Pernai Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo kone milijardą eurų pelno – 986 milijonus, o tai yra du kartus daugiau nei 2022 metais. Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4.  Bankų turtas per metus išaugo net šešiais milijardais eurų, tad iš viso Lietuvoje veikiantys bankai šiuo metu turi kone 62 milijardus eurų.

SEB pelnas 2023 metais augo 74 proc.

Vienas didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų SEB skaičiuoja, kad 2023 metais jo pelnas siekė 557,1 mln. eurų. Tuo tarpu 2022 metais pelnas buvo beveik 311 milijonų eurų.

Didžioji dalis pelno gauta iš verslo klientų. Pelno augimas siekia 75 proc.

„Didžiausią įtaką banko finansiniams rezultatams darė verslo klientų ir gyventojų aktyvumas, augančios verslo apimtys bei padidėjusios grynųjų palūkanų pajamos dėl Europos Centrinio Banko vykdomos monetarinės politikos“, – pranešime spaudai teigia banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Na, o Centrinio Europos banko sukeltos palūkanos davė savo vaisių, mat gyventojams suteiktų paskolų būstui įsigyti sumažėjo net 24 procentais.

SEB banko turtas per metus paaugo 4,5 proc. iki 13,9 mlrd. eurų, nuosavas kapitalas – 21,5 proc. iki 1,217 mlrd. eurų.

Dar daugiau per 2023 metus išaugo „Swedbank“ pelnas

Tuo tarpu kitas bankas gali džiaugtis dar labiau išaugusiais pelnais.

„Swedbankas“ skelbia, kad jo pelnas išaugo net 152 procentais ir siekia 361 milijoną, kai 2022 metais buvo vos 143 mln. eurų. Nors pelnas skaičiais yra mažesnis, nei SEB banko, vis dėlto augimas yra kone dvigubai didesnis.

„Swedbankas“ teigia, kad tokius gerus finansinius rodiklius pavyko pasiekti dėl didelio klientų aktyvumo, Europos centrinio banko vykdomos monetarinės politikos ir kitų priežasčių. 

Per praėjusius metus bankas valstybei sumokėjo beveik 130 mln. eurų solidarumo mokesčio.

„Swedbankas“ skelbia, kad jo pelnas išaugo net 152 procentais ir siekia 361 milijoną.Aut. past.

Bankai kelia mokesčius gyventojams

Nors dalį gauto pelno bankai skyrė solidarumo mokesčiui, akivaizdu, kad ženklaus nuostolio šis mokestis jiems nepadarė. Skaičiuojama, kad iš viso į šalies biudžetą bankai įnešė 250 mln. eurų.

Tiesa, skeptikai sakė, kad bankų solidarumo mokestį mokės tikrai ne bankai – savęs jie nenuskriaus, tad mokestį sumokės ne kas kita, o gyventojai ir bankų naudotojai. Kaip? Ogi padidinus banko paslaugų įkainius. Panašu, kad būtent taip ir atsitiko.

Štai tas pats pusės milijardo eurų pelną skaičiuojantis SEB paskelbė, kad eiliniams vartotojams didins kredito kortelių mokestį.

„Keisime „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Gold“ kredito kortelių naudojimo mokestį į 2 Eur/mėn. ir 4,5 Eur/mėn. atitinkamai (buvo 1,6 Eur/mėn. ir 3,5 Eur/mėn. atitinkamai). Keisime debeto kortelių grynųjų pinigų paėmimo iš SEB banko ir kitų Lietuvos ir užsienio bankų bankomatų įkainį į 2 proc. (mažiausiai 1 Eur) nuo paimamos sumos (buvo 0,8 proc., mažiausiai 1 Eur)“, – rašo SEB bankas.

Na, ir kad gyventojai per daug neatsilaisvintų ir iš banko neišneštų per didelių sumų vienu kartu, bankas sumažins maksimalų dienos atsiskaitymo debeto kortele limitą iki 15 000 Eur (buvo 30 000 Eur).

Su kainų pokyčiais nesikuklina ir kitas bankas – „Luminor“. Dar pernai lapkritį jis taip pat išsiuntinėjo klientams laiškus, kuriuose pranešė didinantis kainas. Esą dėl to, kad taip daro… konkurentai.

„Keisime paslaugos „Saugu+“ teikimo mokestį į 0,99 Eur / mėn. (anksčiau buvo 0,79 Eur/mėn.).  Pradėsime taikyti naują mokestį už kortelės pristatymą paštu – 2 eurai.

Taip pat taikysime mokestį už kiekvieną kortelės operaciją, jei perkama kriptovaliuta ar su lošimu bei loterijomis susijusi paslauga – 0,50 euro (šio mokesčio iki šiol irgi nebuvo). Nuo šiol apsilankymo oro uosto VIP poilsio zonos mokestis asmeniui – 30 eurų (anksčiau buvo 28 eurai).

Nutraukę dalykinius santykius, pradėsime taikyti mokestį už uždarytoje sąskaitoje esančių lėšų administravimą – 20 Eur/mėn.“, – apie pakeitimus informavo bankas.