Netrukus prasidėsiančioje pavasario sesijoje Seimas svarstys naująjį Darbo kodeksą. Pataisytą jo projektą jau patvirtino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Kaip atimti, kad apsidžiaugtų?

Vienas didžiausių naujojo Lietuvos socialinio modelio, kuriuo valdžia siekia liberalizuoti darbo santykius ir pertvarkyti pensijų sistemą, entuziastų premjeras Algirdas Butkevičius ne kartą ragino nedelsti ir kuo greičiau pateikti jį Seimui. Dėl tokio skubėjimo jis užsitraukė ir profesinių sąjungų pyktį, ir pačios prezidentės, raginusios ieškoti subalansuotų, visas suinteresuotas puses tenkinančių sprendimų, kritiką. Tačiau dabar svarbi socialinio modelio dalis, naujojo Darbo kodekso (DK), kuris, anot premjero, skatins didesnį užimtumą, skurdo mažinimą, užtikrins didesnį socialinį teisingumą, projektas priartėjo prie finišo tiesiosios. Valdančioji koalicija apsisprendė jį svarstyti pavasario sesijoje ir ketina daugiau nei 40 teisės aktų, reguliuojančių darbo santykių ir „Sodros“ pertvarką, pakeisti jau kovo ir balandžio mėnesiais. Taigi, naujasis DK, paliesiantis visų šalies dirbančių žmonių ir darbdavių interesus, turėtų būti priimtas dar iki Seimo rinkimų. Kadangi daugiau nei 1,3 mln. Lietuvos dirbančių asmenų kartu yra ir naujojo Seimo rinkėjai, „liberalaus“ DK priėmimo procesas turėtų virsti intriguojančiu politiniu spektakliu. Kaip pelnyti didesnes rinkėjų simpatijas tuo pat metu atiminėjant iš jų garantijas darbo santykių srityje?

Seimo opozicijos atstovas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Dagys tvirtina, kad naujojo DK projektas yra antiprofsąjunginis ir nukreiptas prieš darbo žmogų. Esą jis naikina profesines sąjungas ir kolektyvines sutartis, mažina socialines garantijas vaikus auginančioms motinoms. Toks DK variantas, pasak politiko, iš esmės jokių lankstesnių darbo santykių nekuria, tik chaosą, kuriame paskęsta geros nuostatos.

Politinis paradoksas

„Būtų galima cituoti labai daug straipsnių – ir tai, kad nėščiąsias ir neįgaliuosius darbdavys dabar galės bet kada atleisti, tik turės sumokėti didesnes išeitines“, – vardijo darbuotojų garantijas mažinančius DK pakeitimus R.Dagys, pridurdamas, kad nors Seimui pateiktas jo projektas po svarstymų komitete neatpažįstamai pasikeitė, bet esą vis dėlto išliko prasčiausios darbuotojams nuostatos. Viena iš jų ta, kad profsąjungos atstovauja nebe dirbantiesiems, o tik savo profsąjungos nariams. „Tokiu atveju bet kokie susitarimai galioja tik profsąjungos nariams. Tai sujaukia visą kodeksą, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad profsąjungos atstovauja visiems darbuotojams, tai bendras principas“, – sakė politikas. Jo manymu, kol kas dėl naujojo DK projekto Seime apskritai neturėtų būti balsuojama, nes apie 40 jo straipsnių yra susiję su išeitinėmis išmokomis, o jokių įstatymų dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nėra. „Kaip galima balsuoti už išeitinių išmokų mažinimą, kai nežinai, koks bus tas fondas, kiek žmonės gaus pinigų? Be to eiti į salę – tai, kaip sakoma, aklą vištą gaudyti... Sako, kad kažkas bus, bet mes to dar nematėme“, – sakė politikas.

Jei dešinieji politikai susirūpino profesinių sąjungų teisėmis ir bloginama darbo žmonių padėtimi, o kairieji giria tokią reformą ir skuba ją įgyvendinti, turbūt tikrai kažkas gerokai papuvę mūsų karalystėje... Politologas, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas Mindaugas Puidokas siūlo savąjį atsakymą į šį hamletišką klausimą. „Dabar susidarė paradoksali situacija, kai Socialdemokratų partija nesivadovauja savo ideologija ir mėgina įgyvendinti tokį projektą, kuris nėra galutinai suderintas su profsąjungų, paprastų dirbančių žmonių interesais, o opozicijoje esanti konservatorių partija tuo labai sėkmingai naudojasi, įvardija tai kaip akivaizdų socialdemokratų politikos trūkumą ir pagrįstai kritikuoja“, – sakė pašnekovas.

Nesulauks visuomenės pritarimo

Anot M.Puidoko, viena vertus, priimti DK yra naudinga darbdaviams, nes paprastina darbo santykius, darbuotojų atleidimą, kita vertus, Lietuvoje dėl socialinės atskirties dirbantys žmonės ir taip nesijaučia saugūs. „Pagal daugybę rodiklių Lietuva geriausiu atveju yra 3 vietoje nuo galo ES ir lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją, natūralu, kad situacija darbo rinkoje jau yra iškreipta ir ydinga. Kai žmonės jaučia vidinį nesaugumą, jiems labai sudėtinga pritarti tam, kad darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo būtų dar labiau liberalizuojami“, – pabrėžė politologas.

Kaip galėtų susiklostyti naujojo DK svarstymas Seime? M.Puidokas manymu, dėl stambiojo verslo lobistinės įtakos dabartinei Vyriausybei ir politinei daugumai vis dėlto pavyks tą sprendimą balsuojant „prastumti“. „Bet jeigu tai įvyks, manau, tuo labai stipriai pasinaudos opozicija rinkimų kovoje dėl vietų naujajame Seime. Šis sprendimas tikrai nebus populiarus visuomenės akyse. Dauguma žmonių, ypač paprastų dirbančiųjų, jo nepalaikys. Socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės ir jų valdžios partnerių noras priimti šį sprendimą iki naujųjų Seimo rinkimų yra pavojingas politine prasme. Jie gali prarasti labai daug juos palaikančių žmonių balsų“, – apibendrino pašnekovas.