Miškų masyvais juosiamoje Judrėnų seniūnijoje šiemet puldinėti gyvulius vilkai pradėjo jau pavasarį. Tai baugina ūkininkus: kas bus per visą ganiavos laikotarpį? Medžiotojų nuomone, vilkų populiacija per daug išplitusi, bet jie saugomi nepaisant, kad didelę žalą daro kaimo gyventojams. Praėjusią savaitę į rajono Savivaldybę dėl sudraskytų trijų galvijų kreipėsi judrėniškis ūkininkas Dainius Vilkas.

Nebe pirmą kartą vilkai pridarė žalos šiam ūkininkui. Vienais metais per naktį šie sudorojo 5 galvijus. Pernai ganiavą laimingai užbaigusį judrėniškį ūkininką D. Vilką šį pavasarį šokas ištiko vos į ganyklą išginus galvijus. Vieną rytą už 4 kilometrų nuo namų ganykloje Mikų kaime aptiko žvėrių puotos likučius: iš metinio gyvulio buvo likę tik nagai ir ragai. „Kiek vilkų čia turėjo puotauti?“ – negalėjo atsistebėti ūkininkas, kuris yra veterinarijos gydytojas, taip pat medžiotojas. O kitą naktį vilkai sudorojo dar du jaunus galvijus. Iš viso – tris: veislinę telyčią, du buliukus – pieninės ir mėsinės veislės. D. Vilko skaičiavimu, plėšrūnų padaryta žala – apie 3 tūkst. eurų. „Kiek kainuoja užauginti metinį gyvulį? Jeigu iki metų trūksta pusės ar vieno mėnesio, kompensacinė išmoka mažesnė, – dėstė ūkininkas. – Ir ne vilkams auginame gyvulius. Veislinę telyčią – bandai papildyti. Rinkoje ji kainuoja 1 400 eurų, mėsinis buliukas – apie 500 eurų. Už patirtą žalą gauni menką kompensaciją. O juk užauginęs ir pardavęs mėsinį galviją dar gauni papildomą išmoką.“

Nebe pirmus metus D. Vilkas bando įvairiais būdais saugoti savo bandą nuo plėšrūnų. Nakčiai įjungia radiją, keičia jos vietą. Vidurnaktį keliasi ir važiuoja į ganyklą patikrinti, ar neapsilankė pilkiai. Pasak jo, reikia papildomai eikvoti laiką, jėgas, investuoti apsaugai, nes jeigu nesiimsi apsaugos priemonių, negausi kompensacijos. Ūkininkas nustebęs: dar tik ganiavos pradžia, o jau vilkai pjauna gyvulius. Jo manymu, miškų apjuostoje Judrėnų seniūnijoje šių plėšrūnų yra nemažai – dar daug žalos jie pridarys kaimo žmonėms, auginantiems gyvulius. „Vilkai išmokę jauniklius tykoti lengvesnio grobio – pulti naminius gyvulius. Mes kenčiame nuo šių plėšrūnų, o kiti saugo juos. Aplinkos ministerija nustatė vilkų medžioklės kvotą 2020–2021 metams – sumedžioti 175 vilkus, kuriuos karantino suvaržymo metais sumedžiojo anksčiau nei baigėsi medžioklės sezonas. Daugiausia sumedžiojama varyminės medžioklės metu, betgi jų nebuvo, medžiota pavieniui, tykojant – palaukiminės medžioklės metu, – dėstė D. Vilkas. – Neilgai medžiojo, nedaug medžiotojų dalyvavo medžioklėje, nes negalėjo per karantiną išvykti į medžioklės plotus kitose savivaldybėse. Tai kokia gausi turi būti vilkų populiacija, kad taip greitai sumedžiojo nustatytą šių plėšrūnų skaičių?“ Pamiškėje jis turi įrengęs vaizdo kamerą, kuri užfiksavo tris praslinkusius vilkus.

Judrėnų seniūnijos seniūno Zigmanto Siminausko nuomone, nėra tikslios vilkų populiacijos apskaitos. „Kenčia nuo jų apsiginti negalintys ūkininkai, o kiti plėšrūnus gina ir saugo“, – kalbėjo jis.

D. Vilko nuomone, šiuo metu išplitusios ir kitų žvėrių populiacijos – stirnų, elnių, šernų. Jie niokoja pasėlius bei daro kitą žalą ūkininkams. Judrėnų seniūnijos pakraštyje ūkininkas, per žiemą palikęs šienainio rulonus, pavasarį rado tik jų likučius – geradariui už pašarą dėkingi elniai.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Klaipėdos rajone per pastarąjį sezoną buvo sumedžioti 2 vilkai. Medžiojimo limitai nustatomi remiantis vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenimis, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir rekomendacijas, siekiant išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemos gyvūnų populiacijos lygį.

Vilkai yra saugoma rūšis Europos Sąjungoje ir daugelyje kitų valstybių. Pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva privalo užtikrinti palankią šios rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą.

Tačiau ūkininkai nenori dalintis tuo, ką užaugina, su vilkais.

Virginija LAPIENĖ