Tiesa, renta nebūtų mokama, jei asmuo turi draudžiamųjų pajamų, jei buvo pašalintas dėl apkaltos, nuteistas už tyčinį nusikaltimą arba jei neatsisako gaunamos valstybinės pensijos. Rentas siūloma skirti ir buvusiems premjerams.

Nejaučia tikrovės

Gali būti, kad „socialdarbiečių“ iniciatyva savo altruistiniu idealizmu mokesčių mokėtojų sąskaita sviesti finansinį gelbėjimosi ratą į Seimą neišrinktiems kolegoms būtų apstulbinusi ir jau minėtą Aristotelį. Nors jis laikomas ir zoopsichologijos, tai yra, gyvūnų elgseną tiriančio mokslo, pradininku, suvokti, kad parazitinė sąmonė XXI amžiaus Europoje, tegu ir jos pakraštyje, Lietuvoje, generuoja valstybės, kurios tikslas, anot jo, yra bendrasis gėris, įstatymus, jam turbūt būtų buvę kebloka. Išties: prieš rinkimus į Seimą politikai dūzgia kaip bitelės darbininkės, nešdamos pažadų medų į rinkėjų lūkesčių avilius, o jau po Seimo nario priesaikos, kurioje pasižadama dirbti Lietuvos žmonių gerovei, žiūrėk, bitelės akyse ima keistis. Vos tik pakvimpa krauju – lengvai pasiekiamais mokesčių mokėtojų pinigais – dažną politinį gyvūną užvaldo parazitinė sąmonė. Tik kąsk ir siurbk, čia viskas tavo! Kiek nori, užteks ir tau, ir tavo vaikams! O kad kandžiojamiems ne taip niežtėtų, dūzgenk apie pasiaukojimą, kruviną darbą Lietuvai.

Kultūros istorikas, politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininkas Darius Kuolys, paprašytas pakomentuoti siūlymą mokėti rentas Seimo nariams, sakė manantis, kad tokios iniciatyvos kyla iš Lietuvos tikrovės nejautimo, socialinio jautrumo praradimo. „Taip pat ir iš politikų uždarumo. Jeigu politikai jaustų Lietuvos tikrovę, visuomenės nuotaikas, tai tikrai tokių dalykų nesiūlytų. Gerovės visuomenės sąlygomis būtų galima pagalvoti, ar ji galėtų savo išrinktiems politikams, iš tikrųjų gerai dirbantiems valstybei ir žmonėms, užtikrinti stabilesnes gyvenimo sąlygas. Tokios iniciatyvos galėtų kilti iš pačios visuomenės. Bet kai patys politikai galvoja apie savo, o ne valstybės interesus, tai jau kas kita. Nes jei galvotų apie valstybės interesus, matytų didžiulę socialinę atskirtį, pajamų nelygybę, matytų, kad Lietuva ne taip sėkmingai sprendžia socialines problemas, daug visuomenės sluoksnių ir grupių iš tikrųjų neturi jokių garantijų. Tad šiuo atveju ši keliama idėja atrodo nelabai moraliai“, – sakė D.Kuolys. Jo teigimu, tokiomis iniciatyvomis politikų klasė tarsi norėtų dar labiau užsidaryti nuo visuomenės, o tai tikrai labai bloga tendencija.

Darius Kuolys

Pačių apsisprendimas

Ką toks „socialdarbiečių“ siūlymas sako apie politikų požiūrį į save ir į visuomenę? Politologė Lidija Šabajevaitė, Vilniaus universiteto docentė, nevyniojo žodžių į vatą. „Mano, kad mes kvaili. O be to – kas pasiūlė? Žmonės, kurie daug kartų buvo Seime ir kurių galimybė vėl į jį patekti yra labai labai ribota. Tai tiesiog noras toliau gyventi labai sočiai. Juk ir jų pensijos bus tikrai nemažos. Galite vartoti ir žodį „parazitavimas“, ir „cinizmas“ – iš tikrųjų taip“, – sakė pašnekovė. L.Šabajevaitės teigimu, čia tiesiog noras pasipinigauti. „Žinant, kad valstybėje yra tiek daug socialinių problemų, žinant padėtį sveikatos apsaugos, švietimo sistemose, belieka tik stebėtis: pasirodo, pinigų yra! Tai tikrai labai negražu“, – pridūrė politologė.

Lidija Šabajevaitė

Kadangi parazitinės sąmonės iniciatyvas dažnai bandoma teisinti pažangia kitų šalių patirtimi, pasiteiravome politologo Kęstučio Girniaus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento, ar rentos mokamos buvusiems JAV Kongreso nariams. Juk į jį taip pat ateina daug išsilavinusių, savo profesijoje nemažai pasiekusių žmonių, kuriems po kitų rinkimų gal irgi būna sunku susirasti darbą? „Amerikoje nėra rentų neišrinktiems Kongreso nariams. Išvis rentos sąvoka ten beveik neegzistuoja. Tikrai nėra kokios nors atskiros žmonių klasės, kurie šalia pensijos dėl kažkokių priežasčių gauna papildomas išmokas. Kai dirbi, moki įnašus į socialinio draudimo fondą. Kongreso nariai uždirba nemažai, ir jų įmokos yra didesnės. Bet vis dėlto pasirinkimas eiti į politiką – tai jų pačių apsisprendimas. Nutarei eiti, pats turi apsiskaičiuoti, kokios yra tokio pasirinkimo galimybės, ką tai reiškia“, – sakė politologas.

Kęstutis Girnius

K. Girniaus teigimu, klausimas dėl rentų skyrimo neturėtų būti keliamas. „Jie moka įmokas į „Sodrą“, gali turėti antros pakopos kaupimo fondą, ir to yra gana. Kaip bežiūrėtume, Seimo nariai gauna gerokai didesnius, gal trigubai ar daugiau, atlyginimus nei eiliniai darbuotojai. Jie nėra karališki, bet Lietuvos mastu gana aukšti. Tad dėl to jie negali skųstis. Be to, jų darbo valandos trumpesnės, atostogų daug. Ši iniciatyva – politikų galvojimas tik apie save. Toks mėginimas – jei galėsim išsimušti sau daugiau pinigų, tai bus gerai, o jei nepasiseks, irgi nieko baisaus“, – sakė pašnekovas.

Nori ilgesnio lovio

Būtų klaidinga dėl rentinės parazitozės protrūkio Seime visus šunis karti ant Gedimino Kirkilo vadovaujamos partijos frakcijos narių. Seimo narių rentų idėjai pritarė ir premjeras Saulius Skvernelis, nes tai esą padėtų atnaujinti Seimą, padidintų politikų skaidrumą. Ekspremjeras Algirdas Butkevičius, pats, beje, nepalaikantis šios idėjos, pareiškė, kad rentoms Seime tyliai pritaria ne tik „socialdarbiečiai“, bet ir kitų frakcijų atstovai, tačiau sumanymui iškilus į viešumą jie esą išsigandę ir ėmę viską neigti. Tokie žodžiai skamba visai įtikinamai, nes parazitinės sąmonės proveržiai nėra reti, tik paprastai būna maskuojami kilniu teisingumu. Tačiau kaukės apgauna toli gražu ne visus. „Mintis kyla tik viena: jie nori platesnio ir ilgesnio lovio, ir tiek. G.Kirkilo aiškinimai, kad jie neva praranda kompetencijas, išvis nieko verti: jis juk baigė partinę mokyklą, tai pagal savo profilį vis tiek dirbti negalėjo. Komunistų partija Lietuvoje kaip ir uždrausta. Marksizmas-leninizmas jau nebemadingas. Ir kiti mūsų minties galiūnai yra baigę panašias įstaigas, gal kai kas ir normalesnę, bet daugumos jų problema yra ne šiaip Seime praleisti metai, o absoliutus nekompetentingumas, tiesiog patologinis“, – sakė politologas Bernaras Ivanovas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas. Pasak jo, Seimo nariai turi daryti viską, kad žmonės neskurstų. „Tegul pasižiūri į Lietuvos statistiką: paskutinėje vietoje ES pagal socialinę atskirtį ir skurdą. Seneliai visiškai nustekenti, o jie apie rentas kalba! Čia absoliutus cinizmas. Niekšų valdžia, arba kakokratija, kaip savo laiku sakydavo Aristotelis. Na, ką gi – Lietuvoje kakokratija, tad visiškai logiškos atrodo ir pačios rentos. Tačiau turėtų būti ir kažkokia visuomenės reakcija, nes čia jau peržengtos visos ribos. Visuomenei ne tik užlipta ant nugaros, bet jau ir ant gerklės koja pastatyta“, – apibendrino pašnekovas.

Rentos buvusiems parlamentarams galėtų būti siūlomos nebent nepaprastos gerovės valstybėje, kurioje piliečiai matytų, kad jų išrinkti politikai gerai dirba. Geras visuomenės gyvenimas rodo, kad politikai tikrai gerai atlieka savo pareigas, sakė filosofas, rašytojas, politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius. „O skurdžioje valstybėje, išgyvenančioje didžiulę demografinę krizę, gyvybinės galios krizę, sumenkėjusioje, pavargusioje.... Taip, Vilnius džiaugiasi sutraukiantis tautos ir visuomenės likučius, klesti lyginant su mūsų regionais, visa likusia Lietuvos dalimi. Į Vilnių atvažiavusiems politikams gal kitaip viskas atrodo, gal jie mano sukūrę tokią Lietuvą, kokios visi ir troško. Bet taip nėra. Kalbėti apie rentas buvusiems Seimo nariams, ir dar prieš artėjančius rinkimus – juokinga ir nereikalinga“, – sakė V.Rubavičius. Jam kelia šypseną ir kalbos apie politikų aukojimąsi. „Jų galima sukurti labai gražių ir jausmingų, bet yra vienas paprastas dalykas: juk niekas neverčia aukotis. Niekas. Tauta konkretaus žmogaus nei kviečia, nei įpareigoja. Visi, pasirinkę politiko kelią, iš esmės juo eidami tvarko ir savo gyvenimą. Pasižiūrėkime į tuos politikus, kurie Seime aukojosi po kelias kadencijas. Ar jų gyvenimas toks jau skurdus, ar jų vaikai emigruoja dirbti kokiose plantacijose, žuvų fabrikuose? Ne. Net savivaldos lygmeniu kai kurių politikų atžalos, kaip žinome ne tik iš spaudos, jaučiasi visagaliais rajono valdytojais, daro ką sumanę, terorizuoja gyventojus – nes tiesiog jų gyvenimas geras. Visi kiti yra „lūzeriai“, o besisukantys apie savivaldą yra tie iškilieji. Tai koks čia aukojimasis?“ – klausė pašnekovas.

 

Rekomenduojami video