Kvietinių bendruomenė pastaruoju metu jau trečią kartą susitinka su AB „Klaipėdos vanduo“ vadovybe. Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja, tačiau kvietiniškiai abejoja, ar pirmadienį bendruomenės namuose vykusiame susitikime išsakyti bendrovės pažadai modernizuoti dalį gyvenvietės vandentiekio tinklų po dviejų metų bus tikrai įvykdyti. Gyventojai piktinosi, kad jau dabar patiria nuostolių dėl nekokybiško, geltonos spalvos vandens. Kartais net kelis kartus higienos normas viršijantis geležies kiekis jame gadina brangią buitinę techniką, santechniką, be to skatina nuolatinį žmonių nerimą dėl padarinių sveikatai nuolat naudojant tokį vandenį. Pagrindinis gyventojų priekaištas: kodėl turime mokėti už nekokybišką paslaugą? Bendrovė atremia, kad vanduo yra naudotinas, o kainų reguliacija yra ne jos funkcija.
Bendrovei teikė pretenziją
Jau rašėme, kad
birželio pabaigoje Kvietinių kaime kilo didžiausias pasipiktinimas, kai
karštą savaitgalį iš čiaupų ėmė bėgti itin tirštos geltonos spalvos
vanduo. Apie situaciją buvo informuota AB „Klaipėdos vanduo“. Tuokart į
vandenvietę, iš kurios tiekiamas vanduo Kvietinių kaimo gyventojams,
nuvyko vandens technologai, laboratorijos darbuotojai. Tyrimų rezultatai
bylojo, kad vanduo bakteriologiškai nėra užterštas, o mėginiuose
nustatytas geležies padidėjimas.
Gyventojai už geriamojo vandens 1 m3
moka 0,92 Eur, o už nuotekas 1,05 Eur, iš viso – 1,97 Eur. Papildomai
kas mėnesį – apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatacijos
mokestis 1,19 Eur už įvadą. „Tai yra neadekvačiai per didelė kaina,
atsižvelgiant į geriamojo vandens kokybę ir gyventojų papildomus kaštus,
kad savo namų įvaduose papildomai gerintų vandens kokybę, valydami
filtravimo sistemomis, kurios po kiekvieno praplovimo kemšasi ir reikia
keisti filtrus“, – buvo rašoma Kvietinių bendruomenės pretenzijoje,
adresuotoje AB „Klaipėdos vanduo“.
AB „Klaipėdos vanduo“
bendrovės atstovai pripažįsta, kad Kvietiniuose vandentiekio problemų
tikrai yra, bet primena, kad problema susijusi su senais, dar
sovietmečiu prieš kelis dešimtmečius nekokybiškai įrengtais tinklais,
kurie gyvenvietėje esą net neturi žiedinės sistemos. Prieš dvylika metų,
kai AB „Klaipėdos vanduo“ iš UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ perėmė
vandens ūkį, jis buvęs nugyventas ir jau esą tuomet vandens
indikatoriniai rodikliai ženkliai viršijo geležies normas.
Bendrovė
„Klaipėdos vanduo“ teigia, kad stengiasi problemą spręsti keliais
etapais: štai šiemet Kvietiniuose pastatė vandens gerinimo įrenginius.
Bendrovė skelbia, kad ši investicija atsiėjo apie 250 tūkstančių eurų.
Po
birželio mėnesio gyventojų pretenzijų, siekdama gerinti vandens kokybę,
bendrovė „Klaipėdos vanduo“ Kvietiniuose jau kelis kartus vykdė
profilaktinį tinklų plovimą. Tačiau žmonės teigia, jog šios pastangos
buvusios bergždžios: vanduo kaip bėgo geltonas, taip ir tebebėga.
Planuoja rekonstruoti tinklą
Pirmadienį
bendruomenės namuose vykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo AB
„Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas su bendrovės
specialistų komanda, kvietiniškiai kantriai išklausė bendrovės ateities
planą: esą per dvejus metus bendrovė rekonstruos dalį Kvietinių
gyvenvietės vandentiekio tinklo. Bendrovės direktorius B. Jonikas
paaiškino, kad apie 8–9 mėnesius vyks projektavimas, o paskui
prasidėsiantys rekonstravimo darbai, kurie kainuotų apie 400 000 eurų.
Apie šį planą pirmadienį telefonu jis informavęs ir rajono merą Bronių
Markauską.
Be to, vadovo nuomone, po kelių praplovimų vandens kokybė
Kvietinių kaime turėjo pagerėti, nors galbūt iš pradžių sujudinus
geležies apnašas buvo galimas ir atvirkščias variantas. Tačiau
kvietiniškiai ateityje esą turėtų pastebėti labiau teigiamus rezultatus.
Tačiau susirinkime Kvietinių bendruomenės atstovai teigė, kad
kasdienybėje gyvenvietėje matantys net atsainų bendrovės darbuotojų
darbą. „Nuolat kortomis žaidžia“, – priekaištavo kvietiniškiai,
sakantys, kad gali ir nuotraukas tokio „triūso“ padaryti.
Susirinkime bendrovė „Klaipėdos vanduo“ informavo ir apie vamzdynų valymą ozono technologija.
Geltonas vanduo karaliauja
Kvietinių
bendruomenės namuose susirinkimo dalyviai optimizmu netryško: bendrovės
atstovams jie pažėrė daug klausimų, dar kartą priekaištavo, kad tinklo
praplovimai neturėjo pastebimos įtakos vandens kokybės gerėjimui. „Mūsų
vonios ir kriauklės kaip buvo geltonos, taip ir tebėra“, – karčiai
kalbėjo Kvietinių bendruomenės atstovai.
Kvietiniškė pasakojo, kad šeštadienį net du kartus skalbimo mašina plovusi antklodę, kuri vis tiek likusi su geltonais dryžiais.
Jauna
mama nuogąstavo negalinti naudoti tokio vandens vaikų maitinimui.
„Nesiryžtu. Vandenį perkame parduotuvėje. Mums – tai papildomos
išlaidos, nes už nekokybišką vandenį, kurio negeriame, vis tiek ateina
sąskaitos“, – piktinosi moteris.
Kvietiniškė naujakurė atkreipė
dėmesį, kad dabar naujuose namuose žmonės įsirengia brangius, patikimus
santechnikos įrenginius, kuriuos akivaizdžiai vanduo su geležies
pertekliumi gadina, taip pat gadinama ir buities technika. Į „Klaipėdos
vanduo“ bendrovės pasiūlymą kreiptis į draudikus ar teismus dėl
kompensavimo už buities techniką kvietiniškiai sureagavo neigiamai: kiek
reikia dokumentų, ar žmonės pirkdami įrangą tuomet galvojo visus
popierius susirinkti?
Kvietinių kaimo gyventoja paliudijo, kad, nors
namuose savo lėšomis yra įsirengę vandens filtrus, jie labai greitai nuo
geležingo vandens „pritunka“, reikia labai dažnai keisti, o tai
kainuoja nemažus pinigus.
Kvietinių gyvenvietės centre „Klaipėdos
vanduo“ pastatė plastikines talpas maistui naudojamo vandens. Jos
keičiamos tris kartus per savaitę, tačiau gyventojai abejoja, ar
rugpjūčio kaitroje iškaitęs vanduo gali būti tikrai kokybiškas. „Bet
užtat mes daržus laistome su tuo vandeniu, o vakare prausiamės – gerai
įšilęs“, – atskleidė netoliese talpos gyvenanti kvietiniškė.
Savivaldybė uždavė namų darbų
AB „Klaipėdos
vanduo“ generalinis direktorius B. Jonikas akcentavo, kad Kvietinių
gyvenvietė, kurioje yra 560 vartotojų, nėra vienintelė su savo problema.
Dalinai jų yra ir kituose 43 objektuose, kuriuos aptarnauja bendrovė.
Tad nuolat reikia investicijų. Dabar bręstanti nauja bėda: dėl
brangstančios energetikos ateityje bus sunku stabilizuoti dabar esančias
vandens kainas. Tačiau Kvietinių gyventojai neatsisako savo
svarbiausios pretenzijos: gyventojai moka mokesčius pagal sutartį su
„Klaipėdos vanduo“, nors bendrovė nevykdo prievolės tiekti kokybiško
vandens. Bendruomenės centro pirmininko Gedimino Girgždžio nuomone,
žmonių reikalavimas sumažinti mokesčius arba nuo jų atleisti tam tikrą
laiką yra realiai pagrįstas. AB „Klaipėdos vanduo“ tebesilaiko
pozicijos, kad vandens kainas nustato Valstybinės energetikos
reguliavimo taryba ir bendrovė tam neturi jokios įtakos.
Kvietinių
bendruomenės namuose vykusiame susitikime visas puses išklausiusi
Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė akcentavo, kad
gyventojų lūkesčiai yra pagrįsti. „Bendrovė privalo teikti kokybiškas
paslaugas, o jei negali, turi ieškoti išeičių dėl mokesčių“, – sakė mero
pavaduotoja. Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyr.
specialistas Feliksas Žemgulys atkreipė dėmesį, jog problema pernelyg
užsitęsė ir Savivaldybė iš bendrovės „Klaipėdos vanduo“ jau laukia
konkrečių problemos sprendimo būdų ir realių datų.
Vicemerė V.
Riaukienė kalbėjo, kad Savivaldybė, reaguodama į kritišką kvietiniškių
situaciją, galbūt prisidėtų tam tikra dalimi prie „Klaipėdos vanduo“
projekto rekonstruoti tinklus. „Žinoma, tai spręstų rajono Taryba“,–
sakė vicemerė, pasiūliusi bendrovei atlikti namų darbus: konkretizuoti
projekto apimtis, finansus. AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis
direktorius B. Jonikas pažadėjo tai padaryti ir Savivaldybei duomenis
pateikti jau kitą savaitę.
Vartotojų lūkesčiai – teisėti
Gargždiškė
teisininkė Andželika Šakinienė „Bangai“ komentavo, kad Kvietinių kaimo
gyventojai yra vartotojai, o AB „Klaipėdos vanduo“ yra juridinis asmuo,
kuriam taikomi aukštesni standartai. „Sudaryta sutartis su vartotoju dėl
vandens tiekimo ir jos sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos
vartotojo naudai. Taigi, AB „Klaipėdos vanduo“, kaip vandens tiekėjas,
turėtų užtikrinti tinkamą paslaugą ir tinkamą vandens kokybės tiekimą,
nes tokios kokybės vanduo, kuris tiekiamas, daro žalą gyventojų turtui
ir sveikatai, nepateisina teisėtų lūkesčių“, – nuomonę dėsto
A. Šakinienė. Ji akcentuoja, kad AB „Klaipėdos vanduo“ turi tinkamai
vykdyti savo įsipareigojimus vartotojams ir nepažeisti LR vartotojų
teisių apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų, užtikrinti teisėtų
lūkesčių principą, tuo labiau, kad AB „Klaipėdos vanduo“ misija ir
vizija yra tiekti švarų ir klientų lūkesčius atitinkantį vandenį, tačiau
šiai dienai Kvietinių gyventojai tokios paslaugos negauna.
Teisininkė
atkreipia dėmesį, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pagrindinis akcininkas yra
Klaipėdos miesto savivaldybė, valdanti 83,51 proc.; Klaipėdos rajono
savivaldybė – 15,59 proc.; Neringos miesto savivaldybė – 0,90 proc.
Sveikatos specialistų nuomone, per didelė geležies koncentracija vandenyje vartotojui gali pakenkti tik suvartojus labai didelį kiekį arba sergant hemochromatoze (paveldima liga). Skelbiama, kad nustatyta specifikuota geležies kiekio vandenyje vertė yra 200 µg/l. Geležies koncentracija iki šios ribos nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau apie pusė Lietuvos vandentiekiais teikiamo vandenyje randama geležies koncentracija viršija šią normą. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 17 proc. gėlo požeminio vandens vandenviečių geležies kiekis yra iki 0,2 mg/l. Tačiau yra vietovių, kuriose požeminiame vandenyje geležies yra per daug. Jos vertė gali siekti nuo 0,3 iki 1,0 mg/l, kai kur išauga iki 1–3 mg/l ir daugiau. Tokio vandens gerti ar naudoti maisto ruošimui negalima.
***
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos komentaras:
–
„Klaipėdos vanduo“ yra akcinė bendrovė, kurios pagrindiniai akcininkai
yra Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės. Vadovaujantis
Savivaldos įstatymu viena iš savivaldybių funkcijų – socialinių išmokų
ir kompensacijų, išskyrus socialinę pašalpą ir kompensacijas, nustatytas
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme,
skaičiavimas ir mokėjimas, todėl, VERT nuomone, savivaldybių sprendimais
gali būti skiriamos kompensacijos gyventojams, gaunantiems nekokybišką
vandenį.
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis įstatymu Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba Geriamojo vandens įstatymo nustatyta
tvarka atlieka valstybinę geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę
bei nagrinėja abonentų ir vartotojų skundus dėl geriamojo vandens saugos
ir kokybės. VERT, gavusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
išvadą dėl vandens kokybės, gali skirti sankcijas už pažeidimus vykdant
reguliuojamąją veiklą užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms
reguliuojamosios veiklos sąlygoms.
Vadovaujantis Geriamojo vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo
principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
paslaugų kainos turi padengti būtinąsias geriamojo vandens tiekėjo ir
nuotekų tvarkytojo sąnaudas, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ kainos
suderintos, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika ir
padengia bendrovės būtinąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudas.
Vilija BUTKUVIENĖ