Karantino gniaužtai visus nutildė, bet gyvenimas nesustojo nei mieste, nei kaime. Šeštadieniais turime tradiciją Jums papasakoti, kaip gyvena mūsų krašto žmonės, kurių gyvenvietės nutolę toliau nuo rajono centro. Apie dalies jų pasikeitusią kasdienybę jau pasakojome, o šiandien domimės, kaip gyvena kiti. Ir ne tik tie, kurie gyvena tolėliau, bet ir esantys visai čia pat, šalia miesto.

Žmonės atsakingi

Kėdainių pašonėje besiglaudžiančio Paobelio kaimo seniūnaitė Agnė Varkulienė pasidžiaugė kaimelio gyventojų atsakingumu bei atsargumu.

„Elementaru, jog susiklosčiusi padėtis pakeitė kone kiekvieno iš mūsų darbotvarkę. Dabar daugelis žmonių dirba iš namų, tarpusavyje bendraujame telefonais, susirašome kompiuteriais.

Žmonės – gana atsakingi, laiką leidžia namuose, o gerėjant orui, manau, kiekvienas galės daugiau laiko skirti ir pasibuvimui lauke, sau artimoje aplinkoje, kieme“, – mano  A. Varkulienė.

Paobelio kaimo seniūnaitė Agnė Varkulienė pasidžiaugė kaimelio gyventojų atsakingumu bei atsargumu, tačiau mano, kad šiuo metu jausti paniką ar patirti stresą – visiškai normalus reiškinys. Algimanto Barzdžiaus /„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Saugumas priklauso tik nuo mūsų

Paobelio seniūnaitės manymu, šiuo metu jausti paniką ar patirti stresą – normalus reiškinys.

„Nors mūsų gyvenvietėje jaučiama ramybė, tačiau tai neatleidžia kiekvieno iš mūsų nuo atsakomybės ir atsargumo. Savęs ir kitų, mums artimų žmonių apsauga priklauso tik nuo mūsų pačių.

Gaila, kad atsiranda tiek daug neatsakingų asmenų, kurie, visame pasaulyje plintant virusui, toliau nesusimąstydami apie galimą grėsmę keliavo, grįžę iš kelionių kaip niekur nieko ėjo į darbus.

O pikčiausia, žinant, jog šie žmonės, į sudėtingą situaciją žiūrėję pro pirštus, dabar tesugeba kaltinti valdžią“, – mintimis dalijasi A. Varkulienė.

„Perkrauna“ kompiuterio failus

„Paobelyje visada virė gyvenimas. Gatvėse ar susitikimų aikštelėje šurmuliuodavo daug jaunimo, visada būdavo matyti daug tarpusavyje bendraujančių senyvo amžiaus žmonių. Tuo tarpu dabar gyvenvietės gatvės yra ištuštėjusios, todėl situacija atrodo gana rami ir kontroliuojama.

Tikėkimės, kad siųsdamas mums šį išbandymą pasaulis, greičiausiai, tik „perkrauna“ savo kompiuterio failus. Nors mūsų šalyje tai – tik pati pradžių pradžia, tikiuosi, kad visi mūsų gražios gyvenvietės gyventojai liks sveiki“, – viliasi A. Varkulienė.

Miegėnų bendruomenės pirmininkei Vijolei Juknienei nelengva pasakyti, kaip šiandien gyvena kaimo bendruomenė, tačiau, jos manymu, elementaru, kad kaimo žmonės, karantiną galintys leisti asmeninėje erdvėje, sau privačioje teritorijoje, jaučiasi saugesni. / Algimanto Barzdžiaus /„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Bendrauja nuotoliniu būdu

Atokiai nuo Kėdainių įsikūrusios Miegėnų bendruomenės pirmininkei Vijolei Juknienei nelengva pasakyti, kaip šiandien gyvena kaimo bendruomenė.

„Turbūt panašiai, kaip dauguma kitų Lietuvos ir pasaulio gyventojų.

Nuotaikos slogios... Nuotoliniu būdu apklausus bendruomenės valdybą, buvo nuspręsta kaime laikytis Vyriausybės teikiamų rekomendacijų ir nurodymų, kurių svarbiausias šiuo metu – bendravimas nuotoliniu būdu.

Per gana trumpą laiką labai skubių ar būtinų spręsti reikalų kol kas neiškilo, tačiau, stengdamiesi viso to išvengti, neapsiribojame tik savimi ar savo šeima.

Visa svarbia Vyriausybės ir savivaldybės informacija su vietos bendruomene dalinamės socialiniuose tinkluose, Miegėnų kaimo „Facebook“ paskyroje savo gyventojus nuolat raginame būti atsakingus, pareigingus, pilietiškus, prašome jų likti namuose“, – akcentuoja V. Juknienė.

Užsidarė savame „kiaute“

„Šiandien pabandžiau pakviesti Miegėnų kaimo „Facebook“ paskyros narius pasidalinti savo pastarųjų dienų išgyvenimais, šiomis dienomis užplūdusiomis nuotaikomis, tačiau diskusijų nesulaukiau.

Žmonės užsidarė savame „kiaute“ ir dalintis savo nuomone nenori, sako, kad diskusijoms dar kiek per anksti.

Įtariu, jog jų mintyse, kol kas dar vyksta savotiškas situacijos skenavimas, neatleidžiantis kiekvieno žmogaus nuo baimės ar panikos jausmo“, – tikina Miegėnų bendruomenės pirmininkė.

Jaučiasi saugesni

V. Juknienė pabrėžė, kad kaimo žmonės, karantiną galintys leisti asmeninėje erdvėje, sau privačioje teritorijoje, jaučiasi saugesni.

„Visus apėmęs tas pats jausmas, nepriklausomai nuo to, kokios žmogus būtų profesijos: ar gydytojas, ar mokytojas, ar pardavėjas, ar ūkininkas.

Visi be išimties gyvename nežinioje ir kiekvieną dieną keliame klausimą: „O kas bus toliau?“

Šis klausimas kyla ne dėl ko kito, o dėl savo ir artimųjų sveikatos bei gerovės.

Tačiau, mano nuomone, kaime žmonės gali jaustis kiek saugesni, nes karantiną turi galimybę leisti sau privačioje teritorijoje, kur tikrai mažiau šurmulio nei mieste.

Netrūksta Miegėnuose ir senyvo amžiaus žmonių, iš kurių dažnas serga lėtinėmis ligomis, tačiau senjorai pakankamai atsakingai žiūri į susiklosčiusią padėtį ir laikosi karantino reikalavimų.

Kaimo gyventojus ramina dar ir tai, jog Miegėnuose pastaruoju metu nėra nė vieno grįžusio iš užsienio šalių.

Be to, už lango pavasaris, žemės ūkio darbai nepalauks, teks juos kažkaip atlikti, o tai galbūt padės daugumai bent trumpam užsimiršti, juk ne veltui sakoma: „Želmenį kelia žemė, o žmogų – darbas“. Manau, kad netrukus prasidėsiantys žemės ūkio darbai padės žmonėms mintimis nutolti nuo tos sudėtingos situacijos dėl susiklosčiusios nelengvos padėties.

Dabar kaip niekada turime išlikti vieningi, būti stiprūs, atsiradus būtinybei, neabejojant vienas kitam ištiesti pagalbos ranką“, – teigia V. Juknienė.

Šėtos bendruomenės pirmininkė Sandra Barzdienė sako, kad susiklosčiusi situacija labai stipriai pakoregavo mūsų visų kasdienį gyvenimą. / Asmeninio archyvo nuotr.

Gyvena ir laukia

Kitoje rajono pusėje, Šėtoje, nuotaikos panašios, kaip ir kitose bendruomenėse.

„Visa tai, kas šiuo metu vyksta aplink mus, visiems tikrai nėra įprasta, todėl norėjome mes to ar ne, bet susiklosčiusi situacija labai stipriai pakoregavo mūsų visų kasdienį gyvenimą.

Dabar mes tikriausiai, kaip ir visa Lietuva, gyvename ir laukiame, kol galėsime bent jau didžiąja dalimi grįžti į įprastą gyvenimo ritmą“, – sako bendruomenės pirmininkė Sandra Barzdienė.

Pakeitė planus

„Turėjome suplanuotą išvyką į Panevėžio bendruomenių rūmus, planavome organizuoti paskaitą jaunimui, visuotinį ataskaitinį susirinkimą, tačiau viską teko perkelti į, tikėkimės, netolimą ateitį.

Šiuo metu būtiniausius reikalus sprendžiame telefonu, bendraudami per socialinius tinklus, paisydami karantino, masinių ar grupinių susitikimų tikrai neorganizuojame.

Bendruomenėje nevyksta ugdymo procesas, seniūnija paslaugas ir informaciją teikia telefonu, kultūros centras negali organizuoti renginių, bažnyčioje nevyksta pamaldos.

Žmonės lankosi tik maisto prekių parduotuvėse. Todėl reikia sutikti, kad tokia situacija iš tiesų priverčia ieškoti labai daug alternatyvų, daugiau bendrauti ir komunikuoti ne gyvai, o pasitelkiant kitas priemones.

Turime planų bendruomenėje sukurti mobiliąją programėlę, todėl neatmetu galimybės, kad dalį veiklų, užsitęsus karantinui, galėsime aptarti pasinaudodami ir ja.

O galiausiai visi vienareikšmiškai tikimės, jog ši situacija – laikina, todėl anksčiau ar vėliau viską, ką esame suplanavę, tikrai įgyvendinsime, – viliasi Šėtos bendruomenės centro pirmininkė. – Panikuojančių Šėtoje kol kas nėra arba dar neteko su jais bendrauti.

Daugiausia tenka girdėti tik nuogąstaujančius dėl artimųjų, kurie patenka į rizikos grupę.

Žinoma, tokių klausimų, kiek tęsis karantinas, kada bus galima grįžti į darbus, kada bus galima apsilankyti pas šeimos gydytoją, tikrai kyla, bet tai visiškai suprantama“, – pabrėžia S. Barzdienė.

Bėdoje nepaliks

Anot Šėtos bendruomenės pirmininkės, stebint situaciją parduotuvėje, miestelio gatvėse, pastebimas akivaizdus žmonių sumažėjimas.

„Šėtiškiai elgiasi pakankamai atsakingai, laikėsi bei toliau laikosi taisyklių, atsakingai rūpinasi ne tik savimi, bet ir šeima, artimaisiais.

Žinoma, išimčių pasitaiko visur ir visada, todėl paraginti tėvus, senelius neiti iš namų be svarbios priežasties – kiekvieno iš mūsų pareiga.

Jei pablogėjusi situacija užsitęstų ir matytume, kad reikalinga pagalba senyvo amžiaus žmonėms, kitiems rizikos grupei priskiriamiems asmenims ar esantiems saviizoliacijoje, ieškotume savanorių, galinčių aprūpinti artimiausius kaimynus būtiniausiais maisto produktais, vaistais, kitomis būtinosiomis priemonėmis, stengtumės ir bendradarbiautume su seniūnija bei socialiniais darbuotojais.

Aktyviau su bendruomene komunikuotume ir patarimais dalintumėmės socialiniuose tinkluose.

Tiesiog atsiradus konkrečioms situacijoms nesėdėsime rankų sudėję, priešingai, nieko nelaukdami ieškosime sprendimų“, – užtikrina S. Barzdienė.

Paslaugų neteiks

Sudėtingos situacijos padarinius jaučia ir Šėtoje pagal verslo liudijimus dirbantys ar verslaujantys žmonės.

Teikiantys grožio paslaugas, prekiaujantys gyvomis gėlėmis paslaugų klientams neteikia ir neteiks viso karantino laikotarpiu, todėl visiems individualiai dirbantiems asmenims situacija tikrai sudėtinga.

Pasak Devynduonių bendruomenės centro pirmininkės Audronės Konderauskienės, kaimo žmonės stengiasi išlikti ramūs, nekelti panikos, pasidarė pastabesni ir budresni, tačiau atsakomybės kai kuriems, kaip ir daugeliui šiuo metu Lietuvoje, vis tik pritrūksta. / Džestinos Borodinaitės nuotr.

Atsakomybės pritrūksta

Pasak Devynduonių bendruomenės centro pirmininkės Audronės Konderauskienės, kaimo žmonės stengiasi išlikti ramūs, nekelti panikos, pasidarė pastabesni ir budresni, tačiau atsakomybės kai kuriems vis tik pritrūksta.

„Tenka sudrausminti neatsakingai besielgiantį asmenį ir priminti apie tai, kad ne jis vienas čia gyvena, o turi kaimynus, draugus, tėvus ir vaikus.

Lietuvoje susiklosčiusi situacija palietė kiekvieną iš mūsų, bendruomenė negali organizuoti susibūrimų, užsiėmimų ir panašiai, būtinus reikalus sprendžia komunikuodama telefonu, žinutėmis, elektroniniu paštu ar socialiniais tinklais.

Tačiau stengiamės nepamiršti, kad, nepaisant to, kokia vis tik yra situacija, turime išlikti kantrūs, atsakingi ir besistengiantys nepasiduoti panikai ar stresui“, – apie Devynduonių kaimo situaciją karantino metu pasakoja A. Konderauskienė.

Aprūpins artimieji ir kaimynai

„Užsitęsus nepalankiai situacijai dėl koronaviruso, stengsimės padėti didžiausią riziką užsikrėsti turinčiai ir labiausiai pažeidžiamai žmonių grupei, tai – senyvo amžiaus žmonėms, kurių nuolat ir prašome kuo mažiau judėti iš namų, kuriuos visais būtiniausiais produktais ar vaistais gali aprūpinti artimieji ar kaimynai“, – pabrėžia Devynduonių bendruomenės pirmininkė.

Įspėjo ir informavo

Buvusi Pernaravos bendruomenės centro pirmininkė gyvulininkyste besiverčianti Virginija Vaitelienė kol kas niekuo nesiskundžia.

„Savo ūkyje turime darbuotojų, kuriuos vos įsigalėjus karantinui įspėjome ir informavome, kokiomis sąlygomis visi turės dirbti ir kokių reikalavimų laikydamiesi visi turės atlikti savo vykdomas funkcijas.

Nuolatinė dezinfekcija ir kiti Vyriausybės rekomenduojami saugumo kriterijai – pagrindiniai veiksniai, be kurių neįsivaizduojama dabartinė mūsų veikla.

Panikuoti nepanikuojame, vykdome tai, kas mums priklauso ir, žinoma, saugomės“, – akcentuoja V. Vaitelienė.

Kaime tykiau

„Kalbant apie kaimo situaciją, kaip ir visur kitur, taip ir Pernaravoje, šiuo periodu ramiau, tykiau, mašinų pravažiuoja kur kas mažiau, visiems visko užtenka, parduotuvėje prekių taip pat netrūksta.

Tikėkimės, kad viskas taip praslinks ir mus kuo mažiau užkabins“, – viliasi V. Vaitelienė.

Anot Akademijos bendruomenės pirmininkės Ilonos Gorbunovos, nors gyvenimas miestelio gatvėse aprimęs, bet už uždarų durų darbai vyksta. / Asmeninio archyvo nuotr.

Darbai vyksta

Anot Akademijos bendruomenės pirmininkės Ilonos Gorbunovos, nors gyvenimas miestelio gatvėse aprimęs, bet už uždarų durų darbai vyksta.

„Negalima apsiriboti vien tik negatyviomis nuotaikomis, reikia bendrauti su šeima, telefonu susisiekti ir pasikalbėti su sau artimais žmonėmis, esant galimybei, savo tiesioginį darbą nudirbti nuotoliniu būdu“, – tikina I. Gorbunova

Kenkia ne tik sau

„Džiugu, jog bendruomenėje beveik kiekvienas supranta, kad jų sveikata priklauso tik nuo jų pačių.

Į vaistinę akademiškiai eina po vieną, laikosi atstumo, nesibūriuoja, pastebima, jog viešų vietų lankymas miestelyje taip pat ganėtinai prislopęs.

Vaikų supratimas, kaip elgtis infekcijos plitimo metu, ateina iš šeimos, tad, manau, kas nepaiso apsaugos rekomendacijų ir kas nesupranta, kad yra atsakingi ne tik už save patį, bet ir už kaimyną, draugą, šeimos narį, galiausiai, bet kurį visuomenės narį, kenkia ne tik sau, bet ir  visai bendruomenei, kurioje turime tikrai daug padidintos rizikos grupei priklausančių gyventojų“, – teigia Akademijos bendruomenės pirmininkė.

Vėluoja atsiskaitymai

Pasak I. Gorbunovos, panašu, kad jau galima daryti prielaidą, jog kai kurie didesnieji verslai, pasinaudodami esama padėtimi, piktnaudžiauja ir nesiskaito su mažaisiais.

„Turime vieną bendruomenės narį Rūtenį, užsiimantį veikla. Rūtenis teigia, kad jo verslas jau spėjo nukentėti ne tik dėl medžiagų trūkumo, bet ir dėl vėluojančių atsiskaitymų už padarytus užsakymus“, – informuoja I. Gorbunova.

Džestina BORODINAITĖ