Atrodo, baugi eismo nelaimių statistika mažai kam rūpi – nebent tik tiems, kas ją sudaro ir kas skelbia. Mat metų pradžioje policijos pradėta linksniuoti žinia, kad pernai avarijos Lietuvos keliuose pražudė net 192 žmones, daugumai eismo dalyvių asocijuojasi tik su kitų žmonių nelaimėmis – esą tragedijos ištinka tik kitus, bet ne mus. Tokią išvadą daryti skatina jau šių metų sausis šalies keliuose – jis ir vėl yra tragiškas.

Skaičiai ir priežastys

Po žodžiu „tragiškas“ slepiasi gerokai padidėjęs, prasidėjus naujiems metams, avarijų ir žuvusiųjų jose skaičius. Vien per tris pirmąsias sausio savaites Lietuvos keliuose įvyko 179 rimtos avarijos, per jas žuvo net 15 žmonių, o 199 patyrė įvairių sužalojimų. Lyginant šiuos skaičius su 2017-ųjų tokio pat laikotarpio skaičiais, šiemet avarijų įvyko 42 daugiau, žuvo dvigubai daugiau žmonių (pernai – 7), sužeistųjų – irgi 28 žmonėmis daugiau. Tai kelia didžiulį nerimą.

Pagrindinės skaudžiausių avarijų priežastys tebelieka tokios pačios: neatidūs ir skubantys bei mėgstantys riziką vairuotojai, nedrausmingi pėstieji, vairuotojų neatsakingas požiūris į pėsčiuosius netgi pėsčiųjų perėjose. Kitaip tariant, dėl žmonių žūčių šalies keliuose labiausiai kalta pačių eismo dalyvių elgesio kultūra, kuriai vis dar yra ir yra kur tobulėti.

Žinoma, bloga elgesio kultūra – tai ne tik chuliganiškas vairavimas ar įsivaizduojama galia prieš kitus eismo dalyvius, bet ir nemažėjanti „mada“ sėsti prie vairo neblaiviam ar ir tokiam pat keliauti pėsčiomis.

Minėtos priežastys ir verčia gedėti dėl žuvusiųjų keliuose bei rikiuoti nelaimėlius pagal jų statusą tragiškos avarijos metu: štai pernai iš 192 žuvusių eismo dalyvių 77 buvo automobilių vairuotojai, 68 – pėstieji, 34 – keleiviai, likusieji – kiti eismo dalyviai. Tarp visų žuvusiųjų 7 buvo nepilnamečiai.

Neatsakingi pėstieji

Pėsčiųjų eismo dalyvių problema aktuali visada, tačiau ypač paaštrėja tamsiuoju paros metu – taigi ypač rudenį, žiemą ir pavasarį, kai tamsaus paros laiko yra daugiausia.

Štai šalies policija išanalizavo vos vienos sausio savaitės avarijas ir paskelbė, kad pėstiesiems teko daugiausia kančių (ar net žūčių): 10 vairuotojų savo automobiliais užvažiavo ant pėsčiųjų, kai šie buvo ne pėsčiųjų perėjose, pažeisdami Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus, 8 vairuotojai kliudė pėsčiuosius pėsčiųjų perėjose, nes jų nepraleido. Kitos eismo nelaimių priežasčių grupės buvo mažesnės, jos apima KET pažeidusius vairuotojus.

Policininkai negali atsistebėti, kodėl tiek daug pėsčiųjų vis dar nepaiso nurodymo tamsiuoju paros metu vaikščioti tik dėvint specialiąją liemenę, kuri iš tolo šviečia artėjant transporto priemonei. Jeigu ne liemenę, tai nors turėti atšvaitą ar kelis, prisegtus prie drabužių ar rankinių matomoje vietoje. Jau ne vienus metus policininkai rengia akcijas keliuose ir dovanoja pėstiesiems atšvaitus, pataria, auklėja, tačiau daugeliu atvejų tas padovanotas atšvaitas, deja, greitai atsiduria kurio nors drabužio kišenėje ar rankinės gilumoje kaip neva nereikalingas daikčiukas.

Todėl šiemet šalies policija sugalvojo drastiškiau priminti pėstiesiems apie kiekviename žingsnyje tykančią giltinę – užkluptiems nedrausmingiems pėstiesiems policininkai iki kovo 1-osios vis įteikinės... žvakes. Esą jeigu pėsčiojo neženklina atšvaitas, galintis išgelbėti gyvybę, tai jam švies žvakė! Ši, žinoma, iškart asocijuojasi su laidotuvėmis ir kapinėmis bei turi priminti, kad žmogaus gyvybė akimirksniu gali užgesti kai žvakės liepsnelė. Tad gal tokia šiurpi asociacija nors dalį pėsčiųjų privers rimčiau pagalvoti apie atsakingą paties elgesį keliuose?

Kad policija ne be reikalo vis auklėja pėsčiuosius, žinoma, nepamiršdama ir kitų eismo dalyvių, rodo iškalbingi kasdienybės faktai: iš 15 žuvusiųjų, kurių gyvybė kelyje nutrūko jau šiemet, per tris pirmąsias sausio savaites, net 13 jų buvo pėstieji! Tarsi pirmosios šių metų avarijos Lietuvoje būtent taip būtų užprogramavusios...

Prakeiktos promilės

Tebelieka opi problema ir neblaivūs eismo dalyviai, ypač vairuotojai. Policija labai dažnai rengia reidus šalies keliuose ir tikrina vairuotojų blaivumą, tačiau dienų, kai neužklumpama nė vieno girto vairuotojo, deja, beveik nebūna. Atvirkščiai – viešai skelbiami reidų rezultatai rodo, kad sulaikoma po keliolika ir po keliasdešimt vairuotojų, kurių kelionė priverstinai nutraukiama dėl neleistinų promilių.

Skaudžiausia, kai promilės ženklina vairuotoją, kuris tampa mirtinos avarijos dalyviu – tuomet ir tyrėjų, ir žuvusiojo artimųjų akys krypsta tokio vairuotojo pusėn, nors vėliau tyrime gali paaiškėti ir kitokia tiesa dėl kaltės. Blogai dabar jaučiasi jau minėta vairuotoja (33 m.), Ukmergės rajone automobiliu partrenkusi pėsčiąjį. Šis žuvo; išėjęs į važiuojamąją kelio dalį neleistinoje vietoje turbūt būtų kliudytas ir automobilio, jeigu jį būtų vairavęs blaivus vairuotojas, tačiau minėtu atveju į akis iškart krito faktas apie vairuotojai nustatytas promiles – 0,49 (kai leistinas kiekis vairuojant – iki 0,4 prom.).

Tokia pati problema šiuo metu graužia ir kaunietį (25 m.), ankstų sausio 1-osios rytą sėdusį prie vairo neleistinai, nes vyras buvo lengvai apgirtęs (0,77 prom.), ir Kaune, Savanorių prospekte, automobiliu atsitrenkusį į apšvietimo stulpą. Laimė, niekas nežuvo, nors grėsmė buvo iškilusi net keliems žmonėms, nes kartu su neblaiviu vairuotoju tuokart nepabūgo važiuoti 5 jauni keleiviai (19–24 m.). Visiems jiems prireikė skubios medikų pagalbos.

Nepatyrę „klevo lapai“

Dar viena problema, siekiant sumažinti avarijų skaičių šalyje, yra nepatyrę vairuotojai – vadinamieji klevo lapai. Anot policininkų, jauni vairuotojai visada iš pradžių laksto kaip nutrūktgalviai, rizikuoja, neįvertina situacijos, kol subręsta ir pajunta atsakomybę. Tai liudija ir faktai: pradedantieji vairuotojai 2017 metais sukėlė iš viso 280 eismo įvykių, o juose žuvo 11 žmonių ir 357 buvo sužeisti.

„Klevo lapai“ jau ir šiemet figūruoja keliose tragiškose avarijose: jaunas pėsčiasis (27 m.) žuvo Vilniuje, kai po vidurnakčio gatvėje jį partrenkė vaikino (19 m.) vairuojamas automobilis; Šiaulių rajono kelyje be atšvaitų ėjusio pėsčiojo (60 m.) vidurnaktį nepastebėjo ir jį pražudė irgi itin jaunas automobilio vairuotojas (19 m.); lygiai tokia pati situacija taip pat tragiškai baigėsi ir Vilniaus rajone, kai žuvo pėsčioji (62 m.), o automobilį vairavo mergina (22 m.), ir Biržų rajone (vairuotojai – 22 metai, žuvusiai pėsčiajai – 73 m.).

Jaunimas turėtų visada skirti kuo didesnį dėmesį ir situacijoms, kai šios kiekvieną akimirką grasina tragedija. Štai neseniai Jurginiškių kaime (Kauno r.) jaunuolis (23 m.) rizikavo pražudyti savo draugę (19 m.). Jis vairavo automobilį, o mergina sėdėjo ant rogučių, pritvirtintų prie to automobilio. Tokia buvo poros pramoga sniego gausiai apklotame kelyje. Tačiau vienu momentu mašinos sparčiau traukiamos rogutės kelio posūkyje staiga apsivertė, o iš jų iškritusi mergina trenkėsi į medį. Po smūgio nelaimėlę ištiko koma, mergina buvo išgabenta į ligoninę....

Tokios „pramogos“ yra, anot pareigūnų, tik vienas žingsnis iki... karsto. Jauni eismo dalyviai to dar nevertina atsakingai.

Dar paminėtina, kad didelis galvos skausmas visiems yra ir apskritai teisės vairuoti neturintys, tačiau prie vairo sėdantys asmenys. Pernai tokie „vairuotojai“ buvo pripažinti 18-kos avarijų kaltininkais, kai žuvo 2 žmonės ir 18 buvo sužeista.

Tik faktai:

Kiekvienas eismo dalyvis turi būti supratingas ir atsakingas – įvertinti nuolat besikeičiančias meteorologines oro sąlygas, kelio dangą, galimą transporto priemonių greitį ir panašiai.

KET ir yra sugalvotos tam, kad padėtų nepražūti keliuose – tik reikia kiekvienam jų laikytis.

Anot policijos pareigūnų, kiekvieno eismo dalyvio supratimas, kad jis savo elgesiu keliuose privalo gerbti ir savo gyvybę, ir kitų eismo dalyvių, jau yra platus žingsnis saugaus eismo link – nelaistomo gedulo ašaromis, neženklinamo žūtį žyminčiomis gėlių puokštėmis pakelėse.

Irena ZUBRICKIENĖ