Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gyventojams nežinomybė įskėlė baimę

Ukmergėje, Krekšlių rajone, kuriami grupinio gyvenimo namai sutrikusio intelekto žmonėms. Apie tai vietiniai gyventojai sužinojo tik iš plakato būsimų statybų sklype. Tik tada, kai žmonės sukilo ir sugužėjo į savivaldybę, raminti jų atvažiavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos delegacija.

Žinia, kad Krekšliuose bus statomi namai, kuriuose gyvens neįgalieji, trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Vietiniai gyventojai sako apie tai nieko nežinoję iki paskutinės minutės.

Tol, kol Vingio gatvėje, viename iš sklypų, neiškilo apie tai bylojantis stulpas su plakatu.

Kodėl į Krekšlius?

Krekšlių gyventojai sukilo: kas bus statoma? Namai neįgaliesiems? Ir dar turintiems protinę negalią? „Sako, sukels čia visus durnius iš Jasiuliškių“, – netruko pasklisti gandas.

Prieštaraujantieji tokiai kaimynystei surinkę parašus kreipėsi į Ukmergėje išrinktą Seimo narį Juozą Varžgalį, šis – į savivaldybę.

Tiesa, savivaldybė čia niekuo dėta – projektą kartu su jos pavaldume esančiais Jasiuliškių socialinės globos namais vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tad rajono meras Rolandas Janickas apie sukilusius Krekšlių gyventojus davė žinią jai.

Antradienį į Ukmergę važiavo visa jos delegacija: viceministrė Vilma Augienė, ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė, Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis. Atvyko ir Jasiuliškių socialinės globos namų direktorius Vilius Petrauskas.

Kvietė keisti požiūrį

Viceministrė V. Augienė pristatė projektą, kuris vykdomas ne tik Ukmergėje. Visoje šalyje, pasak jos, pradėta socialinės globos įstaigų pertvarka, kuria siekiama negalią turinčius žmones integruoti  sugrąžinti į visuomenę.

Grupinio gyvenimo namai, kuriuose jie gyvens, vienas iš šios pertvarkos žingsnių.

Tokie namai kitąmet bus statomi ir Krekšliuose. Juose gyvens ne daugiau nei 10 Jasiuliškių socialinės globos namų globotinių.

Šis pertvarkos procesas, pasak viceministrės, gimė ne Ukmergėje ir net ne Lietuvoje. Jis gimė iš Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konvencijos, kurią Lietuva taip pat pasirašė. „Joje kalbama apie žmogaus teises. Apie neįgaliojo žmogaus teises“, – pabrėžė viceministrė. Ir priminė, kokios jos buvo Lietuvoje sovietiniais laikais.

Tada be globos likę vaikai, kaip ir neįgalieji, buvo siunčiami į specialiąsias mokyklas, internatus – uždarus rezervatus.

Tokiu būdu, kalbėjo ji, mes užaugome visuomenėje, kurioje nebuvo neįgaliųjų. Nebuvo jų mūsų mokykloje, mūsų klasėje, todėl viceministrė nesistebi tuo, jog šiandien pamatę neįgalųjį, ypač tą, kuris turi protinę negalią, nulydime jį sutrikusiu žvilgsniu.

Stojo ginti savo teisių

„O kaip mūsų teisės?“ – salėje pakilo viena moteris. „Jie tai turi teises, o mes – ne? Važiuodama pro Vidiškius mačiau vieną jų. Sėdi stotelėje ir linguoja. Gal jis ir nieko nedarys, bet man nemalonu į jį žiūrėti. O ką jau bekalbėti apie mano vaiką.“

Ar bus saugu gyventi šalia jų, kitokių? Kas atsakys, jei jų vaikams kas nors atsitiks? Tokios baimės liejosi iš salės.

Žmonės piktinosi, kodėl su jais nebuvo niekas derinta? Kodėl jie, artimiausi kaimynai, ligi šiol nežinojo, kad bus statomi tokie namai? Ir kodėl pasirinktas būtent jų rajonas.

Direktorius apsiverkė

„Ačiū, kad jūs taip gražiai priimate mano vaiką“, – ironiškai dėkojo Lina Gulbinė. Ji dirba Neįgaliųjų reikalų departamente ir kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos delegacija į Ukmergę atvyko raminti sukilusių  gyventojų.

Lina augina tris vaikus. Viena dukrytė neįgali. „Jūs auginate savo vaikus tikėdamiesi, kad jie užaugs. Baigs universitetus, sukurs savo šeimas. O jūs tęsite savo gyvenimus. Mano vaikas niekada neužaugs. Ir jeigu nebus tokių namelių, kurie dabar kuriami, po manęs geriausiu atveju ji bus priversta gyventi valdiškuose namuose“, – kalbėjo Lina.

O Jasiuliškių socialinės globos namų direktorius Vilius Petrauskas pasakodamas apie savo globotinius, kurių vienas vasaromis vis lankydavo močiutę, tačiau ši jau nebepajėgia juo pasirūpinti, apsiverkė.

Siūlė aplankyti kitus

Ministerijos bei savivaldybės atstovai susirinkusiems aiškino, jog derinti nieko nereikėjo, nes grupinio gyvenimo namai – ne kokia įstaiga, ne fabrikas, dėl kurio veiklos būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Juose gyvens žmonės, kurių pirkdami sau būstą neatsiklausiame leidimo.

Tiesa, tuose nameliuose gyvens šiek tiek kitokie nei mes – sutrikusio intelekto žmonės. Ne psichikos, bet proto negalią turintys žmonės. Todėl jie nepavojingi. „Nusikaltimų statistikoje jie neužima nė vieno procento“, – paskelbė duomenis viceministrė.

Ministerijos atstovų teigimu, grupinio gyvenimo namuose neįgalieji vieni negyvens. Su jais dieną ir naktį bus kvalifikuoti specialistai, atsakingi, kad nieko blogo nenutiktų.

Krekšliuose kuriami grupinio gyvenimo namai – ne pirmieji šalyje. Tokių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šalyje yra jau 28.

Juose, viceministrės teigimu, neįgalieji puikiai adaptavosi. Kai kurie jų netgi spėjo jau įeiti į laisvą darbo rinką – susirado darbus. Ir vietiniai gyventojai, iš pradžių taip pat labai skeptiškai žiūrėję į šią kaimynystę, jau nurimo.

Ministerijos, savivaldybės bei Jasiuliškių socialinės globos namų darbuotojai kvietė Krekšlių gyventojus kartu važiuoti į tuos namus ir patiems tuo įsitikinti.

Pavėlavo pusmečiu

„Pavėlavote, ponai“, – ministerijos delegacijos atstovams rėžė Seimo nario J. Varžgalio padėjėjas, Ukmergės savivaldybės tarybos sveikatos ir socialinės paramos komiteto pirmininkas Romas Pivoras. Jo nuomone, jei su žmonėmis būtų buvę susitikta anksčiau, tokio sukilimo nebūtų buvę.

Dabar, kai tai daroma slapčiomis, visur, kur kūrėsi grupinio gyvenimo namai – Žiežmariuose, Kaune, kūrėsi per kraują, malšinant gyventojų nepasitenkinimą. Taigi, ne išimtis – ir Ukmergė. Tačiau ministerija, R. Pivoro pastebėjimu, iš savo klaidų nesimoko.

Ministerijos atstovai atrėmė, kad susitikti su Krekšlių gyventojais anksčiau jie negalėję, nes sklypas šių namų statybai buvo perkamas viešųjų pirkimų būdu. O tol, kol vyksta viešieji pirkimai, viešinti jų neleidžia įstatymai.

Sklypas Vingio gatvėje grupinio gyvenimo namų statybai viešųjų pirkimų būdu buvo įsigytas vasarą. Maždaug prieš pusę metų.

 

Aldona Kvedarienė

Rekomenduojami video