Vilniaus apygardos teismas (VAT) paskelbė nuosprendį Kirtimų čigonų taborą heroinu aprūpinusiam Tadžikistano ir Rusijos pilietybes turinčiam Kuršedui Rakimdžanovui (36 m.). Tai jau ne pirmas tadžikas, Lietuvoje nuteistas už narkotikų kontrabandą ar jų laikymą.

Minėtas tadžikas ir dar vienas vyras, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius jo kaltės, buvo sulaikyti prieš metus – birželio 14-ąją, prieš pat vidurnaktį, Trakų rajone, Rikantų kaime. Kriminalistai užsieniečius jau sekė ir matė, kad jie Vilniuje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, prie prekybos centro „Maxima“ esančiuose krūmuose, paliko paketą. Patikrinus paaiškėjo, kad pakete buvo apie kilogramą heroino. Sulaikius įtariamuosius tapo aišku, kad čia buvo tik „žiedeliai“, o „uogelės“ – automobiliuose. Per pusantros tyrimo dienos pareigūnai iš viso surado apie 19 kilogramų heroino. K. Rakimdžanovo vairuotuose automobiliuose buvo įrengtos slėptuvės: viename automobilyje surasta apie 8 kg narkotikų, kitame ‒ per 11 kg.

Vėliau ekspertai nustatė, kad radiniuose grynojo heroino buvo per 4,6 kg, o vien tik iš vieno gramo galima pagaminti apie 11 dozių. Viena jų juodojoje rinkoje kainuoja apie 6 eurus. Tad 19-os kilogramų vertė mažmeninėje rinkoje – apie milijoną eurų. Bet žinant, kad čigonai gautus narkotikus labai smarkiai atskiedžia (įprastas heroino grynumas tabore – 10-15 proc.), minėtos siuntos vertė gerokai viršija milijoną.

Konfiskavo ir automobilius

Per apklausą K. Rakimdžanovas pripažino kaltę, tačiau tikino, kad narkotikais neprekiavo, o esą vienas asmuo, kuriam priklausė heroinas, jam buvo skolingas didelę sumą pinigų, todėl jis iš jo ir paėmęs kilogramą kvaišalų.

Oficialiai tadžikas Lietuvoje užsiėmė automobilių prekyba, nors realiai Marijampolės turguje, kur jis esą dirbo, tokių sandorių beveik nebuvo įregistruota.

VAT, išnagrinėjęs užsieniečio bylą, skyrė jam 11 metų laisvės atėmimo. K. Rakimdžanovo bylą išnagrinėjusi teisėja Laureta Ulbienė taip pat nusprendė konfiskuoti du lengvuosius automobilius, kurie laikinai buvo saugomi stovėjimo aikštelėje. „Mazda 323“ ir „Opel Astra“ konfiskuoti, tačiau už jų saugojimą, kuris truko net metus, teks sumokėti K. Rakimdžanovui.

Per Tadžikiją – į Europą

Kad tadžikai automobilių prekeiviai tiekia į Lietuvą heroiną, yra paaiškėję jau ir anksčiau. Šiuo metu heroinas iš Afganistano sudaro pagrindinę pasaulinės heroino pasiūlos dalį (daugiau negu 60 proc.), o iš esmės – visa Europa sėdi ant afganiškos heroino adatos. Tadžikistanas – Afganistano kaimynas. Siena su šia šalimi driekiasi net 1400 kilometrų ir ją apsaugoti kalnuose yra labai sunku.Todėl šimtai tadžikų dirba narkotikų kurjeriais. Heroiną jie veža į įvairius Rusijos miestus, o po to – toliau į Europą ir, aišku, į Lietuvą.

Tadžikistane yra išleistas katalogas, kuriame sužymėti atspaudai ir kiti ženklai, kuriuos narkotikų gamintojai deda ant heroino pakuočių. Šiame žinyne surinkti šalių gamintojų ir valstybių, per kurias gabenami narkotikai, nusikaltėlių naudojamos etiketės. Informacija skirta teisėsaugos institucijų darbuotojams ir nuskalstamos prekės kelionių analitikams. Rengiant šį katalogą tadžikams padėjo Jungtinių Tautų ekspertai, kurie tiria pasaulinę prekybą narkotinėmis medžiagomis.

Pačiame Tadžikistane kiekvienais metais konfiskuojamos dešimtys tonų heroino, tačiau šimtai tonų keliauja tranzitu. Šalis yra skurdi, tad žmonės naudojasi bent mažiausia proga užsidirbti, kad ir nesilaikant įstatymų.

Prieš kelis metus pareigūnai, išanalizavę su narkotinių medžiagų platinimu susijusią informaciją, pradėjo domėtis tadžikais, kurie oficialiai prekiaudavo naudotais automobiliais. Tais metais pareigūnus sudomino dviejų tadžikų, kurie Kauno turguje įsigydavo naudotus automobilius, o vėliau juos gabendavo į NVS šalis, veikla. Vyrai reguliariai – kartą per mėnesį – atvykdavo į Lietuvą neva pirkti automobilių. Pradėjus atidžiai stebėti, kuo gi iš tikrųjų užsiima į mūsų šalį atvykę pietiečiai, paaiškėjo, kad Lietuvoje Tadžikistano piliečiai bendraudavo su policijai gerai žinomais narkotikų platintojais čigonais. Kriminalinė žvalgyba nustatė, kad tadžikai į Lietuvą atgabena heroiną. Į Lietuvą atvežtas heroinas būdavo parduodamas sostinės čigonų taboro narkotikų prekeiviams.

Stebimi pareigūnų

Besiklausydami įtariamųjų pokalbių ir sekdami jų susirašinėjimą, pareigūnai sužinojo, kad Rustamas Kosimovas ir Komildžanas Umarovas Vilniuje prie „Maximos“ prekybos centro Liepkalnio ir Minsko gatvių sankryžoje susitiks su Romu Aleksandravičiumi. Šis apie susitikimą dar informavo ir savo motiną Magdaleną Aleksandravičiūtę. Pareigūnai stebėjo tadžikų ir čigonų susitikimą, kuris įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, ir toliau klausėsi jų pokalbių. Girdėjo, kaip tadžikai telefonu užsisakė kambarį nakvynei Kaune, kaip skambino Romo sugyventinei Radai Stankevičiūtei ir prašė jos pinigų. Tiek Rada, kuri jau buvo teista už narkotikų laikymą 6 metams nelaisvės, tiek kiti čigonai policijai buvo žinomi kaip narkotikų prekeiviai ir kurjeriai.

Po pietų tadžikai išvažiavo į Kauną. Kitą dieną jie R. Aleksandravičiui apie 13 valandą pasiuntė žinutę, kad jų susitikimas – „pietūs“, kaip rašoma informacijoje, – perkeliami iš 14 į 15 valandą. Maždaug tuo metu Romui paskambino ir M. Aleksandravičiūtė. Jis ją informavo, kad „laukia mergaitės iš mokyklos ir kad pietaus trečią valandą“.

Tačiau pietūs, o tiksliau susitikimas, neįvyko. Nesulaukęs tiekėjų Romas apie tai informavo Magdaleną ir pažadėjo, kad rytoj jis pats išsiaiškins, kur dingo tadžikai.

10 kilogramų heroino

O tadžikai tuo metu jau sėdėjo policijos automobilyje su antrankiais. Organizuoto nusikalstamumo tyrimo pareigūnai, pasitelkę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių valdybos ir Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos pareigūnus, surengė įtariamųjų sulaikymo operaciją. Įtariamųjų pareigūnai laukė greitkelyje Vilniaus–Kaunas. Policijos patruliai sustabdė „Renault“ ir „Mercedes-Benz“ automobilius neva eiliniam dokumentų patikrinimui ties prekybos centru „Maxima bazė“. Automobiliams sustojus privažiavo operatyvininkų automobilis. Tadžikus pareigūnai suguldė ant žemės, surakino antrankiais ir ėmėsi automobilių kratų.

Išardžius automobilio „Mersedes Benz“ daiktadėžę ir ją išėmus, vidinėje ertmėje rasti trys permatomi polietileniniai maišai su šviesios spalvos milteliais viduje, už porankio rastos svarstyklės, ant galinės automobilio sėdynės – juodas metalinis kastuvėlis su žemių likučiais.

Po operacijos išplatintame policijos pranešime buvo rašoma, kad pareigūnai automobilyje surado 3 kilogramus heroino. Vėliau ekspertai patikslino šį skaičių. Jau teisme buvo nustatyta, kad automobilyje tadžikai vežėsi 843,418 gramus gryno heroino.

Kitame automobilyje pareigūnai rado 100 000 dolerių.

Užkasė prie namo

Tas kastuvėlis irgi sudomino pareigūnus. Jie suprato, kad vyrai kažkur bus užkasę daugiau narkotikų. Vakarop veiksmas persikėlė į Kauną, Estų gatvėje esantį namą, kuriame ne kartą nakvojo automobilių prekiautojai. Namo šeimininkė pareigūnams papasakojo, kad ji vieną kambarį šiame name nuomoja iš Tadžikijos verslo reikalais atvykstančiam R. Kosimovui. Vėliau kartu su juo kambarį nuomotis pradėjo ir kitas tadžikas, kurį moteris žinojo kaip Kamilą. Prieš savaitę namo šeimininkė šlavinėdama aplink namą, po laiptais pastebėjo iškeltą šaligatvio plytelę, lyg iš apačios ją būtų iškėlęs besirausiantis kurmis. Moteris parodė policininkams tą vietą. Pareigūnai kaip mat pasikrapštė kastuvėliu ir prie namo rado užkastus 7 kilogramus heroino. Tad tos dienos pareigūnų radiniai buvo rekordiniai – 10 kilogramų heroino, kurio vertė „juodojoje rinkoje“ galėjo siekti apie milijoną eurų.

Po šios operacijos pareigūnai džiaugėsi, kad uždarytas vienas pagrindinių narkotikų įvežimo į Lietuvą kanalų.

Įtariamieji – už grotų

Kadangi ant narkotikų paketų buvo rasti abiejų tadžikų rankų pirštų atspaudai, tai vyrams spyriotis, kad narkotikai ne jų, nebuvo prasmės. R. Kosimovas pripažino, kad apie 3 kilogramus heroino jis už 15 000 dolerių nusipirko Rusijoje. Į Lietuvą įvažiavo pro Medininkų pasienio postą prisirišęs narkotikus prie kojų ir liemens. Juos atsivežė į Kauną, tačiau niekas jų nepirko, tad buvo nusprendęs juos išvežti atgal į Rusiją. O su čigonais susitikinėjo ne norėdamas jiems parduoti narkotikus, o dėl automobilių pardavimo.

Panašiai ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo ir K. Umarovas. Jis neneigė, kad bendravo su Romu Aleksandravičiumi, kurį vadino Stiopa, bet jų bendravimas buvo tik dėl automobilių, o apie narkotikus nebuvo jokios kalbos. Su Stiopa susipažino Kauno automobilių turguje ir yra iš jo keletą kartų pirkęs automobilius. Kelis kartus verslo reikalais su juo buvo susitikęs ir Vilniuje.

Teismas po policininkų operacijos R. Kasimovą leido suimti 3, o K. Umarovą – 2 mėnesiams.

Prasidėjo ikiteisminis tyrimas, kurio metu kilo nemenkas skandalas.

Dingo iš Lietuvos

Neretai Lietuvos kriminalistai, operatyviniai darbuotojai ir prokurorai paburnoja prieš ikiteisminio tyrimo teisėjus, paleidžiančius į laisvę sunkiais nusikaltimais įtariamus nusikaltėlius: narkotikų platintojus, prekeivius žmonėmis, žagintojus ar sukčiavusiuosius itin stambiu mastu. „Mūsų žmonės padeda daug pastangų, bandydami užkirsti kelią nusikaltimams, sugauti nusikaltėlius ir prikirpti jiems uodegas. Nuvogdami nuo savo šeimų laisvadienius, dienomis ir naktimis seka nusikaltėlius, renka įrodymus, rengia operacijas ir sėdi pasalose, kol galų gale su įkalčiais juos sulaiko. O mūsų teisėjai lengva ranka jiems skiria švelnias kardomąsias priemones – tarkim, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ar registruotis policijoje“, – piktinosi ne vienas kalbintas kriminalistas.

Kardomasias priemones skiriantiems teisėjams kartais įtariamasis atrodo rimtas žmogus – bent taip vėliau jie argumentuoja savo nutartis. Girdi, jis mokosi, turi gyvenamąją vietą, šeimą – toks niekur nesislėps ir vykdys visus įpareigojimus. Tačiau, kaip rodo praktika, stambūs nusikaltėliai moka apsimesti nekaltais avinėliais, o po to dingsta lyg į vandenį.

Taip atsitiko ir su narkotikų prekeiviu iš Tadžikistano. K. Umarovas buvo suimtas dviem mėnesiams, 2014-ųjų sausio 20 dieną teismas suėmimo terminą pratęsė dar 2 mėnesiams, bet įtariamojo advokatas šią nutartį apskundė. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius skundą patenkino ir vasario pradžioje įtariamąjį paleido laisvėn. Tai sužinojęs ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Nerijus Puškorius tuoj pat Vilniaus apylinkės teismo paprašė K. Umarovui skirti 6 mėnesių namų areštą. Prokuroro prašymas buvo patenkintas. Paleistas į laisvę įtariamasis užsienietis išsinuomojo butą Vilniuje. Šis butas buvo gerai žinomas policijai ir prostitučių mėgėjams – jis nuomojamas parai, dienai, kelioms valandoms.

Pagal teismo skirtas kardomasias priemones K. Umarovui iš namų buvo galima išeiti tik dviems valandoms ir kiekvieną dieną registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Taip pat jis privalėjo pasirašyti, jog neišvyks iš šalies, buvo paimti jo asmens dokumentai. Tačiau kovo 3-osios vakarą sostinės policijos pareigūnai K. Umarovo jau neberado nuomojamame bute Rygos gatvėje. Kitą rytą jis neatvyko ir į policiją atsižymėti. Įtarę, kad nusikaltėlis dingo iš Lietuvos, pareigūnai paskelbė jo paiešką.

Kilus triukšmui dėl K. Umarovo paleidimo, Nacionalinė teismų administracija pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas suimtojo skundą patenkino vadovaudamasis pateiktais dokumentais.

O K. Umarovas dingo iš Lietuvos be pėdsakų. Jo byla buvo išskirta į atskirą ir vargu ar kada nors bus atversta. O štai jo kolega R. Kosimovas sulaukė teismo nuosprendžio.

Dar trys įtariamieji

Dabar vėl sugrįžkime prie pareigūnų stebimų čigonų. 2014 metų gegužės 9-osios naktį Vilniuje, Savanorių prospekte, buvo sustabdytas automobilis „Mercedes-Benz“ su Prancūzijos valstybiniais numeriais. Jį vairavo jau mūsų pažįstamas R. Aleksandravičius, kartu vyko Rada Stankevičiūtė.

Vos pareigūnai sustabdė automobilį iš jo iššoko R. Stankevičiūtė. Bandydama sprukti ji ant žemės numetė savo rankinę. Taip moteris bandė atsikratyti įkalčiais – moters rankinėje rasta ir paimta apie 120 gramų narkotikų.

Sulaikytų čigonų gyvenamojoje vietoje atliktų kratų metu aptikta dar apie 3,5 kilogramo heroino, o bute pas M. Aleksandravičiūtę – apie 800 gramų heroino, šaunamasis ginklas, šaudmenys. Šaudmenys buvo rasti ir maišelyje, kuris gulėjo Rados miegamajame.

Užbaigus ikiteisminį tyrimą R. Kosimovo, R. Stankevičiūtės, R. Aleksandravičiaus ir M. Aleksandravičiūtės byla iškeliavo į Vilniaus apygardos teismą. Pagrindinis kaltinimas – neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Pagal Sveikatos apsaugos ministro nutarimą heroino kiekis laikytinas dideliu, jei jis viršija 10 gramų. Šioje byloje – heroino buvo keli kilogramai. Už tokių medžiagų didelio kieko laikymą numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

Kaltės nepripažino

R. Stankevičiūtė kalta neprisipažino. Ji teigė, kad kelioms dienoms buvo išvažiavusi į Kauną, o kai grįžo, betvarkydama namus, laikrodyje rado maišelį su kažkokiais milteliais. Pagalvojo, kad juos čia galėjo padėti anyta, nes tik ji turi buto raktus. Kokie tai milteliai, Rada neturėjo jokio supratimo. Tik kitą dieną anyta prisipažino, kad maišą su milteliais į laikrodį padėjo ji ir paprašė kurį laiką pasaugoti.

Dar kitą vakarą, važiuojant su Romu namo, juos sustabdė policijos pareigūnai. Anot Rados, ji labai išsigando, bandė pabėgti, bėgdama nugriuvo ir išmetė savo rankinę. Vėliau pareigūnai rankinėje rado nedidelę kosmetinę su dar kažkokiais milteliais. Moteris net neįsivaizdavo, kas galėjo tą kosmetinę su milteliais jai į rankinę įkišti. Teisme Rados Stankevičiūtės kaltė buvo įrodyta bylos dokumentais. Tai, kad Rados namuose narkotinės medžiagos buvo ne tik saugomos, bet ir dozuojamos mažesniais kiekiais, įrodo heroino pėdsakai rasti ant tame pačiame bute rastų dviejų elektroninių svarstyklių. Be to, ant dar vienų elektroninių svarstyklių su heroino pėdsakais, rastų jau M. Aleksandravičiūtės bute, irgi rasti R. Stankevičiūtės pirštų pėdsakai. Įvertinus visus šiuos faktus teismui nekilo abejonių, kad ir 1321,474 gramais narkotinės medžiagos – heroino – disponavo būtent Rada.

Ilgi nelaisvės metai

R. Stankevičiūtei teismas skyrė 12 su puse metų laisvės atėmimo bausmę. „Jūs antrą kartą teisiama už analogišką nusikaltimą, tik metams praėjus padarėte nusikaltimą vėl. Turite neišnykusį teistumą, teismas skyrė sankcijos vidurkį“, – sakė VAT teisėjas Audrius Cininas.

Jos sugyventiniui R. Aleksandravičiui teismas skyrė 10 metų nelaisvės. Jis irgi kaltu neprisipažino ir tvirtino, kad su tadžikais jį siejo tik automobilių prekybos reikalai. Tačiau jo kalte teismas irgi nesuabejojo.

Tadžikistano pilietis R. Kosimovas nuteistas kalėti 12 metų. Jis laikomas suimtas nuo 2013 metų rudens, kai buvo sulaikytas. „Jūs buvote kaltinamas narkotikų laikymu ir kontrabanda – neteisėtu įvežimu į Lietuvą. Teismas nustatė, kad įvežimas į Lietuvą yra neįrodytas, todėl esate išteisinamas. Dėl narkotikų laikymo – teismas atmetė jūsų versiją, kad nežinojote, jog 3 kilogramai gryno heroino buvo slepiama po namo laiptais. Jūs žinojote ir pats dalyvavote slepiant ir dalį užkasant“ , – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas.

Žilvinas VIZGIRDA