Kiekvienoje doroje šeimoje nuo pat mažens vaikai mokomi dėkoti, dalytis, užjausti, padėti... Rodos, jeigu tokių pamokų paisytų visi jau suaugę žmonės, gėrio mūsų kasdienybėje niekada netrūktų. Deja, gana dažnai net ir už gėrį – užuojautą, pagalbą, rūpestį – „atsidėkojama“ blogiu. Kauno rajono gyventojas Valerijus Kulikovas (31 m.) nėra vienintelis, pastaruoju metu įrodęs, kad nesėkmės ištikti, likimo daužomi žmonės neretai labai greitai užmiršta savo geradarių globą ir rūpestį, visiškai nevertina to.

Įnamis tapo žudiku

Anksčiau jau 3 kartus teistas ir kalinio duonos ragavęs Valerijus Kulikovas, bedarbis ir viengungis, 2016-ųjų rudenį kelias savaites buvo įsikūręs pas Karmėlavos gyventoją Zitą T. (65 m.). Mediniame name moteris gyveno viena, tad ir pasigailėjo jauno benamio, sūnaus bičiulio.

Faktas, kad V. Kulikovas teistas už vagystes ir plėšimus, moteriai baimės nekėlė. Vyras 2014-ųjų lapkritį buvo užvėręs „zonos“ vartus ir žadėjo gyventi dorai.

Taigi V. Kulikovas šildėsi naujosios pastogės šeimininkės dėmesiu, džiaugėsi bendravimu su ja, juolab kad abu buvo mėgėjai išgerti. Zitos T. namie lankydavosi ir daugiau alkoholio garbintojų. Tik jokių rimtų įvykių anksčiau nebuvo.

Motinos svečiais buvo nepatenkinti jos sūnus ir dukra, kartais atėjūnus išvydavo, tačiau moters širdis greitai vėl linkdavo kokio nors nelaimėlio link.

Baigėsi tuo, kad 2016-ųjų spalio 15-osios vakare V. Kulikovas po išgertuvių metaliniu žarstekliu mirtinai sumušė savo geradarę ir, slėpdamas nužudymo pėdsakus, namą padegė. Kilo gaisras – sudegė ne tik name buvęs turtas, bet ir pati Zita T.

Už šį nusikaltimą Kauno apygardos teismas neseniai paskyrė žudikui V. Kulikovui 10 metų nelaisvės bausmę. Taip pat nuteistasis įpareigotas atlyginti padarytą žalą jo aukos sūnui ir dukrai – abiem sumokėti iš viso beveik 67 000 eurų.

Nenuoseklūs parodymai

Kulikovas gyvena už grotų jau nuo 2016-ųjų spalio 20-osios, kai tik buvo suimtas po žiauraus nusikaltimo Karmėlavoje. Jo tolesnį likimą dar galėtų vienaip ar kitaip pakeisti Apeliacinis teismas.

O pirmajame teisme V. Kulikovas savo kaltę pripažino visiškai ir atsisakė duoti detalesnius parodymus. Kaltę vyras pripažino ir kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau, po nužudymo praėjus maždaug 3 mėnesiams, o vėliau ir daugiau nei pusmečiui, suimtasis kaltę jau neigė. Tikino, kad jis nieko nežudė, nes su Zita T. sutardavę tik geruoju. Vyras jau aiškino kad tais kartais, kai buvo pripažinęs savo kaltę, pirmą kartą buvo „pripumpuotas vaistų“, o vėliau – „prispaustas“ policininkų. Esą šie jį apklausinėję nedalyvaujant jo advokatui, o pats jis tik kartojęs viską, ką jam diktavę pareigūnai. Taip ir atsiradę jo kaltę teigiantys parodymai.

Tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pakeistus V. Kulikovo parodymus. Mat iš tiesų advokatas per įtariamojo apklausą dalyvavęs, be to, V. Kulikovas iki teismo nė karto nereiškęs pretenzijų dėl policininkų. Apie neva buvusį pareigūnų „spaudimą“ jokių duomenų nesurinkta. Užtat įrodyta, kad, pradėjęs neigti savo kaltę, V. Kulikovas melavo. Pavyzdžiui, ne vienas liudytojas teisme patvirtino, kad V. Kulikovas ir Zita T. pastaruoju metu pykdavosi – moteris reikalavusi, kad pačios priimtas gyventi V. Kulikovas paliktų jos namus, nes nieko nepadėdavęs, tik „daug valgydavęs“ ir naudojęsis kitu jos geru.

Atsisveikino šiurpiai

Taigi teismas vadovavosi teisiamojo parodymais, kuriais jis buvo pripažinęs savo kaltę. Juolab kad ir kita surinkta bylos medžiaga liudijo tą patį.

Nustatyta, kad 2016-ųjų spalio 15-ąją V. Kulikovas ir jam pastogę suteikusi Zita T. bei vienas kaimynas girtavo. Vienu momentu, kai šeimininkė ir įnamis buvo likę dviese, vakare, moteris pradėjo sakyti V. Kulikovui, kad jis turįs išsikraustyti, nes kartu nebegalintys gyventi, ir paskambinusi prašė savo sūnaus įnamį išvaryti. Įnamis, jo teigimu, galop sutikęs išeiti, tad susidėjęs savo daiktus į kuprinę ir ketinęs jau atsisveikinti, bet šeimininkė paprašiusi jo palikti jai cigarečių. Vyras buvo nelinkęs paisyti prašymo: esą jį veja iš namų prieš pat naktį, o jis dar turintis kažkuo būti geras!

Tuo metu neblaivi Zita T., anot kaltinamojo, be jokios naujos priežasties jam iš už nugaros tvojusi metaliniu žarstekliu per galvą ir prakirtusi antakį. Vyras tiesiog įtūžęs, tad akimirksniu atėmęs žarsteklį, pastūmęs moterį ant lovos ir žarstekliu bene 10 kartų smogęs Zitai T.

Kai nelaimėlė stipriai apdaužyta galva staiga pasruvo krauju, smogikas išsigando – pagalvojo, kad Zitą T. nužudė. Todėl greitai kilo mintis, kaip nusikaltimą nuslėpti – ogi pėdsakus sunaikinti gaisru!

Kulikovas žarijomis iš krosnies padegė skudurą, padėjo jį ant greta krosnies buvusio čiužinio ir išėjo.

Sugrįžo į gaisravietę

Tuo metu V. Kulikovo mintys rezgė ir kitą planą – kaip užsitikrinti savo alibį. Todėl jis nutarė aplankyti kelis pažįstamus vyrus, kurie vėliau galėtų paliudyti gaisro metu laiką leidę su juo. Taip ir padarė. Pakeliui miške žudikas paslėpė svarbiausią įkaltį – žarsteklį.

Karmėlavos parduotuvėje nusipirkęs du butelius alaus, nuėjo pas pažįstamą Aivarą. Kiek vėliau su šiuo, pastarojo iniciatyva, ėjo toliau gerti pas tą pačią Zitą T. V. Kulikovas nieko nepasakojo, tad eiti pas savo geradarę sutiko.

Priartėję vyrai, žinoma, pamatė degantį namą. Aivaras dar įbėgo į namą, kad išgelbėtų moterį, tačiau jam nepavyko, nes dūmai sekino ir jo jėgas. Pats padegėjas gelbėti nelaimėlės nė nesiruošė.

Gaisrą užgesino kaimynų iškviesti gaisrininkai, jie ir rado stipriai apdegusį namo gyventojos Zitos T. lavoną. Be to, jie iškart nustatė, kad namas buvo padegtas.

Panoro į ligoninę

Tuo metu V. Kulikovas, nebeturėdamas, kur eiti, ir nebežinodamas, kaip elgtis, paskambino pagalbos telefonu 112 ir pasakė norintis nusižudyti. Dėl to vyras policininkų netrukus buvo nuvežtas į psichiatrijos ligoninę.

O tuo metu ekspertai nustatė, kad Zita T. mirusi dar prieš gaisrą – jai mažiausiai 8 stipriais smūgiais buvo suknežinta galva.

Taip, pareigūnams išsiaiškinus daugybę detalių, V. Kulikovas iš psichiatrijos ligoninės palatos buvo pervežtas į areštinę.

Kiek vėliau teismo psichiatrijos specialistai nustatė, kad vyras psichiškai sveikas. Jam tada pakibo griežtos teismo bausmės grėsmė ir nemenki nukentėjusiųjų ieškiniai, nes gaisru buvo padaryta ne vieno tūkstančio eurų materialinė žala.

Teisme mažakalbis V. Kulikovas su nukentėjusiųjų pareikštais ieškiniais sutiko. Tačiau šie greičiausiai neįkandami dabar kalinčiam bedarbiui.

Kriminalai byloja...

Tokių istorijų, kai tragiškai baigiasi pastogės šeimininko ir jo pasigailėto įnamio bendravimas, būna ne taip jau ir retai.

2015 metais anksčiau neteistas mažeikiškis Gintautas Freimanas (29 m.), užaugęs globos namuose, gyveno Kaune ir dirbo statybose. Čia jis nužudė savo globėją (48 m.) pastarojo namuose – jaunam benamiui kaunietis buvo suteikęs pastogę. Žudikas darbavosi būdamas girtas. Savo geradarį jis nužudė gausiais smūgiais rankomis ir metaliniu strypu. Žudikui buvo paskirta 10 metų nelaisvės bausmė.

2011 metais tokia tragedija paženklino Dzūkiją – vasarą Voriškių kaime (Varėnos r.) buvo nužudytas pensininkas (69 m.). Šį geradarį nužudė bene prieš metus priimtas kartu gyventi kelis kartus teistas benamis Janas Žemaitis (48 m.). Žudikas, aiškinęs, kad jį ištikęs keistas smurto priepuolis, buvo nuteistas kalėti 10 metų.

2010-aisiais 11 metų įkalinimo bausmę gavo kaunietis pensininkas Romualdas Sutkus (59 m.), nes jis 45 smūgiais į įvairias kūno vietas bute (Kaune) nužudė šio buto savininkę (45 m.). Moteris valkatavusiam pensininkui, našliui ir benamiui, buvo suteikusi pastogę savo bute. Vyras tuo naudojosi daugiau nei pusmetį, kol galop girtuoklis tapo žudiku.

Bene prieš 10 metų savo namie Šafarkos kaime (Jonavos r.) prieš pat Kalėdas buvo rasta žiauriai nužudyta pasiturinčių pensininkų pora (68 m. ir 71 m.). Tyrėjai nustatė, kad tai padaryta apiplėšimo tikslu, o plėšiku tapo poros globotas, gailėtas, gelbėtas samdinys Vitalijus Voronenkinas (42 m.), paskatintas tuokart pagarsėjusio kalinio Aleksejaus Kupreščenkos (45 m.). Abu bendrininkai buvo nuteisti ilgai kalėti: senukų samdinys – 12 metų, o nužudymo iniciatorius – 18 metų.

Tik faktai:

Karmėlavoje Zitą T. nužudęs jau minėtas V. Kulikovas yra dar vieno žiauraus nusikaltimo dalyvis – jis kaltinamas 14-mečio pagrobimo ir seksualinio prievartavimo byloje.

Šis nusikaltimas tapo žinomas 2015 metų vasarą, kai Kaune buvo pagrobtas su draugu vaikščiojęs 14-metis.

Tai padarė keli įvairaus amžiaus bendrininkai, tarp jų – ir V. Kulikovas.

Vaikas buvo nusivežtas iš Kauno į Karmėlavos apylinkes ir skriaudžiamas – neva kaip skolininkas.

Vėliau paaiškėjo, kad grobikai užpuolė visai ne tą berniuką...

Ši byla dar nagrinėjama teisme.

Irena ZUBRICKIENĖ