LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Šiuolaikinėje visuomenėje virškinimo sistemos sutrikimai yra vieni dažniausių nusiskundimų, o gastroezofaginio refliukso liga (GERL) laikoma viena labiausiai paplitusių viršutinio virškinamojo trakto ligų. Bent kartą per mėnesį refliukso simptomus gali patirti net iki 40–50 procentų žmonių, tačiau nuolatinė, gyvenimo kokybę veikianti ligos forma nustatoma maždaug 10–20 procentų populiacijos.
Šiame straipsnyje aptariami GERL simptomai, priežastys, diagnozavimo būdai bei ligos gydymas. Straipsnį parengti padėjo BIOFIRST klinikos Kaune gydytoja gastroenterologė Rasa Makarevičienė.
Refliuksas yra būklė, kai skrandžio turinys kartu su skrandžio rūgštimi pakyla į stemplę. Įprastai tarp stemplės ir skrandžio esantis apatinis stemplės raukas neleidžia maistui bei skrandžio turiniui grįžti atgal į stemplę, tačiau sutrikus jo funkcijai gali pasireikšti refliuksas.
Reti refliukso epizodai gali pasitaikyti ir visiškai sveikiems žmonėms, ypač suvalgius sunkiau virškinamo maisto ar persivalgius. Tačiau kai simptomai kartojasi dažnai, sukelia diskomfortą ar pablogina gyvenimo kokybę, diagnozuojama gastroezofaginio refliukso liga.
GERL yra viena dažniausių virškinimo sistemos ligų, galinti pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms. Ši būklė gali sudirginti ne tik stemplę, bet ir gerklę (ryklę), gerklas, kvėpavimo takus bei burnos ertmės gleivinę, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus bei prireikus kreiptis į gydytoją gastroenterologą.
Refliukso simptomai gali būti įvairūs ir ne visada apsiriboja tik virškinimo sistemos nusiskundimais. Nors daugeliui žmonių ši būklė pirmiausia asocijuojasi su rėmeniu, gastroezofaginio refliukso liga gali sukelti ir kitų simptomų. Jų intensyvumas priklauso nuo ligos eigos ir individualių organizmo savybių.
Dažniausias refliukso simptomas yra rėmuo – deginantis pojūtis už krūtinkaulio, kuris dažnai sustiprėja po valgio, pasilenkus ar atsigulus. Taip pat nemažai pacientų skundžiasi rūgštaus ar kartaus skrandžio turinio atpylimu, sukeliančiu nemalonų skonį burnoje. Kai kuriems žmonėms refliuksas pasireiškia dažnu atsirugimu, pykinimu ar sunkumo jausmu skrandyje po valgio.
Dėl nuolatinio rūgštaus skrandžio turinio poveikio gali atsirasti nemalonių pojūčių stemplėje, pavyzdžiui, deginimo jausmas. Kai kuriais atvejais pacientai jaučia diskomfortą ryjant arba spaudimo pojūtį krūtinės srityje, nugaroje tarp menčių, skausmą duobutėje. Šie simptomai gali pasireikšti retkarčiais, tačiau jų pasikartojimas dažnai signalizuoja apie gastroezofaginio refliukso ligą.
Netipiniai refliukso simptomai
Ne visais atvejais refliuksas pasireiškia rėmeniu ar skrandžio turinio atpylimu. Dalis pacientų gali jausti ir netipinius simptomus, dėl kurių iš pradžių gali būti įtariamos visai kitos sveikatos problemos. Vienas dažniausių tokių simptomų yra ilgai trunkantis sausas kosulys, ypač vakare ar naktį, kurio nepavyksta paaiškinti kvėpavimo takų ligomis ar alergijomis.
Refliuksas taip pat gali pasireikšti užkimusiu balsu, gerklės perštėjimu, nuolatiniu poreikiu atsikrenkšti ar gumulo pojūčiu gerklėje. Dėl rūgšties poveikio burnos ertmėje gali atsirasti nemalonus burnos kvapas arba gali būti pažeidžiamas dantų emalis. Kadangi šie simptomai ne visada siejami su virškinimo sistema, tikslią jų priežastį gali padėti nustatyti gydytojas gastroenterologas, kuris gali įvertinti bendrą situaciją ir prireikus paskirti papildomus tyrimus.
Refliukso atsiradimą dažniausiai lemia ne viena konkreti priežastis, o kelių veiksnių visuma. Nors pagrindinė ligos priežastis yra susijusi su sutrikusia apatinio stemplės rauko funkcija, didelę įtaką refliukso atsiradimui turi ir kasdieniai įpročiai bei mityba.
Gyvenimo būdo ir mitybos įtaka
Kasdieniai įpročiai gali turėti didelės reikšmės refliukso simptomų atsiradimui ir jų intensyvumui. Persivalgymas, sunkiai virškinamo maisto valgymas vakarais ar įprotis atsigulti netrukus po valgio gali padidinti skrandžio turinio grįžimo į stemplę tikimybę. Kai kuriems žmonėms refliukso simptomus taip pat gali skatinti riebus ar aštrus maistas.
Rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas taip pat gali didinti refliukso atsiradimo riziką. Rūkymas mažina apatinio stemplės rauko tonusą, todėl skrandžio turinys lengviau grįžta į stemplę. Be to, rūkymas gali lėtinti seilių gamybą, o seilės yra svarbios neutralizuojant rūgštį stemplėje.
Alkoholis taip pat silpnina apatinio stemplės rauko funkciją, todėl didėja rūgšties patekimo į stemplę rizika. Be to, alkoholis gali dirginti skrandžio gleivinę, skatinti didesnę rūgšties gamybą ir taip sustiprinti refliukso simptomus.
Nors gyvenimo būdo įpročiai ir mityba yra vieni svarbiausių veiksnių refliukso išsivystymui, šiai ligai įtakos gali turėti ir tam tikros sveikatos būklės. Vienas dažniausiai minimų rizikos veiksnių yra stemplinės diafragmos angos išvarža, kuri gali sutrikdyti natūralią apsaugą nuo skrandžio turinio grįžimo į stemplę.
Didesnė refliukso rizika taip pat siejama su antsvoriu ir nutukimu, nes padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje gali skatinti rūgšties patekimą į stemplę. Moterims refliukso simptomai dažnai pasireiškia nėštumo metu, kai organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai ir augantis vaisius sukelia papildomą spaudimą virškinimo sistemai.
Tam tikrais atvejais refliuksą gali skatinti ir kai kurie vartojami vaistai. Dėl šios priežasties, jei simptomai atsirado ar sustiprėjo pradėjus vartoti naujus medikamentus, apie tai reikėtų informuoti gydytoją gastroenterologą.
Kaip diagnozuojamas refliuksas?
Refliukso diagnozė nustatoma įvertinus paciento nusiskundimus ir ligos istoriją bei gydytojui gastroenterologui įvertinus simptomus. Vienas dažniausiai atliekamų tyrimų yra gastroskopija, kurios metu gydytojas gastroenterologas gali tiesiogiai apžiūrėti stemplės gleivinę, įvertinti jos būklę ir nustatyti galimus uždegiminius pakitimus.
Gastroskopija gali būti atliekama tiek be sedacijos, tiek su intravenine sedacija (medikamentiniu nuskausminimu). BIOFIRST klinikoje diagnostikai naudojamos naujausios technologijos, padedančios tiksliau įvertinti stemplės gleivinės būklę. Tyrimą atliekant su sedacija pacientas nejaučia diskomforto arba jį jaučia minimaliai, todėl ši galimybė dažnai pasirenkama žmonių, kurie nerimauja dėl procedūros. Kokį tyrimo būdą pasirinkti, rekomenduoja gydytojas gastroenterologas, atsižvelgdamas į paciento būklę ir individualius poreikius.
Priklausomai nuo paciento būklės, gydytojas gastroenterologas gali paskirti ir papildomus tyrimus, padedančius įvertinti, ar simptomai nėra susiję su kitomis sveikatos problemomis. Išanalizavęs visus tyrimų rezultatus, gydytojas gastroenterologas gali patvirtinti diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Refliukso gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo, jų dažnumo ir bendros paciento sveikatos būklės. Dažniausiai gydymas pradedamas nuo kasdienių įpročių korekcijų, o esant poreikiui gali būti skiriamas medikamentinis gydymas.
Kasdienių įpročių pokyčiai refliukso prevencijai
„Gyvenimo būdo korekcijos yra vienas svarbiausių refliukso valdymo etapų, ypač ligos pradžioje“, – sako BIOFIRST klinikos gydytoja gastroenterologė Rasa Makarevičienė. Siekiant išvengti refliukso, rekomenduojama vengti persivalgymo ir stengtis valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Kai kuriems pacientams simptomus gali sustiprinti tam tikri maisto produktai, todėl svarbu stebėti, kokie produktai sukelia diskomfortą. Dažniausiai refliuksą skatina riebus, labai aštrus, stipriai perdirbtas maistas, taip pat saldumynai, pieniškas ar baltas šokoladas, kava, gazuoti gėrimai ir alkoholis, nes šie produktai gali silpninti apatinio stemplės rauko funkciją ir didinti rūgšties patekimą į stemplę. Taip pat rekomenduojama riboti greitą maistą, citrusinius ir saldžius vaisius ir jų sultis, pomidorus.
Refliuksu sergantiems žmonėms dažniau rekomenduojamas lengvai virškinamas ir mažiau riebus maistas, pavyzdžiui, virti ar troškinti patiekalai, mėsą ir žuvį kepti orkaitėje, košės (grikiai, ryžiai, avižų kruopos, sorų kruopos), virtos bulvės, taip pat nesaldūs vaisiai, uogos.
Svarbu, kad mityba būtų subalansuota ir individualiai pritaikyta, nes tai, kas vienam žmogui sukelia refliukso simptomus, kitam gali būti visiškai toleruojama.
Refliukso medikamentinis gydymas
Kai kasdienių įpročių pokyčių nepakanka, gydytojas gastroenterologas gali skirti medikamentinį gydymą. Dažniausiai skiriami vaistai, mažinantys skrandžio rūgšties gamybą, taip padedant apsaugoti stemplės gleivinę ir sumažinti simptomus.
Kai kuriais atvejais gali būti skiriami ir vaistai, gerinantys virškinimo trakto motoriką arba neutralizuojantys jau esančią rūgštį skrandyje. Gydymas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į simptomus ir bendrą sveikatos būklę.
Su kokiomis ligomis gali būti painiojamas refliuksas?
Nors refliuksas yra viena dažniausių virškinimo sistemos ligų, kai kurie simptomai gali būti būdingi ir kitoms sveikatos būklėms. Todėl svarbu ne tik teisingai identifikuoti simptomus, bet ir nustatyti jų tikrąją priežastį, kad pacientui būtų paskirtas tinkamiausias gydymas.
„Refliuksas ir gastritas dažnai painiojami dėl panašių simptomų, tačiau tai skirtingos patologijos – gastritas susijęs su skrandžio gleivinės uždegimu, o refliuksas su skrandžio turinio grįžimu į stemplę. Dėl šios priežasties labai svarbus klinikinis įvertinimas, kuris padeda tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymo metodą“, – sako BIOFIRST klinikos gydytoja gastroenterologė Rasa Makarevičienė.
Širdies ligos ir krūtinės skausmo priežastys
Dėl deginančio ar spaudžiančio pojūčio krūtinėje refliuksas kartais gali būti painiojamas su širdies ligomis, ypač krūtinės angina. Širdies skausmas dažniausiai susijęs su fiziniu krūviu ir gali plisti į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį, o refliukso sukeltas diskomfortas dažniau pasireiškia po valgio ar atsigulus. Vis dėlto, atsiradus krūtinės skausmui, visada svarbu pirmiausia kreiptis į gydytoją kardiologą, kad būtų atmestos širdies ligos.
Kvėpavimo takų ligos ir lėtinis kosulys
Refliuksas taip pat gali būti painiojamas su kvėpavimo takų ligomis, ypač kai pagrindinis simptomas yra ilgai trunkantis kosulys, sudirgusi gerklė ar užkimimas. Tokiais atvejais pacientai dažnai kreipiasi į šeimos gydytoją ar gydytoją otolaringologą. Tačiau jei simptomai kartojasi ilgą laiką ir nenustatoma kvėpavimo takų ligų priežastis, gydytojas gastroenterologas gali įtarti, kad simptomus sukelia gastroezofaginio refliukso liga.
Negydomas refliuksas: galimos komplikacijos
Ilgą laiką negydomas gastroezofaginis refliuksas gali sukelti įvairių komplikacijų, nes nuolat į stemplę patenkantis rūgštus skrandžio turinys dirgina jos gleivinę. Dėl to laikui bėgant gali vystytis uždegiminiai pakitimai, kurie daro įtaką ne tik bendrai savijautai, bet ir virškinimo sistemos funkcijai.
Viena dažniausių komplikacijų yra stemplės gleivinės uždegimas (ezofagitas), kuris pasireiškia skausmu, deginimo pojūčiu ir padidėjusiu jautrumu maistui. Ilgainiui gali susiformuoti stemplės susiaurėjimas, dėl kurio atsiranda rijimo sutrikimai ir diskomfortas valgant.
Kai kuriais atvejais gali išsivystyti vadinamoji Bareto stemplė – būklė, kai pakinta stemplės gleivinės ląstelės. Bareto stemplė laikoma ikivėžiniu pakitimu, nes gali didinti stemplės vėžio riziką. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienam pacientui būtinai išsivysto onkologinė liga, tačiau ši būklė reikalauja atidesnės gydytojo gastroenterologo priežiūros, periodiškai atliekant endoskopinius tyrimus ir stebint gleivinės pokyčius. Taip pat dažnai taikomas ilgalaikis rūgšties gamybą mažinantis gydymas, siekiant sumažinti tolesnį stemplės dirginimą ir ligos progresavimo riziką.
Laiku atpažinti refliukso simptomai ir tinkamai parinktas gydymas leidžia veiksmingai kontroliuoti ligos eigą. Svarbu nepamiršti, kad refliukso simptomai gali būti panašūs į kitų ligų, tokių kaip gastritas, širdies ar kvėpavimo takų sutrikimai, todėl tikslią diagnozę visada turėtų nustatyti gydytojas gastroenterologas, įvertinęs bendrą paciento būklę ir atliktų tyrimų rezultatus.
Straipsnį peržiūrėjo gydytoja gastroenterologė Rasa Makarevičienė, dirbanti BIOFIRST klinikoje Kaune ir sukaupusi 30 metų patirties šioje srityje.
