Paramą ėmėsi rinkti jauna šeima

Dar prieš porą mėnesių šeimos galva Darius buvo susirūpinęs, iš kur gauti hidroforą, vandenį į skalbyklę traukiantį įrenginį, dabar jį jau turi. Birželio mėnesį „Tauragės kurjeryje“ perskaičiusi apie šeimą, iniciatyvos jai padėti ėmėsi asociacijos „Lašelis meilės“ atstovė Tauragėje, savanorė Rima Loveikienė. Moteris susisiekė su šeima, išsiaiškino, ko jai labiausiai reikia, ir, publikavusi skelbimą labdaringos organizacijos „Facebook“ paskyroje, ėmė rinkti paramą. Žmonės moteriai vežė įvairius daiktus, kuriuos ji sandėliavo savo garaže. Vėliau kartu su vyru, pasiskolinę tėvų automobilį ir išsinuomoję priekabą, suaukotus daiktus nuvežė Aurelijai ir Dariui. Šeimai atgabenta sulankstomoji lova, skalbimo mašina, hidroforas ir daug vaikiškų drabužėlių. Pati savanorė šiai šeimai dovanojo sauskelnių, mokyklinių reikmenų vyresniesiems berniukams ir skanėstų.

Aukoti Aurelijos šeimai vasaros pradžioje ragino ir VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“, į kurią kiek anksčiau kreipėsi pati Aurelija. Labdaros organizacijos internetiniame puslapyje ir paskyroje „Facebook“ buvo publikuotas raginimas pervesti pinigų Aurelijos šeimai į nurodytą VšĮ sąskaitą. Prieš keletą dienų organizacijos direktorius Algimantas Patackas gerų naujienų neturėjo. Pasak jo, aukotojų neatsirado – į sąskaitą pinigų nepervesta.

Pinigų neaukojo dėl neigiamų komentarų?

– Labai keista, tačiau žmonės neaukojo. Buvo pasirodęs straipsnis ir viename respublikiniame informaciniame portale. Po straipsniu pasipylė įvairūs neigiami komentarai apie šią šeimą, gal tai padarė įtaką. Skambinau to straipsnio autorei, kuri ragino paramą norinčius skirti skaitytojus kreiptis į redakciją. Tačiau jokių skambučių nesulaukta, – kalbėjo A.Patackas.

Priešingai nei po publikacijos kitame leidinyje, „Tauragės kurjerio“ redakcija sulaukė ne vieno susidomėjusio gyventojo skambučio, vėliau žmonės susisiekė ir su Aurelija.

– Žmonės skambino, domėjosi, ko reikėtų. Kiti žadėjo pervesti pinigų. Tačiau prapuldavo kaip į vandenį. Paskui viena moteris atvežė spintą. Kitą vakarą užsuko pora. Sakė, kad lankėsi Palangoje ir nutarė pakeliui aplankyti mus. Panevėžiečiai. Jie, matyt, buvo perskaitę straipnį „Lietuvos ryte“. Tas vyras po kurio laiko atvežė mums šaldiklį, mikrobangų krosnelę ir elektrinę žoliapjovę, – vardijo Aurelija.

Šiltintų pamatus

Aurelija ir Darius taip pat nesėdi rankų sudėję, neseniai baigėsi Aurelijos ištuokos procesas su buvusiu vyru. Moteris sako, kad šeima dabar gaus didesnę pašalpą. Iki šiol šeimos pajamos siekė 300 eurų per mėnesį (įskaitant išmokas vaikams ir vyro neįgalumo išmoką). Pora svarsto, kad padidėjus šeimos pajamoms būtų galima planuoti ir Dariaus širdies operaciją. Pastaruoju metu vyro sveikata silpna.

– Silpnai jaučiasi, vis guli. Jam skauda tiek galvą, tiek širdį. Jau reikia lašines lašintis. Bent savaitę. Tačiau dviračiu (automobilio šeima neturi, – red.) jis per silpnas pasiekti Skaudvilę, kur pažįstama moteris lašinę sulašintų. Iki Batakių autobusų stotelės taip pat geri šeši kilometrai, tik nuo ten važiuoja autobusas iki Tauragės, – pasakojo Aurelija.

Paklausta, ko šeimai vis dar trūksta, ragelyje pasigirsta ir Dariaus balsas, kad trūksta putų polistirolo, stiklo vatos, cemento. Vyras, kaip ir visada, prakalbus apie ūkį, atgyja, jam smagu dėstyti savo planus.

– Reikia šiltinti pamatus. Dar reikia įvairių įrankių, kad galėčiau taisyti baldus (kai kurie suaukoti baldai prastos būklės, – red.), – kalbėjo Darius.

Darius sunkiai serga: galvoje jam aptiktas auglys. 2013 metais vyrui buvo atlikta širdies operacija, dirbtiniu pakeistas vienas širdies vožtuvas. Medikai ant jo neseniai rado pakitimų ir ragina vyrą vėl operuotis.

Ieško krikštatėvių

Tėvams telefonu kalbantis su žurnaliste, vaikai krykštavo kieme. Aurelija pasigyrė, kad Aurėjai dar nėra šešių mėnesių, o jai jau išdygo septintas dantukas.

Vienas malonesnių šeimos rūpesčių – troškimas pakrikštyti savo atžalas. Visus penkis. Tik bėda – giminės nesutinka būti krikštatėviais, o pažįstamų šeima Tauragės krašte daug neturi. Krikštatėvius rado tik mažiausiajai – porą iš Raseinių.

– Šie žmonės kadaise Darių parvežė iš Klaipėdos. Ten jis buvo gydomas, bet neturėjo, kaip grįžti, ėjo pėsčias. Šitie žmonės pakeliui jį pavežėjo. Susibendravome, – pasakojo Aurelija.

Jauniausiojo sūnaus krikštamote sutinku būti aš, šių eilučių autorė.

Neseniai vykusio pokalbio su Vytautu Gedvainiu, Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonu, metu pastarasis teigė, kad vaikui pakrikštyti pakanka ir vieno žmogaus. Pasak jo, tapti krikštatėviu – ir privilegija, ir atsakomybė.