Laimė, kad tokiu sunkiu laikotarpiu žmonės nepamiršta rūpintis ne tik savimi, bet ir silpnesniais už save. Štai Macgalių kaimo gyventojas Albinas nerimauja dėl gandrų. Pastarieji ilgus metus įsikūrę jauniklius veda ir vasaras leidžia prie kelio augančiame ąžuole, tačiau šiemet kelias į lizdą jiems – užkirstas. Ar ateis jiems kažkas į pagalbą? 

Uždengė šakos

Albinas pasakoja, kad į lizdą gandrams kelią užtvėrė ne kas kita, o... pats medis.

Augdami aukštyn ūgliai sudarė barjerą, ir paukščiai nebegali nutūpti lizde. Tam, kad gandrai vėl galėtų grįžti namo, daug nereikia – tiesiog nugenėti šakas, bet pats Albinas, būdamas garbaus amžiaus, jau negali to padaryti.

„Prašiau seniūno, jau daugiau kaip pusę metų, kad tą medį nugenėtų. Jau gal tris kartus prašiau. Mano vaikas nugenėdavo, bet jis pasimirė, o aš pats jau amžiuje, negaliu nugenėti. Bandžiau kopėčias pastatyti, pasilipti, bet galva svaigsta – bijau.

Gandralizdis ant ąžuolo, šakos į viršų užaugo ir viskas, nėra kaip gandrams įskristi. Jau porą kartų gandrai atskridę ratus suko, taikėsi tūpti, bet negalėjo.

Žadėjo žadėjo seniūnas, sakė bokštelį atsiųs ir nugenės, bet lig šiol ir neatvažiavo. Anksčiau šlapia buvo, dabar jau sausa, gali privažiuoti“, – svarstė vyras.

Nepamiršo

Tuo tarpu Josvainių seniūnas Algimantas Sirvydas sakėsi tikrai nepamiršęs gandrų, tiesiog seniūnija neturi savo bokštelio, maža to, ilgą laiką buvo pernelyg šlapia ir su bokšteliu privažiuoti prie ąžuolo tiesiog nebūtų pavykę.

„Žinau tą situaciją tikrai. Tiesiog neturėjome bokštelio.

Greitu metu mes bokštelį nuomosimės, na, žadėjo, kad atvažiuos.

Vien, kad porą šakų nugenėti – nesamdysime juk bokštelio. Bet dabar darbų prisikaupė daugiau, reikia ir šviestuvų keletą pakeisti, tai bent pusdieniui bokštelį nusamdysime ir kartu nuvažiuosime šakas nugenėti, kad tie gandrai galėtų į lizdą nutūpti.

Tikrai ką nors sugalvosime, nepamiršau, esu užsirašęs. Tik kad ir orai anksčiau neleido – bokštelio į balas juk neatvarysi, reikėjo laukti, kol pradžius“, – ramino A. Sirvydas.