Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gyvūnų paliktos „minos“ – tikra nelaimė

Neatsakingai šunis ir kates vedžiojantys žmonės tampa tikra nelaime. Gyvūnų paliktos ir nesurinktos „minos“ ne tik miesto tvarkytojams padaro daugybę nuostolių. Nuo paliktų šunų ir kačių išmatų galima užsikrėsti sunkiomis ligomis. Tokių susirgimų šalyje užregistruojama vis daugiau.

Milžiniškos lėšos gėlėms atsodinti

Biržų miesto seniūnijos seniūnas Vytas Jareckas neslepia, kad kas metai tenka išleisti apie 1000 eurų atstatyti sunaikintus gėlynus mieste. „Itin daug šunų „pridirba“ ant žiemai uždengtų teritorijų, rožynų. Gyvūnai ne tik tuštinasi, bet ir šlapinasi. Gėlės tokių kiekių teršalų neatlaiko ir nunyksta“, - kalbėjo V. Jareckas.

Seniūnas pastebi, kad šunis dažnai gyventojai mėgsta vedžioti arba tiesiog paleisti pasiganyti kapinėse. Gamtinius reikalus gyvūnai atlieka ne tik palikdami „minas“, bet ir iškapstydami žemes bei suniokodami kapavietes.

V. Jareckas sakė ne kartą pastebėjęs be maišelio šunis vedžiojančius šeimininkus ir juos perspėjęs, kad išmatas reikia surinkti.

Gresia baudos

Šiuo klausimu turi rūpintis savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Skyriaus vedėjas Ričardas Sabas sakė, kad buvo rengti keli reidai nustatyti, ar šunis vedžiojantys gyventojai jų išmatas renka į maišelius. Buvo reidų šunų vedžiojimo aikštelėje miesto centre ir Vėjo gatvėje. Kadangi reidai vyko darbo valandomis, daug gyvūnų vedžiotojų skyriaus darbuotojai nesutiko. Akivaizdu, kad juos daugelis vedžioja prieš darbą arba po jo.

Nežiūrint to, kai kurie žmonės neturėjo maišelių ekskrementams rinkti. Juos teko perspėti.

Ateityje skyriaus darbuotojai planuoja surengti daugiau reidų. Antrą kartą už pažeidimą žmogui galima skirti baudą nuo 30 eurų.

R. Sabas sakė, kad žmonės gali patys rinkti informaciją apie gyvūnų laikymo taisykles pažeidžiančius gyventojus. Jie gali gyvūnų savininkus fotografuoti ir filmuoti. Be to, galima parašyti liudijimą, kad kaimynas nerenka šuns ekskrementų. Tokiam liudijimui užtenka dviejų gyventojų parašų, ir gyvūno savininkas gali būti baudžiamas.

Gali sukelti rimtus negalavimus

Reprezentatyvioje gyventojų apklausoje, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“, apie 70 procentų didmiesčių gyventojų ir 64 procentai kaimiškų vietovių atstovų teigė savo aplinkoje pastebintys šunų paliktų išmatų. „Kalbant šiuo delikačiu klausimu, paprastai iš pradžių vertinama estetinė ir higienos problema: nešvari aplinka, suteršta avalynė. Tačiau jei šunų ir kačių savininkai nesutvarko savo augintinių vedžiojimo pasekmių, tai reiškia ir pavojų žmonių sveikatai, nes per gyvūnų išmatas galima užsikrėsti kirmėlėmis arba pirmuonimis“, - sako augintinių centro „Pet City“ atstovas Vilius Dovydauskas.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2016 metais Lietuvoje užregistruoti 149 šunų ir kačių platinamų ligų atvejai. Labiausiai paplitusios yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė.

„Per pirmąjį praėjusių metų pusmetį Lietuvoje užregistruota beveik keturis kartus daugiau echinokokozės atvejų nei 2016 metais per tą patį laikotarpį“, - sako visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Viktorija Šadiul–Zadvornaja.

Visų parazitinių ligų infekcijos šaltinis yra užsikrėtę namų augintiniai – šunys, katės, kurie su ekskrementais išskiria ligos sukėlėjus. Pakliuvę į vandenį, dirvožemį ar ant daiktų, kiaušinėliai ilgai išsilaiko gyvybingi.

Užsikrėtus daugumai šių ligų būdingi bendrieji simptomai: bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, gali atsirasti sausas kosulys, apetito stoka. Sergant gali atsirasti ir rimtų pažeidimų. Pavyzdžiui, toksoplozmozei būdingos padidėjusios kepenys, padidėję limfmazgiai ir blužnis. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis ir sukelti regos sutrikimus.

Būtina plauti rankas

Nors nesurinktos išmatos pavojingos visais metų laikais, ankstyvą pavasarį, kai prasideda pirmieji žemės darbai, kontaktas su jomis tampa intensyvesnis. Nudengiami žiemą nuo šalčio apsaugoti augalai, pradedami tvarkyti gėlynai. Be to, ilgėjant dienoms daugiau laiko lauke praleidžia ir vaikai.

„Dirbdami žemės darbus visada dėvėkite pakankamai storas vienkartines pirštines, taip pat kuo mažiau lieskite veidą, taisykitės plaukus. Ne tik po darbų, bet visada grįžus į namus reikia kruopščiai ir švariai nusiplauti bei dezinfekuoti rankas, stebėti, kad tą padarytų iš lauko grįžę vaikai“, - teigia „Pet City“ atstovas.

Jurgita Morkūnienė

Rekomenduojami video