Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Grėsmingiausios valstybės Lietuvos nacionaliniam saugumui – Kinija ir Rusija

Antradienį Seime visuomenei buvo pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Žvalgybininkų teigimu, Lietuvos kariniam, informaciniam, ekonominiam, energetiniam saugumui didžiausią grėsmę kelia dviejų valstybių – Kinijos ir Rusijos – veikla.

Šios valstybės, informuoja Lietuvos žvalgyba, veikia kibernetinėje erdvėje, pasitelkdamos šnipinėjimo veiklą, suteikdamos nemokamas vizas į tam tikrus regionus, taip pat dalyvaudamos bei organizuodamos įvairius tarptautinius renginius.

Su grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo dokumentu visuomenę supažindino VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.

„Lietuvos saugumas priklauso ir nuo tarptautinėje arenoje besirutuliojančių įvykių, veikiančių bendrąją saugumo situaciją“, – antradienį Seime surengtą spaudos konferenciją pradėjo D. Gaižauskas.

D. Jauniškis: negalime pasakyti, kad gyvename saugesniame pasaulyje

Konferencijoje kalbėjęs VSD vadovas D. Jauniškis pažymėjo, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) aktyviai mezga ryšius su Rusijos tėvynainių bendruomenės atstovais, organizavo ir finansavo Kremliaus politiką remiančius renginius, savo žiniasklaidoje platino propagandinę informaciją.

„Sąlygos kenkėjiškų ketinimų turintiems veikėjams daryti įtaką strateginiams Lietuvos sprendimams yra ribotos, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad sprendimų priėmėjai Kremliuje yra atsisakę siekių kištis į mūsų valstybės vidinius politinius procesus ar panaudoti kitas poveikio priemones“, – pažymėjo D. Jauniškis. Pareigūnas paragino Lietuvos piliečius būti budrius, pranešti įtarimus keliančią informaciją VSD pasitikėjimo telefonu.

„Negalime pasakyti, kad gyvename saugesniame pasaulyje. Globalus Rusijos ir Kinijos veikimas, jų įtakos plėtra, Kinijos siekis dominuoti diegiant technologijas strateginiuose sektoriuose, įtampos Vidurio Rytuose, augantis Rusijos spaudimas Baltarusijai, siekiant politinės integracijos, formuoja reikšmingus Lietuvos nacionalinio saugumo aplinkos pokyčius“, – sakė VSD direktorius.

Jo teigimu, Rusija siekia keisti istorinius naratyvus, bandydama legitimizuoti Krymo okupaciją.

„Represinės priemonės, kuriomis Kremlius kontroliuoja ir baugina Rusijos visuomenę, seniai peržengė Rusijos sienas“, – pabrėžė D. Jauniškis.

Atskleista vieno šnipo tapatybė

Lietuvoje pastebimi sistemiški slapti Rusijos FSB bandymai plėsti Rusijos „minkštąją galią“: skleisti Rusijai palankų istorinį naratyvą, formuoti teigiamą jos įvaizdį, daryti įtaką Rusijos tėvynainių bendruomenei, pažymima grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

VSD vadovo teigimu, ataskaitoje paviešinta informacija apie FSB pareigūną Piotrą Čaginą yra gerai patikrinta.

„Jeigu mes nebūtume tikri dėl jo veiksmų, mes, ko gero, viso to nedėtume į viešą ataskaitą, nes tuomet grėstų teismai. Mes esame visiškai tikri dėl jo veiklos. Norėjome išsiaiškinti, ar daugiau nėra piliečių, į kuriuos jis kreipėsi ir kurių mes nežinome. Norėtume su jais pasidalinti informacija, kokia forma tai buvo daroma, kaip buvo daromi verbavimo atvejai, kokie pinigai buvo siūlomi“, – konferencijoje antradienį kalbėjo D. Jauniškis.

Kaip atskleidžiama dokumente, FSB pareigūnas P. Čaginas naudojasi neegzistuojančios Kaliningrado srities visuomeninės organizacijos „Pergalės fondas“ priedanga ir fiktyvia jai atstovaujančio lietuvių kilmės visuomenininko Petro Taraškevičiaus tapatybe.

Veikdamas Kaliningrade, atskleidė Lietuvos žvalgybininkai, P. Čaginas aktyviai mezgė kontaktus su Rusijos tėvynainių organizacijų Lietuvoje atstovais, per juos įvairiuose Lietuvos miestuose organizavo ir finansavo teigiamą SSRS ir Rusijos įtakos Lietuvai įvaizdį formuojančius renginius.

Pareigūnas itin domėjosi Kremliaus istorijos politikos tikslus atitinkančios akcijos „Nemirtingasis pulkas“ organizavimo klausimais Klaipėdoje.

„P. Čaginas per užmegztus kontaktus ne tik bandė daryti įtaką Lietuvoje, bet ir rinko žvalgybos informaciją apie padėtį Rusijos tėvynainių bendruomenėje Lietuvoje, politinę situaciją įvairiuose šalies miestuose, kai kuriuos Lietuvos piliečius“, – rašoma žvalgybininkų dokumente.

R. Baltrėnas išskyrė tris esminius pokyčius: Kremlius aktyviai finansuoja karinių pajėgumų didinimą

Konferencijoje kalbėjęs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius pulkininkas R. Baltrėnas išskyrė tris esminius pokyčius karinės žvalgybos srityje: naujo karinio vieneto divizijos kūrimas Kaliningrade, du kartus išaugęs kibernetinių atakų skaičius, taip pat Rusijos globalios ambicijos.

„Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos užsienio ir saugumo politika, jos bandymai didinti politinę ir ekonominę įtaką ir tuo pačiu užsitikrinti karinį dominavimą Baltijos jūros regione“, – tvirtino R. Baltrėnas. Jo teigimu, Kremlius pasitelkia įvairiausias priemones, siekdamas išlaikyti režimo stabilumą.

Kartu pulkininkas pažymėjo, kad, nors oficialiai Rusijos karinis biudžetas mažėja, jo įslaptintoji dalis – didėja.

„Slepiama, kiek iš tikrųjų lėšų skiriama karinių raumenų didinimui“, – konstatavo R. Baltrėnas.

Jo teigimu, karinės pajėgos Kaliningrado regione yra didinamos. Tai, pasak jo, aiškiai indikuoja, kad didinami pajėgumai nėra skirti tik gynybai.

Kinijos grėsmė – per socialinį tinklą „LinkedIn“

AOTD direktorius pažymėjo, kad kibernetinių atakų krašto apsaugos sistemoje Lietuvoje per praėjusius metus padaugėjo du kartus.

„Geroji žinia yra ta, kad dėl greitos Lietuvos institucijų ir žiniasklaidos reakcijos bei piliečių sąmoningumo kenkėjiškų atakų rengėjams savo tikslų pasiekti nepavyksta“, – pasidžiaugė R. Baltrėnas.

Vis dėlto, pulkininko teigimu, Kinijos stiprėjanti ekonominė bei politinė įtaka gali nulemti saugumo pokyčius.

Lietuvos žvalgyba paviešintame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat perspėjo, kad priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu vis aktyviau naudoja socialinius tinklus, tačiau Kinijos tarnybos šioje erdvėje itin aktyvios ir agresyvios.

„Manau, kad metų eigoje buvo keletas atvejų, kurie aiškiai parodė, kad veikla tikrai nesumažėjo, o kaip tik suaktyvėjo. Mes matome, kad ta žvalgybinė Kinijos veikla aktyvėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ypač per technologijų prizmę“, – konferencijoje teigė VSD vadovas D. Jauniškis.

Pagal ataskaitą, Kinija verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis. Tokia informacija, AOTD vadovo R. Baltrėno teigimu, paviešinta, siekiant paraginti piliečius ir valstybės institucijų darbuotojus būti budrius.ELTA nuotr.

„Dauguma platformų turi tam tikrų rizikų, šioje vietoje yra apčiuopta rizika su Kinija, kuri vykdo verbavimą per šitą platformą. Tai nėra didesnė rizika nei kitose platformose, bet mes apie tai informuojame oficialiai ir norime paprašyti įsivertinti kiekvieną sykį, kai yra gaunama per socialinę platformą tam tikra informacija“, – paaiškino pulkininkas R. Baltrėnas.

Kinijos grėsmė suaktyvėjo, grėsme išlieka „Huawei“ kompanija

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigia, kad Kinijos grėsmė per pastaruosius metus suaktyvėjo – Kinija technologijų pagalba išnaudoja visas galimybes gauti informaciją. VSD grėsmių vertinime taip pat išlieka aktuali „Huawei“ kompanija, teikianti surinktą informaciją Kinijos žvalgybos tarnyboms.

„Manau, kad metų eigoje buvo keletas atvejų, kurie aiškiai parodė, kad (Kinijos) veikla tikrai nesumažėjo, o kaip tik suaktyvėjo. Ir mes kol kas matome, kad žvalgybinė veikla iš pačios Kinijos tik aktyvėja. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje (Kinija) išnaudoja visas galimybes gauti bet kokią informaciją, ypač per technologijų prizmę“, – spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, teigė D. Jauniškis.

VSD direktorius patvirtino, kad buvo užfiksuota ir Lietuvos piliečių verbavimo atvejų.

„Mes ir praėjusiais metais buvome konstatavę, kad buvo fiksuota keletas mūsų piliečių verbavimo atvejų. Šiais metais taip pat buvo keletas atvejų, kurie, aš manau, buvo nušviesti ir žiniasklaidoje“, – sakė D. Jauniškis.

Savo ruožtu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas akcentuoja, kad rizika, susijusi su „Huawei“ teikiama produkcija ir paslaugomis, taip pat išlieka. Pasak jo, „Huawei“ kompanija, kaip ir visos kitos valstybinės kompanijos, yra įgaliotos dalintis surinkta informacija su Kinijos žvalgybos tarnybomis.

„Huawei“ kompanija, kaip ir visos kitos valstybinės kompanijos, yra įgaliotos dalintis pagal įstatymą surenkama informacija su Kinijos žvalgybos tarnybomis. Tai ši rizika išlieka, ir šioje vietoje pokyčių nėra“, – patvirtino R. Baltrėnas.

Žvalgyba įvertino tendencijas Rusijoje: paimtas azijietiškas modelis

Lietuvos žvalgybos tarnybų vadovai įvertino Rusijos režimą ir Vladimiro Putino pasiūlytas konstitucines pataisas. Kasmetinę šaliai kylančių grėsmių ataskaitą antradienį pristatę Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vadovai teigia, kad teigiamų pokyčių Rusijoje vykstančiuose procesuose neįžvelgiantys. Pasak jų, šioje valstybėje ne tik nesimato demokratinių apraiškų, tačiau laipsniškai įdiegiamas azijinis valstybės valdymo modelis, skirtas išlaikyti esamas jėgas valdžioje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis, komentuodamas Rusijoje inicijuojamus konstitucinius pakeitimus, kuriais siūloma apriboti prezidento kadencijas ir dalį prezidento įtakos atiduoti Dūmai bei premjerui, o kartu ir atnaujintai Valstybės tarybai, teigia įžvelgiantis daug avantiūrizmo.

„Mes, kaip žvalgyba, tikriausiai išliksime skeptiški Rusijos atžvilgiu. Ar per prezidento Putino prezidentavimo metus mes matėme, kad būtų parodytas kažkoks geranoriškumas Vakarų ar NATO atžvilgiu? Manyčiau, kad buvo daroma atvirkščiai, buvo daug avantiūrizmu persmelktų veiksmų. Aš manau, kad šios reformos yra bandymas toliau išlikti valdžioje ir kontroliuoti valdžią“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė VSD vadovas.

D. Jauniškis pridūrė, kad nemano, jog artimiausiu metu Rusija galėtų tapti demokratine valstybe.

„Aš nemanau, kad esama Rusijos ėjimo į demokratiją apraiškų ar šviesulių šios valstybės gyvenime. Kad ji taps staiga demokratine valstybe, mes to tikrai nematome. Galbūt atsisakant nepopuliaraus ir galbūt šiek tiek atsibodusio prezidento posto, bandoma perimti visą kontrolę į savo rankas būnant Saugumo Tarybos pirmininku. Yra paimtas azijietiškas modelis“, – aiškino D. Jauniškis.

Savo ruožtu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas pridūrė, kad šiuo metu esminis Rusijos valdžios tikslas yra tiesiog išlikti.

„Pagrindinis Rusijos režimo tikslas yra stabilumas ir išgyvenamumas. Siekdamas šių tikslų Putinas paprasčiausiai perskirsto jėgos svertus vidinėje administracijoje, sukurdamas užsitikrinimą, kad jis liks saugus. Demokratijos kvapo čia turbūt nėra, yra stiprinama valdžia vienose rankose, kartu užtikrinant režimo stabilumą ir išgyvenamumą 5-10 metų laikotarpiu“, – pažymėjo R. Baltrėnas.

Rusija stebėjo visus 2019 m. Lietuvoje vykusius rinkimus

„Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 m. vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Antradienį kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad rinkimų laikotarpiu Rusijos propagandistai labiau orientavosi ne į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus, o į šmeižto kampanijas prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius Lietuvos politikus.

Tam tikra išimtis šiuo atžvilgiu, pabrėžiama ataskaitoje, yra tik savivaldybių tarybų rinkimai.

„Per juos Rusija siekė, kad jai lojalūs politikai išlaikytų savo pozicijas savivaldybėse“, – pabrėžia žvalgyba.

2019 m. Lietuvoje vyko Prezidento, savivaldos bei Europos Parlamento rinkimai.

D. Jauniškis: dėl išaugusio piliečių sąmoningumo Rusijai daryti įtaką vis sunkiau

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tvirtina, kad Maskvos galimybės daryti poveikį Lietuvoje gyvenančiai Rusijos tėvynainių bendruomenei bei apskritai visiems Lietuvos piliečiams mažėja.

„Savo ataskaitoje mes pabrėžiame, kad Rusijos galimybės daryti įtaką Lietuvos bendruomenėje dėl aktyvių žurnalistų veiksmų ir dėl visuomenės sąmoningumo yra pakankamai ribotos. Tačiau, kad mažėtų tokių bandymų, – mes tikrai nepastebime. Yra, sakyčiau, net įžūlių bandymų: pinigais, žaidžiant jausmais ar dar kažką pakišant“, – ataskaitai pristatyti skirtoje spaudos konferencijoje sakė D. Jauniškis.

Kasmetinę ataskaitą antradienį paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad Rusijos žvalgybos tarnybos ne tik aktyviai renka su Lietuva susijusią žvalgybos informaciją, bet ir siekia per Rusijos tėvynainių bendruomenę Lietuvoje slaptai daryti įtaką.

D. Jauniškio teigimu, galima tvirtinti, kad Lietuvos piliečių sąmoningumas yra išaugęs, todėl ir galimybės Rusijai daryti poveikį yra apribotos.

„Poveikis mažėjantis, nes, turiu konstatuoti, piliečių sąmoningumas yra stipriai išaugęs (...), (Rusijos įtakos. ) galimybės yra suspenduotos“, – teigė VSD vadovas.

D. Jauniškis pabrėžė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos taikosi ne tik į Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas, tačiau ir lietuvius. Dažnai, akcentuoja jis, taikymasis į lietuvių tautybės piliečius kelia net daugiau rizikų.

„Bandoma veikti ir kitus Lietuvos piliečius, kurie yra lietuviai, nebūtinai tai turėtų būti mažumos. Pasakysiu labai atvirai, čia yra net daugiau rizikų“, – pridūrė jis.

Rekomenduojami video