Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gyventojų Lietuvoje mažėja, BVP auga, kainos kyla

2021 m. Lietuvoje gyventojų sumažėjo 15,8 tūkst., bendras gyventojų skaičius krito žemiau nei 2,8 mln. – iki 2,795 mln. žmonių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais sudarė 55,4 mlrd. eurų ir, lyginant su 2020 m., augo 5,1 proc. punkto. Gruodžio mėnesio metinė infliacija siekė 10,6 proc., o sausio mėnesį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais, prognozuojamas 12,2 proc. vartotojų kainų augimas, skelbia Statistikos departamentas.

BVP didėjo dėl pramonės augimo

Praėjusiais metais beveik penktadaliu išaugo pramonės produkcija. Jos parduota už 28,4 mlrd. eurų to meto kainomis, arba 19,4 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2020 m. Labiausiai padidėjo gamyba: chemikalų ir chemijos – 45,6 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 39,9 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos – 34,9 proc., pagrindinių metalų – 28,9 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 28,2 proc.

Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2021 m. išaugo 2,1 proc., o krovinių vežimas – 5,3 proc. Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį užima kelių ir geležinkelių transporto apyvarta. Kelių transporto krovinių vežimo apyvarta didėjo 5 proc., krovinių vežimas – 8,5 proc., o geležinkelių transporto krovinių vežimo apyvarta sumažėjo – 8,2 proc., krovinių vežimas – 4,4 proc.

Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2021 m. sumažėjo 3,2 proc. Keleivių srautas oro uostuose padidėjo 36,6 proc.

Didėjo supirkimo kainos

Žemės ūkio produkcijos vertė praėjusiais metais padidėjo 7,8 proc. Augalininkystės produkcijos vertė paaugo 8,1 proc., o gyvulininkystės produkcijos – 7,2 proc. Žemės ūkio produktų supirkimo kainos išaugo 15,6 proc. Labiausiai išaugo grikių (37,1 proc.), rapsų (35,2 proc.), bulvių (34,2 proc.), iš gyvulininkystės produktų – pieno (16,9 proc.), galvijų (14,7 proc.), paukščių (11,2 proc.) supirkimo kainos.

Pirko kompiuterius ir sporto prekes

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta pernai išaugo 12,9 proc. palyginamosiomis kainomis ir sudarė 14,8 mlrd. eurų, o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 19,6 proc. ir sudarė 831 mln. eurą.

Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 5,7 proc., ne maisto prekėmis – 19,1 proc., automobilių degalų mažmeninė prekyba – 13,7 proc. palyginamosiomis kainomis.

Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją. Per metus gyventojų sumažėjo 15,8 tūkst. (0,6 proc.). Tai lėmė neigiama natūrali kaita – mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių negu gimė.

Iš ne maisto prekių labiausiai išaugo kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos – 52,8 proc. ir sporto prekių – 48,7 proc. mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Per metus užsakomasis pardavimas paštu arba internetu išaugo 41,6 proc. palyginamosiomis kainomis.

Bent kartą per 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 60 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Palyginti su 2020 m., e. prekybos vartotojų buvo 9 procentiniais punktais daugiau. Internetu apsiperka ir vyresni (65–74 metų) gyventojai. 17 proc. iš jų prekes ir paslaugas įsigijo internetu.

Būsto kainos kyla, statybos nestoja

Būsto kainos pasiekė aukštumas. 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 18,9 proc.

Baigtų statyti būstų per praėjusių metų devynis mėnesius buvo 15 proc. mažiau nei 2020 m. per tą patį laikotarpį. Daugiausia pastatytų naujų būstų (36 proc.) – Vilniuje. 12 proc. baigtų statyti naujų būstų buvo Kauno m. sav., 11 proc. – Vilniaus r. sav.

Vis dėlto tai nereiškia, kad statybų mažėja. 2021 m. III ketvirtį naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti išduoti 2 398 leidimai, arba 41,6 proc. daugiau nei prieš metus. Beveik visi išduoti leidimai – individualioms statyboms.

Lietuviškų prekių eksportas padidėjo

Remiantis išankstiniais duomenimis, 2021 m. prekių eksportas sudarė 34,5 mlrd. eurų, importas – 37,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m., eksportas padidėjo 20,3 proc., importas – 28,5 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 3 mlrd. eurų.

2021 m. sausio–lapkričio mėnesiais daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją. Lietuva daugiausia eksportavo chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (14,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,5 proc.) bei mineralinių produktų (10 proc.); daugiausia importavo mašinų ir mechaninių įrenginių (17,8 proc.), mineralinių produktų (17,3 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,2 proc.).

Per 11 praėjusių metų mėnesių lietuviškos kilmės prekių eksportas pasiekė 19,3 mlrd. eurų ir sudarė 61,9 proc. viso Lietuvos eksporto. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės – Vokietija, Jungtinės Valstijos, Lenkija, Latvija ir Nyderlandai.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija, kurios eksportas išaugo 64,8 proc., mineralinių produktų eksportas padidėjo 61,4 proc., įvairių pramonės dirbinių eksportas – 23,5 proc.

Paslaugų eksportas 2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 3,2 mlrd. eurų – 17,8 proc. daugiau nei 2020 m. trečiąjį ketvirtį, paslaugų importas sudarė 2 mlrd. eurų (augimas – 39,1 proc.).

Daugiausia investuoja Vokietija

Ir Lietuvos tiesioginės investicijos, ir užsienio investicijos mūsų šalyje augo. Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per metus padidėjo 4,1 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 24,8 mlrd. eurų. Daugiausia mūsų šalyje investavo Vokietija, po jos – Švedija, toliau – Estija, Nyderlandai, Honkongas, Lenkija, Kipras.

Kinijos ir Taivano investicijos nebuvo reikšmingos ir sudarė 0,1 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.

Lietuvos sukauptosios tiesioginės investicijos užsienyje per metus padidėjo 4,4 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 9 mlrd. eurų. Daugiausia investuota Jungtinėse Valstijose, Latvijoje, Estijoje, Kipre, Nyderlanduose. Iš minėtų šalių per metus labiausiai didėjo investicijos Nyderlanduose – 66,4 proc.

Transporto sektoriuje per vienuolika praėjusių metų mėnesių, palyginti su atitinkamu laikotarpiu užpernai, maždaug trečdaliu augo krovinių vežimo, jų tvarkymo bei logistikos paslaugas teikiančių įmonių pajamos. Įmonių, teikiančių pašto paslaugas, pajamos išaugo 14,4 proc.

Jau matoma nedidelių atsigavimo ženklų ir turizmo sektoriuje. Per 2021 m. vienuolika mėnesių, palyginti su 2020 m. metų tuo pačiu laikotarpiu, oro transporto įmonių pajamos padidėjo 5,3 proc., apgyvendinimo įstaigų – 11,4 proc., o kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos įmonių pajamos išaugo net dvigubai (2,1 karto). Tačiau šių veiklų pajamos toli gražu dar nesiekia 2019 m. lygio.

Priešpandeminio lygio nesiekia ir turistų skaičius. Išankstiniais duomenimis, per 2021 m. apgyvendinta 2,4 mln. turistų. Tai 39,4 proc. mažiau nei 2019 m. – priešpandeminiu laikotarpiu.

Parama verslui stipriai padėjo sušvelninti neigiamą COVID-19 poveikį ekonomikos augimui. Daugiau nei trečdalis įmonių gavo nukentėjusiesiems nuo COVID-19 skirtą valstybės paramą. 2020 m. mokestinė pagalba siekė 609 mln. eurų, o 2021 m. – 788 mln. eurų. 2020 m. subsidijos viršijo 1 mlrd. eurų, o 2021 m. – 730 mln. eurų.

Prekės brango

Praėjusiais metais ir šių metų pradžioje visuomenę stebino sparčiais tempais augančios kainos. 2021 m. (2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu) užfiksuota didžiausia metinė infliacija per pastaruosius penkerius metus − 10,6 proc.

Tokį kainų šuolį lėmė su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro (24,6 proc.), transporto prekių ir paslaugų (17,8 proc.), maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (10,4 proc.) kainų augimas. Didelį smūgį gyventojams sudavė beveik 60 proc. išaugusios šilumos energijos kainos, daugiau nei 50 proc. pabrangęs kietasis kuras, apie 40 proc. pabrangusios gamtinės dujos, 35 proc. – dyzeliniai degalai, 34 proc. – benzinas. Elektra pabrango 11 proc.

Per 2021 m. vartojimo prekės pabrango 11,7 proc., o paslaugos – 7,8 proc.

Per penkerius metus vartotojų kainos išaugo penktadaliu. Paslaugos brangsta greičiau nei prekės.

ES vidutinė metinė (2021 m., palyginti su 2020 m.) infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarė 2,9 proc. Lietuvoje – 4,6 proc.

Praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln. 368,6 tūkst. ir šis skaičius per metus beveik nepasikeitė. Tačiau itin sumažėjo bedarbių – 16,8 proc.

2021 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc., arba 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2020 m.

Darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, mediana – 804 eurai, kitaip tariant, pusės šalies darbuotojų darbo užmokestis yra 804 eurai ar mažiau.

Išaugęs mirtingumas

Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją. Per metus gyventojų sumažėjo 15,8 tūkst. (0,6 proc.). Tai lėmė neigiama natūrali kaita – mirė 23,3 tūkst. daugiau žmonių negu gimė. 2021 m. mirė 47,9 tūkst. žmonių, tai 4,4 tūkst. (10,1 proc.) daugiau negu 2020 m., kai mirusiųjų skaičius taip pat buvo išaugęs. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 15,6 proc. (2020 m.) iki 17,1 proc. (2021 m.). Kūdikių gimė 2 proc. mažiau.

Visuomenė sensta – vaikų 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių.

2021 m. Lietuvoje gyventojų sumažėjo 15,8 tūkst., bendras gyventojų skaičius krito žemiau nei 2,8 mln. žmonių, iki 2,795 mln.

Parengta pagal Eltą

Rekomenduojami video