Valstybės masto ekstremaliosios situacijos paskelbimas būtų rimta pagalba nuo šalnų nukentėjusiems Lietuvos sodininkams ir uogų augintojams, kaip rodo praėjusių metų Lenkijos pavyzdys, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Anot jo, tai padaryti reikia, jei valstybė tikisi Europos Sąjungos (ES) pagalbos kompensuojant ūkininkų nuostolius.

„Jei paskelbiame ekstremaliąją situaciją nacionaliniu lygiu – įsijungia tam tikri mechanizmai. De jure ūkininkams palengvėja įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai vykdymas, našta dėl reikalavimų ir kreditorinių įsipareigojimų bankams. Taip pat atsiranda galimybė kompensuoti jų patirtus nuostolius iš valstybės rezervo ir net tikėtis pagalbos iš ES bei krizių fondo“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Hofmanas.

„Panaši situacija buvo pernai Lenkijoje – didžiulės šalnos dėl kurių stipriai nukentėjo ūkiai. Čia išmokos ūkininkams svyravo nuo 350 iki 1,4 tūkst. eurų už hektarą, tačiau šioje statistikoje sodai nuo uogynų – neatskirti, o tai gana svarbu“, – teigė žemės ūkio ministras.

Tiesa, apie tikslias išmokų sumas Lietuvos ūkiams kol kas kalbėti sunku, sako I. Hofmanas. Anot jo, kiekvienas ūkis būtų įvertintas atskirai, būtų apskaičiuotos skirtingų dydžių kompensacijos.

„Kiekvienas ūkis, tikėtina, bus įvertintas atskirai pagal savo paskutinių 3 metų derliaus intensyvumą, ūkio pajamas ir pagal tai bus nuspręsta, kokio dydžio kompensacija išmokama skirtingiems ūkiams“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas.

Jo manymu, Lietuva gali tikėtis, kad žala sodams ir uogynams bus kompensuojama panašiu ES ir valstybės biudžeto lėšų santykiu kaip Lenkijoje.

„Jei žiūrėtume vėl į Lenkijos pavyzdį – maždaug 30 proc. kompensacijų sudarė ES parama, o likusi dalis buvo paimta iš Lenkijos valstybinio biudžeto“, – tikino I. Hofmanas.

Anot ministro, šalnų padarytos įtakos prekių kainoms kol kas nereikėtų sureikšminti.

„Mes esame laisvoje ES rinkoje, žemės ūkio produkcija pas mus gali atkeliauti iš bet kur. Jei kitose Bendrijos šalyse būtų įvykę panašūs reiškiniai, tada galėtume kalbėti apie reikšmingus kainų pokyčius. Tiesa, sezonas ilgas ir dar visko gali būti“, – vėlesnio kainų kilimo neatmetė I. Hofmanas.

Pasak jo, pirmadienį Ministrų taryboje apie šalnų sukeltą žalą kalbėjo Vengrija, Vokietija, nuostolių patyrė ir rytinė Lenkijos dalis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kovo pirmoji pusė buvo šilčiausia nuo 1961 m. – vidutinė oro temperatūra siekė 5,3 °C (teigiama anomalija – 5,8 °C).

Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 °C, t. y. 5,7 °C teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 °C temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.

Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito, ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos, kurios jau tęsiasi daugiau kaip penkias savaites. Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.

Praėjusią savaitę ministras teigė, kad nuostolius įvertinę sodininkai ir uogų augintojai šiemet prarado daugiau nei 70 proc. savo derliaus.

ELTA