Gydymo įstaigos raginamos kuo greičiau ir plačiau atverti duris pacientams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga net pagrasino, kad paslaugų teikti neskubančios gydymo įstaigos neteks pilno apmokėjimo, kurį per karantiną gaudavo ir nepriimdamos pacientų. Ligoninių atstovai piktinasi, kad pati Sveikatos apsaugos ministerija esą prikūrė kliūčių, apsunkinančių gydymo prieinamumą.

Parankiau be pacientų?

Per karantiną liga nr. 1 – COVID-19, prieš kurį nublanko insultai, infarktai ir net onkologinės ligos. Tačiau šios ir kitos ligos nepaisė karantino. Siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimo rizikoms, planinės paslaugos gydymo įstaigose buvo sustabdytos ir teikiama tik skubioji medicinos pagalba. Tad bene pagrindiniu išsigelbėjimu namuose užsidariusiems ir sunegalavusiems žmonėms tapo „Google“ daktaras ir nuotolinės gydytojų konsultacijos. Vieniems tai pagelbėjo, o kitų vos nenuvarė į kapus. Galbūt ir nuvarė, juk tokios statistikos niekas nepateiks. Suskaičiuotos tik koronaviruso aukos.

„Google“ ir toliau atliks gydytojų darbą, nes visa apimtimi gydymo paslaugos bus teikiamos dar negreitai. Dėl koronaviruso plitimo rizikos yra taikomos papildomos apsaugos priemonės, todėl procesai gydymo įstaigose užtrunka.

Šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad dauguma gydymo įstaigų jau yra pasirengusios atverti duris pacientams. Iki tol sveikatos apsaugos ministras A.Veryga ragino pasiskubinti teikti gydymo paslaugas ir sakė, kad kai kurių gydymo įstaigų pasyvumas kelia nerimą. Jis leido suprasti, kad tam tikroms gydymo įstaigoms galbūt parankiau gyventi be pacientų.

„Gaila, bet tenka pripažinti, kad iki šiol taikytas laikinas finansavimo modelis, kuomet įstaigos, net ir nepriimdamos pacientų, gaudavo pilną apmokėjimą, buvo patogus ir neskatino atnaujinti paslaugų teikimo. Būtent dėl to reikėjo keisti tvarką taip, kad motyvuotų įstaigas vėl teikti paslaugas pacientams“, – teigė A.Veryga.

Karantino metu visoms gydymo įstaigoms, turinčioms sutartis su ligonių kasomis, buvo užtikrintas apmokėjimas pagal vadinamąją 1/12 taisyklę. Tai reiškia, kad jos gavo planuotą sumą, nepriklausomai nuo suteiktų paslaugų pacientams kiekio. Šią laikinai galiojusią atsiskaitymo už pacientams suteiktas paslaugas tvarką SAM jau pakeitė. Numatyta, kad įstaigos, kurios iki birželio 8 d. pradėjo teikti pacientams paslaugas, gaus kaip ir iki tol – 1/12 bendros sutartinės sumos, net jei paslaugų suteiks mažiau nei numatyta sutartyje. O įstaigoms, nepradėjusioms darbų iki minėtos datos, bus apmokėtos tik realiai suteiktos paslaugos.

Šalinasi gydymo įstaigų

Joniškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Roma Maželienė sakė, kad pastaraisiais mėnesiais ligoninė nebuvo užsidariusi – nedidelėmis apimtimis būtinoji pagalba ir skubios paslaugos buvo teikiamos ir sudėtingiausiu karantino metu. „Gegužės pradžioje pagal visus teisės aktus patvirtinus planus palaipsniui teikiame šiek tiek daugiau planinių paslaugų, jau atsigauna ir dienos stacionaras. Tik, žinoma, reikia užtikrinti saugumą, naudoti daug papildomų priemonių“, – kalbėjo gydytoja ir pridūrė, kad pacientai neplūsta į ligoninę. Pagrindinė priežastis greičiausiai ta, kad bijoma užsikrėsti baisiuoju koronavirusu. Tad žmonės yra linkę kiek įmanoma šalintis gydymo įstaigų.

„Jeigu dar pasakoma, kad prieš hospitalizuodami atliksime tyrimą, jie purtosi ir sako palauksiantys, kol to tyrimo nebereikės. Yra daug baimių ir pagąsdinimų, kad gydymo įstaigos ir medikai yra kažkokie baisuokliai, kurie tik ir užkrėtinėja koronavirusu“, – teigė pašnekovė.

Neseniai iš Šiaulių į Joniškio ligoninę dirbti atvykusi R.Maželienė pastebėjo, kad rajoninėje gydymo įstaigoje yra sunkių pacientų su įsisenėjusiomis ligomis. „Matyt, kaimo žmonės kantresni, rečiau lankosi gydymo įstaigose. Jie neskuba kreiptis į gydytojus dėl negalavimų, todėl būna ir sunkesnių atvejų, pavyzdžiui, jeigu diagnozuojama pneumonija“, – kaimiškų vietovių ligonių specifiką minėjo gydytoja.

Atbaido pacientus

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės vyriausiasis gydytojas Vygantas Sudaris sakė, kad sveikatos apsaugos ministro kritikos strėles reikia kreipti ne į ligonines, bet į pirminius asmens sveikatos priežiūros centrus, paprasčiau tariant – poliklinikas.

Vygantas Sudaris

„Ligoninės daugiau ar mažiau teikia paslaugas: kiek turime savų specialistų, tiek jų dirba. Reikia baksnoti į pirminius sveikatos priežiūros centrus. Ligoninės kiekvieną eurą turi užsidirbti pačios, tai yra kokias paslaugas suteikiame, tiek ir gauname. Aišku, krizės metu moka pagal vadinamąją 1/12 taisyklę, ir tai svarbu, nes kitaip neišgyventume, jeigu negalime teikti paslaugų. O pirminė priežiūra gauna už prisiregistravusio žmogaus „galvą“, dar ir visokių priedų už gerą darbą. Taigi, krizė ar ne krizė, jiems kapsi už prisirašymą“, – aiškino ligoninių organizacijos vadovas.

Taigi pirmiausia, anot V.Sudario, kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi paslaugas turėtų teikti poliklinikų medikai, kurie, regis, pamėgo nuotolines konsultacijas. Kita vertus, ligoninės vadovo teigimu, pati SAM sukūrė tvarką dėl konsultacijų organizavimo, kurią vykdant ir šeimos gydytojai, ir pacientai patenka į ratą, kuriuo sukantis neretai tenka pasikliauti „Google“ daktaro patarimais ir piliulėmis.

„Dabar šeimos gydytojas, norėdamas pacientą nusiųsti pas specialistą, turi pats skambinti į ligonines, susirasti tą gydytoją, papasakoti jam apie pacientą ir nustatyti, ar jam tikrai reikia konsultacijos. Mažesnėje ligoninėje paprasčiau – kaip ir anksčiau priimame, jeigu pacientas turi siuntimą. O kitur nepriima, laikosi ministro tvarkos“, – aiškino Pakruojo ligoninės vadovas.

Jo manymu, tokia schema, kai pirminiuose centruose uždėtas toks filtras ir stabdys, tik atbaido pacientus, ir visiems sukuria kuo daugiau problemų. „Ir daugiau tokių „perliukų“ dabar prikurta.

Kita vertus, daktarai galbūt įprato patinginiauti. Kiek girdėjau, didžiuosiuose centruose sugalvojo daug nuotolinių konsultacijų“, – užsiminė V.Sudaris.

Atsikando gydymo telefonu

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sakė girdintis žmonių susirūpinimą – kada normaliai pradės dirbti gydymo įstaigos? Daug kas jau atsikando nuotolinių konsultacijų ir gydymo telefonu.

Vitalijus Mitrofanovas

„Aišku, atsirado papildomų baimių, bet rajonuose matyti, kad su medikais ne viskas gerai. Būsiu nepopuliarus ir nepataikausiu gydytojams, ypač rajonų. Kai visi dabar rengia akcijas ir dėkoja medikams, klausiu, ar tikrai visiems yra už ką dėkoti? Per karantiną daug jų sėdėjo namuose ir rašė receptus. Gal reikėtų dėkoti aptarnaujančiam medicinos personalui, kuris pluša dezinfekuodamas patalpas“, – svarstė meras.

Kalbėdamas apie suprastėjusią situaciją dėl medicinos paslaugų prieinamumo, V.Mitrofanovas papasakojo, kuo baigėsi vienas gydymas telefonu. Jo artimos aplinkos asmeniui sukarščiavus ir atsiradus kosuliui, nuotoliniu būdu konsultavęs šeimos gydytojas paskyrė antibiotikų. „Praėjo savaitė, savijauta nepagerėjo, tad gydytojas paskyrė dar antibiotikų. Nebuvo atliekami nei kraujo, nei kiti tyrimai. Žmogus tiek nusilpo, kad praradinėjo sąmonę. Teko kviesti greitąją pagalbą ir važiuoti į respublikinę ligoninę. Atlikus kraujo tyrimą paaiškėjo, kad stipriai nukritęs hemoglobinas, didžiulis B12 trūkumas... Dabar jau sveiksta“, – nuotolinio gydymo niuansus pateikė meras.

Vėl stumia optimizaciją

Akmenės rajono vadovas neabejoja, kad dėl apriboto gydymo paslaugų prieinamumo padaugės sunkių ligonių ir ateityje kaupsis dar daugiau problemų. „Pažįstu moterį, kuriai birželio mėnesį paskirta akių operacija nukelta pusmečiui – į gruodį. Sako, vaikšto pusaklė, o ką daryti. Visi dabar susitelkę tik į „koroną“, bet kitos infekcijos ir ligos nedingo. Kyla klausimų dėl kitų ligų ir mirčių, juk net gripas kasmet pasiglemžia 20–30 gyvybių. Į kokią statistiką jos pateko? O kokios bus onkologinių ligų, kurioms nustatyti itin svarbi ankstyva diagnostika ir gydymas, pasekmės?“ – svarstė jis.

V.Mitrofanovas pabrėžė, kad savivaldybėms dabar daug nerimo kelia sveikatos apsaugos ministro sprendimas, ribojantis gydytojų darbą keliose gydymo įstaigose. Nuspręsta, kad medikai kitoje įstaigoje dirbti galės tik tuomet, kai bus baigę vieno mėnesio darbo ciklą pirmojoje darbovietėje.

„Norint sugriauti nusistovėjusią tvarką, reikėtų pasiūlyti kažką geresnio. Aišku, kad rajonuose trūksta gydytojų. Kaip dabar verstis? Mes kuriame medikų pritraukimo programas, siūlome būstus ir kt., bet tai dažnai nesuveikia, daug jaunų medikų išvažiuoja į užsienį. Kas važiuos į rajonus, jeigu nuolat kabo optimizacijos dalgis?“ – pats atsakymą žino meras.

V.Sudaris tvirtino, kad dabartinės krizės metu ir toliau šaltai spaudžiamas optimizacijos pedalas. Pasak jo, neseniai Seimo Sveikatos reikalų komitete vienas veikėjas jau „pureno dirvą“ gydymo įstaigų optimizacijos procesui spartinti. „Komitete jau buvo paruošas sprendimas rekomenduoti Vyriausybei, kad esant tokiai situacijai valstybė galėtų tapti visų gydymo įstaigų dalininke. Tada ministerija galėtų optimizuoti. Sumanymas nėra naujas, bet dabar pakištas ir stumiamas. Ar tai sąžiningas žaidimas?“ – klausė Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas.

Kentės kaimo žmonės

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) išreiškė susirūpinimą, kad naujo apribojimo medikams dirbti keliose gydymo įstaigose pasekmes netrukus pajus didelė dalis Lietuvos gyventojų. Nuogąstaujama, kad po tokio ministro sprendimo mažesnėse ligoninėse gali likti vos po kelis medikus, kurie fiziškai negalės užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų visiems gyventojams ar net suteikti skubios medicininės pagalbos. Dar daugiau – ne vienas meras teigia, kad uždraudus atvykti medikams iš didesnių savivaldybių, kai kurias ligonines teks tiesiog uždaryti, paliekant nebent slaugos skyrius.

Pavyzdžiui, Pasvalyje iš 12 ligoninėje dirbančių anesteziologų net 11 yra atvažiuojančių, dirbti iš kitur atvyksta 8 iš 11 vidaus ligų daktarų, 8 iš 10 chirurgų. Šiuo metu ligoninėje dirba tik vienas vietinis vaikų ligų gydytojas ir du akušeriai ginekologai. Neleidžiant atvykti medikams iš kitų ligoninių, Elektrėnuose gali tekti uždaryti reanimacijos ir vaikų ligų skyrius.

„Šį sprendimą ministras priėmė tuo metu, kai viruso plitimas šalyje buvo pristabdytas, karantinas švelninamas ir žmonėms suteikiama vis daugiau galimybių gauti įvairias paslaugas. O juk užtektų pasirinkti kitokį kelią – maksimaliai pasirūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis ir dažnu visose šalies ligoninėse dirbančių medikų testavimu“, – siūlo LSA.

P.S. Jau parengus straipsnį spaudai, buvo pakeista tvarka, kai šeimos gydytojai registruodavo pacientus konsultacijoms. SAM pranešė, kad dabar pas gydytojus specialistus pacientai, turintys elektroninį siuntimą, galės užsiregistruoti patys, tačiau pirmiausia turės konsultuotis telefonu. Susirgęs žmogus turės kreiptis į savo polikliniką ar šeimos gydytoją ir registruotis nuotolinei šeimos gydytojo komandos nario konsultacijai. Jei šeimos gydytojas nuspręs, kad pacientui reikia gydytojo specialisto konsultacijos, jis išrašys el. siuntimą. Pacientas pats išsirinks gydymo įstaigą ir joje užsiregistruos gydytojo specialisto konsultacijai. Jei pacientui bus sudėtinga registruotis pačiam, tai už jį galės padaryti šeimos gydytojas ar jo komandos narys.