Jauna medicinos gydytoja Shadi Fallahradeh Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirba tik nuo praėjusių metų gegužės. Tačiau ji jau išgelbėjo gyvybę ne vienam pacientui. Kaip ir visiems šio skyriaus medikams, jai kasdien tenka išgirsti ne tik pacientų padėkos žodžių, bet ir priekaištų.

Į Lietuvą – atsitiktinai

Bene dažniausiai tenka išgirsti vyresnio amžiaus pacientų klausimą: „Iš kur jūs tokia graži esate?“ Ir tik trumpai papasakojusi gyvenimo istoriją jauna gydytoja sulaukia atsakymų į savo klausimus: „Kuo skundžiatės? Kodėl atvykote į ligoninę?“ ir reakcijos į diagnostinę patikrą ir skiriamą tolesnį gydymą.

Kovo 20-ąją švenčiama persų Naujųjų metų šventė Novrūzas (nauja diena). Pasak gydytojos Shadi Fallahradeh, tai – gražiausia, didžiausia ir spalvingiausia Irano šventė, simbolizuojanti atgimimą, žmogaus ir gamtos ryšį. Jai ši diena ypatinga ir tuo, kad susitiko su visa šeima.

Užaugo Shadi Teherane, Irano sostinėje. Nuo vaikystės labai norėjo būti gydytoja, nors medikų pavyzdžio šeimoje nėra. Norint mediciną studijuoti Irane, reikia laikyti stojamuosius egzaminus, labai didelė stojančiųjų konkurencija. Pasak Shadi, įprastai kol įstoja į mediciną, 3–4 kartus žmonės laiko stojamuosius egzaminus.

Mergina nusprendė taip ilgai nelaukti ir dvyliktoje klasėje mokytis ne Irane, bet vykti į Baltarusiją. Mokymas turėjo būti anglų kalba, tačiau dėstė rusiškai. „Buvo labai sunku ir mokytis, ir bendrauti, nes kultūrų skirtumai labai dideli“, – prisimena Shadi kelio į mediciną pradžią. 

Baigusi parengiamąją stojimo į mediciną klasę, ji išlaikė stojamuosius egzaminus į medicinos institutą Baltarusijoje.

Po stojamųjų merginą atsitiktinai užkalbino dėstytojas lietuvis. Pamatęs gerus egzaminų rezultatus, jis paklausė, ar mergina nenorėtų studijuoti Lietuvoje. „Aš net nežinojau, kur ta Lietuva, bet jis patikino, kad Lietuvoje yra labai geras medicinos universitetas, ir parašė rekomendaciją stoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą“, – prisimena jauna gydytoja kelionę į Kauną, kur dar kartą išlaikė reikiamus egzaminus ir 2015 m. tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarptautinės grupės studente. Gimtoji Shadi kalba – persų, tačiau anglų kalbos mokykloje mokomasi nuo 2-os klasės ir ją mergina mokėjo neblogai. Pamažu kalba darėsi vis aiškesnė, o medicinos studijos – vis įdomesnės. Neblogai Shadi išmoko ir lietuviškai, nes planavo likti ir dirbti Lietuvoje.

Patirties sėmėsi keliose ligoninėse

Baigusi medicinos studijas Sh.Fallahradeh 2021 m. įgijo medicinos gydytojo diplomą. 2022 m. ji įstojo ir į rezidentūrą. Buvo pasirinkusi širdies ir kraujagyslių chirurgo specialybę, bet paaiškėjo, kad ji, būdama iš trečiosios šalies ir neturėdama Lietuvos pilietybės, už studijas turi mokėti dvigubai daugiau nei įprastai. Mergina nusprendė nutraukti rezidentūrą, nes 17 tūkstančių eurų per metus jai per didelė suma. Bet Shadi nepraranda vilties studijuoti rezidentūroje ir įgyvendinti savo svajonę.

Gavusi diplomą, po metų Shadi pradėjo dirbti Plungės ligoninės Priėmimo skyriuje. Sunkumų kilo dėl kalbos, nes plungiškiai kalba žemaitiškai ir daug ką buvo sunku suprasti. Po dviejų mėnesių ji nusprendė išbandyti jėgas kitame Lietuvos regione ir išvyko į Rokiškio ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Aukštaičių tarmė literatūrinę kalbą išmokusiai Shadi suprantamesnė, tad šioje ligoninėje ji padirbėjo dvejus metus. 

„Norėjau išbandyti ką nors naujo ir ieškojau didesnės ligoninės“, – apie naujų galimybių paiešką,  atvedusią į Šiaulius, pasakoja jauna gydytoja. Bandė laimę Kaune, bet laisvų gydytojų vietų nebuvo.

Dirbti daug įdomiau

Sužinojusi, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje reikia medicinos gydytojo, parašė ligoninės vadovui Mindaugui Pauliukui ir skyriaus koordinatorei ir buvo pakviesta pasikalbėti. Gavusi pasiūlymą padirbėti budėjimais, gydytoja suprato, kad darbas daug didesniame skyriuje, nei teko dirbti anksčiau, įdomesnis, todėl nusprendė likti.

Nuo 2024 m. gegužės jauna gydytoja iš Irano Sh.Fallahradeh dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje medicinos gydytoja. Dirba pusantro etato, nes reikia pinigų tolimesnėms studijoms rezidentūroje.

Iš pradžių skyriuje dirbti buvo sunku. Skyrius daug didesnis nei ligoninėse, kuriose teko dirbti. Šiauliuose skyriuje daug daugiau specialistų, skubiosios medicinos gydytojų, atvežama daug daugiau sunkios būklės ligonių, ištiktų insulto ar infarkto, o to ankstesnėse ligoninėse neteko matyti. Kitaip reikia ir ligos istorijas pildyti, ir gydymas kitoks, skiriasi ir pacientų guldymas į stacionarą.

„Ankstesnėse ligoninėse dešimt pacientų pakonsultuodavau per parą, o čia dešimt per kelias valandas atvyksta“, – dalijasi patirtimi gydytoja ir džiaugiasi, kad tobulėti jai padeda kolegos, su kuriais gali pasikonsultuoti. Jei atvykusiam pacientui reikia intensyvesnės priežiūros, jauna medicinos gydytoja kviečia pagalbon skubiosios medicinos gydytoją. Pagal turimą licenciją jai negalima sušvirkšti pacientui narkozės, ji negali atlikti elektros šoko, intubacijos ir kitų sudėtingesnių procedūrų.

Patirtis ir dėkingumas

Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dažnai gelbėjamos gyvybės, todėl labai svarbi pagalbą teikiančio gydytojo reakcija. Nepamirštama prieš dieną dėl alerginės reakcijos į skyrių patekusi pacientė. Jai ištino liežuvis, išburko gerklė, buvo nustatyta angioedema – gyvybei pavojinga būklė. Tuo nesuabejojo jauna gydytoja ir pakvietė skubiosios medicinos gydytoją atlikti intubacijos. Gydytojas intubavo pacientę ir perkėlė į reanimaciją. Vėliau paaiškėjo, kad pacientei jau ne pirmą kartą, ragaujant naują ispanišką patiekalą, kyla alerginė reakcija.  

Įsimintina ir vyresnio amžiaus pacientė, kurią artimieji atlydėjo labai sunkios būklės. „Supratau, kad prasideda sepsinis šokas, ir labai greitai suderinau perkėlimą į Intensyviosios terapijos skyrių“, – apie patirtą stresą pasakoja jauna gydytoja, sulaukusi netikėto šios pacientės artimųjų dėkingumo, nors pacientė ir neišgyveno.

Vieni pacientai dėkoja už tai, kad jauna, kompetentinga gydytoja suteikė visą reikiamą pagalbą, kiti už tai, kad pasižymi ne tik profesiniu uolumu, bet ir šiltu, žmogišku požiūriu į pacientus, jų rūpesčius, padeda skatinti pasitikėjimą. Trečius sužavėjo, kad gydytoja perskaitė pusės metų ligos istoriją ir pacientą pasiuntė pas tinkamus gydytojus. „Esate nuostabi, profesionali jauna gydytoja, kad visi gydytojai būtų tokie“, – rašoma padėkoje ir džiaugiamasi dėl jauno ir veržlaus žmogaus.

Didžiąją dalį savo dienos gydytoja Shadi skiria darbui ligoninėje, nes dirbant pusantro etato krūviu laisvalaikio lieka mažai. Jei būna laisvų dienų, dažniausiai mergina stengiasi jas leisti su šeima. Labiau pažįsta sostinę Vilnių, kur dažnai nuvažiuodavo studijų metais, nei Kauną. Sužavėjo Gedimino pilis, labai patinka senamiestis, parodų rūmai.

Studijų metais laisvo laiko visai nebuvo, nes, be studijų, dar nuo ketvirto iki šešto kurso dirbo kavinės virtuvėje. „Visada norėjau būti savarankiška“, – dėkinga mamai už nuolatinę paramą Shadi neslepia ir sunkaus gyvenimo tarpsnio, kai šeimą paliko tėvas. „Man jau beveik 30 metų ir prašyti tėvų pagalbos nebesinori“, – įsitikinusi mergina.

Kultūros labai skirtingos

Kai atvyko gyventi į Lietuvą, Shadi patyrė kultūrinį šoką net ir dėl bendravimo problemų, nes žmonės elgiasi kitaip nei Irane. „Mes esame labai draugiški, kai kuriems lietuviams atrodo, kad per daug draugiški. Lietuvių ir persų kultūros labai skirtingos, nes čia žmonės labai daug keikiasi, pagal mūsų kultūrą tai – labai blogai, neatsisveikina prieš išjungdami telefoną“, – šypsosi mergina prisimindama nepatogumus, į kuriuos patekdavo dėl tautinių skirtumų. Pavyzdžiui, atėjusi į parduotuvę ji visada pasisveikindavo su kasininke, grįždama į butą – pasveikindavo sutiktus namo laiptinės kaimynus. „Bet man niekas neatsakydavo. Buvo labai keista, galvodavau, kad darau kažką blogai, kol pastebėjau, kad čia su nepažįstamais žmonėmis niekas nesisveikina“, – pasakoja jauna iranietė. 

Dešimtmetis, praleistas Lietuvoje, pakeitė daug ką. Dabar Shadi puikiai supranta aplinkinius ir pastebi, kad su lietuviais jai bendrauti sekasi geriau nei su kitų tautų žmonėmis. Tad dauguma draugų ir yra lietuviai, nes įprato prie kultūros, suprato, kaip reikia bendrauti, kaip elgtis su žmonėmis. Ypač susidraugavo su kolegomis iš Rokiškio ligoninės, juos pakvietė ir į Šiaulius, kur surengė atsisveikinimo vakarėlį. Tada ne tik dauguma rokiškėnų, bet ir Shadi pirmą kartą aplankė prie Talkšos ežero esantį Šiaulių simbolį – geležinę lapę. Pasak merginos, susipažinti su Šiauliais pristinga laiko, nes ji iki šiol gyvena Kaune. Kai dirba paromis ir reikia pailsėti, ligoninė suteikia kambarį medikų bendrabutyje. Radusi laisvo laiko, Shadi planuoja su kolege lankyti karatė užsiėmimus, juos ji pamėgo dar gyvendama Irane, yra iškovojusi juodąjį diržą. Jauna gydytoja džiaugiasi, kad pritampa kolektyve, kad Lietuva po truputį tampa antraisiais jos namais, ji neplanuoja nei grįžti į gimtąjį Iraną, nei vykti į jokią kitą šalį, nes čia jai saugu, ramu ir gera.

Parengta pagal RŠL