Atlyginimai Lietuvoje toliau auga. Vidutinės pajamos į rankas 2025 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai padidėjo 122 eurais ir pasiekė 1 468 eurus, skelbia „Sodra“. 

Vidutiniai visą mėnesį dirbusių gyventojų atlyginimai neatskaičius mokesčių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 215 eurų arba 9,8 proc. ir siekė 2 399 eurus.

„Jeigu vertintume kainų poveikį, tektų konstatuoti, kad pernai realus darbo pajamų augimas buvo kiek didesnis nei šiemet. Prieš metus infliacija siekė apie 1 proc., o šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje metinė infliacija sudarė apie 4 proc., tad darbo pajamų augimas buvo kiek mažesnis“, – žurnalistams sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Analitikės aiškinimu, labiausiai atlyginimų augimui įtakos turėjo metų pradžioje padidinta minimali mėnesio alga. Tiesa, darbo užmokestis Lietuvoje kilo nevienodai, o tendencijos priklausė nuo ekonominių sektorių ir regionų.

Antrąjį ketvirtį maždaug kas ketvirtas darbuotojas uždirbo nuo 1 000 iki 1 500 eurų prieš mokesčius (tai sudaro 755–1 012 eurų į rankas).

Daugiau nei trečdalis darbo rinkos dalyvių – apie 414 tūkst. žmonių – uždirbo 1 500–2 500 eurų popieriuje, arba 1 012–1 525 eurus po mokesčių.

Tuo metu kas penktas apdraustasis uždirbo 2 500–3 999 eurus prieš mokesčius, o atskaičius mokesčius jų atlyginimai siekė 1 525–2 420 eurų.

Didžiausias augimas – transporto sektoriuje

„Sodros“ duomenimis, antrąjį metų ketvirtį labiausiai augo dirbančiųjų transporto sektoriuje atlyginimai. Čia vidutinės darbo pajamos per metus padidėjo 18 proc.

Vairuotojai pernai vidutiniškai uždirbo 930 eurų į rankas, o šiemet – 1 070 eurų, tai yra 140 eurų daugiau.

Nuosekliai kilo ir atlyginimai viešajame sektoriuje. Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse dirbančių asmenų pajamos padidėjo 11,7 proc., švietimo – 11,9 proc.

„Pajamų augimas skirtinguose sektoriuose skiriasi“, – pastebėjo K. Zitikytė.

Pasak „Sodros“ atstovės, informacijos ir ryšių sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas pastaraisiais metais pastebimai lėtėjo. Jei prieš kelerius metus jis siekė dviženklį skaičių, 2022 m. pajamos augo 16 proc., 2023 m. – 15 proc., o 2025 m. augimas tesudarė 3,8 proc., arba vidutiniškai 82 eurus.

Išsiskiria Vilnius

Atlyginimai šalies sostinėje ir toliau išlieka didžiausi. Skirtumas tarp gaunamų atlyginimų Vilniuje ir kituose miestuose siekė 387 eurus į rankas. Vidutiniškai sostinėje į rankas uždirbama 1 675 eurus, o visų kitų savivaldybių vidurkis – 1 288 eurai.

„Čia sutelkta daug aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų – nuo informacinių technologijų iki finansų sektoriaus“, – akcentavo K. Zitikytė.

„Jame [Vilniuje] uždirbamos vienos didžiausių pajamų visoje šalyje“, – pridūrė ji.

Tiesa, „Sodros“ atstovės teigimu, atlyginimų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų savivaldybių per pastaruosius metus nežymiai traukėsi.

Verta pastebėti, kad skirtumas tarp vidutinių pajamų Vilniuje ir Kaune šiuo metu siekia 216 eurų į rankas. Jei pernai Kaune vidutinės darbo pajamos didėjo 9,6 proc., o Vilniuje – 8 proc., šiemet abiejuose didžiuosiuose miestuose augimas vienodas – 10 proc.

Vis dėlto būtent Šiauliuose antrąjį metų ketvirtį pajamos augo sparčiausiai iš visų Lietuvos miestų – 15,9 proc. per metus, ir pasiekė 1 205 eurus atskaičius mokesčius. Pasak K. Zitikytės, kas antras žmogus šiame mieste dirba transporto, gamybos arba prekybos sektoriuose.