Tvarkyti pradėtas Kybartų pakraštyje esantis valstybinis žemės sklypas sukėlė nemažą sumaištį. Vietiniai gyventojai priekaištauja, kad sklypą išsinuomojęs ūkininkas nepagailėjo gamtos, pareigūnai jokių pažeidimų neranda, o nuomotojas sako tvarkantis šabakštynus ir pačių žmonių suvežtas šiukšles.

Į redakciją kreipęsi kybartiečiai pasakojo, kad šalia vadinamosios Vabalo pervažos buvo vandens telkinys, aplinkinių vadintas Mickaus prūdu. Jame gyventojai žvejodavo.

„Pastaruoju metu žemę kažkas išnuomojo, valo krūmynus, nuleido prūdą. Nuvykęs pažvejoti žmogus rado dumble įstrigusią negyvą gulbę, jos draugė dar gyva...“ – laiške rašė viena kybartietė.

Kita į redakciją paskambinusi, bet neprisistačiusi moteris kaltino žemę išsinuomojusį ūkininką „reikalus tvarkiusį“ per pažintis, giminaičius, gėdino už tai, kad nusausinęs balą paukščius ir kitą fauną jis paliko be namų.

Kybartiečiai kreipėsi ir į seniūną, skambino aplinkosaugininkams, ieškojo pagalbos numeriu 112. Tačiau sakė sulaukę atsakymo, kad šioje vietoje ūkinę veiklą vykdyti galima, tad jokių pažeidimų nėra.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas redakcijai paaiškino, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos sklypą išsinuomojo privatus asmuo ir jis užsiima veikla, kuri šioje vietoje yra leistina.

Ūkininkas teigė, kad žemę išsinuomojo taip, kaip tai gali padaryti kiekvienas pilietis, oficialiai kreipdamasis į Nacionalinę žemės tarnybą – ir jokių pažinčių tam nereikia.

„Negyva gulbė ten tikrai buvo rasta – ją išvežę žmonės teigė, kad paukštis buvo įsipainiojęs į kažkokį žvejybos valą“, – sakė seniūnas.

Aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Vitas Bakas redakcijai paaiškino, kad jis su šita situacija taip pat išsamiai susipažinęs.

„Visas šis plotas yra žemės ūkio paskirties žemė. Jos dokumentuose, specialiosiose miško ir žemės naudojimo sąlygose nepažymėtas joks vandens telkinys. Jei dokumentuose būtų užfiksuota pelkė, šlaitynai ar pan., būtų nurodytos ir specialiosios sąlygos su tam tikrais apribojimais. Dabar tai yra tiesiog kūdra, kuri neturi vandens apsaugos juostos ir zonos, ji apskritai nėra saugoma. Taigi šiuo atveju jokių apribojimų ūkinei veiklai nėra, išskyrus elektros linijų apsaugos zoną. Pjauti krūmus ar kitaip tvarkyti aplinką šiuo atveju nedraudžia jokie teisės aktai, tad ir mes negalime uždrausti to daryti“, – sakė aplinkosaugininkas.

Susisiekėme ir su pačiu žemę išsinuomojusiu ūkininku Roku Šlivinsku.

Šis teigė, kad žemę išsinuomojo taip, kaip tai gali padaryti kiekvienas pilietis, oficialiai kreipdamasis į Nacionalinę žemės tarnybą – ir jokių pažinčių tam nereikia.

„Kiekvienas iš jūsų gali įeiti į puslapį vilkaviskis.lt. Ten yra nuoroda investuotojams, joje rasite visus nuomojamus valstybinės žemės sklypus. Aš parašiau prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, jis buvo patvirtintas. Tų sklypų yra ir daugiau, prašom, nuomokitės visi. Tik investuotojai nenori ten eiti, nes visi šie sklypai yra apleisti, – kalbėjo R. Šlivinskas. – Šioje vietoje yra ne draustinis, ne pelkė, o apleistas investuotojams skirtas žemės sklypas. Bet kas, kas ten ateitų, šį plotą tvarkytų. Pradėjome tvarkyti ir mes, išvalėme prižėlusius krūmynus. Radome visokio šlamšto: senų padangų, kompiuterių, skudurų, gruzo ir kt. Kybartiečiai ten ganė gyvulius, bet niekas nieko netvarkė. Aš ruošiuosi padaryti tvarkingą žemės plotą. O gulbė, ančių ten dar ir dabar plaukioja. Iš pradžių rengiausi apkasti krantus ir įrengti normalų tvenkinį, kur žmonės būtų galėję ne tik žvejoti, bet galbūt ir maudytis, nes senoji kūdra buvo sekli – nuleidus vandenį net didesnės įdubos neliko. Bet dabar, kai mane šitaip užsipuolė, nemanau, kad darysiu kažką panašaus.“

Eglė MIČIULIENĖ