Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Galimybių pasus lydi įniršis ir tylus protestas

Po rugsėjo 13 d. daliai gyventojų uždraudus lankytis didžiosiose prekybos vietose, ėmė ryškėti pirmieji tokio poveikio ženklai. Prekybininkai pranešė apie sumažėjusius pardavimus, socialiniuose tinkluose pasipylė raginimai naikinti lojalumo korteles, boikotuoti parduotuves, kur reikalaujama galimybių paso. Gal tokie Vyriausybės draudimai padės suklestėti smulkiems gamintojams, turgeliams ir mažesnėms parduotuvėms, kur gyventojai dar nėra rūšiuojami dėl galimybių paso?

Ragina boikotuoti

Prekybininkai paiso Vyriausybės nustatytos tvarkos, pagal kurią galimybių paso neturintys ar juo iš principo nesinaudojantys piliečiai negali nusipirkti duonos, pieno ir kitų produktų dideliuose prekybos centruose, viršijančiuose 1 500 kv. metrų plotą. Be galimybių paso taip pat šiukštu negalima įžengti į drabužių, batų, buitinės technikos ir panašias parduotuves. Be šio naujojo dokumento tapo neprieinamos ir vaistinės, pašto bei kitokios paslaugos, kurių teikėjai yra įsikūrę dideliuose prekybos centruose.

Vieni piliečiai išdidžiai tiesia galimybių pasus, kitus naujoji realybė stulbina, piktina ir varo į neviltį. Girdisi, kad dalis asmenų atsisako naudotis galimybių pasu, nors jie yra pasiskiepiję ar persirgę COVID-19. Socialiniuose tinkluose nemažai komentarų, kad galimybių paso patikros žemina žmogiškąjį orumą. Pasipylė raginimų naikinti prekybos tinklų lojalumo korteles, boikotuoti parduotuves, kur reikalaujama galimybių paso. Tokia yra žmonių protesto forma. Be to, matyt, taip tikimasi, kad įtakingi prekybininkai paveiks valdžios sprendimus.

Gal naujoji tvarka padės atsitiesti smulkiesiems maisto gamintojams, mažoms parduotuvėms ir turgeliams? Vieni jų atstovų naudojasi tokia proga ir ragina pirkėjus atsisukti į smulkiuosius gamintojus ir prekybininkus, kiti gi sako nenorintys spekuliuoti esama situacija ir vaikytis momentinės sėkmės.

Pirkimai sumažėjo

Bendrovė „Dzūkų gaminiai“ mėsos produktus pardavinėja mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose Vilniuje, Alytuje, taip pat tiekia į stambius prekybos centrus. „Kai tik įvedė galimybių pasą, didesnėse parduotuvėse sumažėjo poreikis ir pirkimai. Pati buvau užsukusi į didesnę parduotuvę ir nustebau, kad joje beveik nebuvo pirkėjų. Anksčiau panašiu metu žmonių būdavo kur kas daugiau. Pardavimai sumažėjo ir turgelyje, kur parduodame iš autoparduotuvės, nes sumažėjo į prekybos centrą atvažiavusių žmonių. Aikštelėje tebuvo gal kelios dešimtys mašinų, o būdavo keli šimtai“, – praėjusios savaitės pabaigoje savo įspūdžiais pasidalijo įmonės „Dzūkų gaminiai“ direktorė Aldona Pigagienė.

Moteris neslėpė nerimo dėl ateities: „Ypač neramu dėl valdžios sprendimų. Kas bus toliau? Kitose šalyse nėra tokios įtampos. Viena dukra gyvena Nyderlanduose, kita – Anglijoje, tad galime palyginti. Ten iš viso nelieka ribojimų, juolab niekas nereikalauja jokių galimybių pasų, nerūšiuoja žmonių“, – sakė verslininkė.

Širvintų rajono ūkininkas Eugenijus Paliulis savo ūkyje įrengtame nedideliame ceche pagamintus pieno produktus pardavinėja Vilniuje veikiančiuose mobiliuosiuose turgeliuose. Jis sakė didesnių prekybos pokyčių per pastarąsias dienas nepastebėjęs. „Dar ankstoka apie tai kalbėti ir daryti išvadas. Kiek pagaminame, tiek išparduodame. Jeigu atsirastų daugiau pirkėjų ir išaugtų prekyba, reikėtų didinti gamybą. Tačiau pieno produktų perdirbimas ūkyje yra limituotas – per parą galime perdirbti tik 1 toną pieno žaliavos. Tad padaugėjus pirkėjų, neturėtume produkcijos“, – aiškino ūkininkas.

Sveikata svarbiau nei komercija

Mobiliuosius turgelius administruojančio žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius paaiškino, kad kooperatyvo pozicija yra pilietiška – nenorima ir nesiekiama pardavimų didinti visuomenės sveikatos sąskaita.

„Mes matome, kad yra šiek tiek daugiau pirkėjų, kurie atėjo turbūt be galimybių paso. Tačiau nesididžiuojame tokiu padidėjimu, kuris yra tik nykštukinis, nejaučiame, kad turime konkurencinį pranašumą, nes suprantame ir didžiuosius brolius – prekybos tinklus, mes visi sėdime vienoje valtyje. Mums svarbiau visuomenės sveikata nei momentinis pardavimų augimas, todėl raginame žmones skiepytis dėl visuomenės saugumo – kuo greičiau tai padarysime, tuo greičiau pradėsime laisviau kvėpuoti. Nesinorėtų grįžti į visuotinį karantiną, nes tai visiems būtų katastrofa“, – kalbėjo kooperatyvo vadovas.

Gal naujoji tvarka padės atsitiesti smulkiesiems maisto gamintojams, mažoms parduotuvėms ir turgeliams? Vieni jų atstovų naudojasi tokia proga ir ragina pirkėjus atsisukti į smulkiuosius gamintojus ir prekybininkus, kiti gi sako nenorintys spekuliuoti esama situacija.

Jis atkreipė dėmesį, kad tiek karantino metu, tiek dabar mobiliuosiuose turgeliuose rūpinamasi ir prekiautojų, ir pirkėjų saugumu. „Iš pirkėjų nereikalaujame galimybių paso, bet prašome jų būti sąmoningais, taisyklingai dėvėti kaukes, laikytis atstumo. O ūkininkai ir gamintojai, kurie prekiauja turgeliuose, turi atitikti Vyriausybės nutarimą, t. y. jie turi būti visiškai vakcinuoti ar persirgę, arba turi kas 10 dienų testuotis. Tokių reikalavimų turi laikytis be jokių išlygų“, – pabrėžė M.Maciulevičius.

Kooperatyvo vadovas priminė, kad ir per praėjusius karantinus buvo daug stengtasi dėl gamintojų ir pirkėjų saugumo bei sveikatos. Ir tai daryta žaismingai – pasamdyti animatoriai padėjo valdyti pirkėjų srautus, pasiūlydavo pasitaisyti nusmukusią kaukę.

Kviečia į turgavietes

Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius taip pat pirmiausia pabrėžė asociacijos poziciją: „Mes esame prieš piliečių segregaciją, visuomenės kiršinimą, skaldymą ir įtampos kėlimą. Turgavietėse prekiauja ir čia apsipirkti ateina daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie turi lėtinių ligų, yra po operacijų ar jų laukia. Ir pasiskiepiję, ir tie, kurie vakcinų vengia, pagrįstai baiminasi dėl savo sveikatos. Bet visi sutaria, kad Vyriausybė per mažai bendrauja su žmonėmis, nekalba atvirai, neatsako į daugelį piliečiams rūpimų klausimų. Jeigu bandoma organizuoti masinį skiepijimą, kodėl prezidentas nevažinėja po miestus bei miestelius ir neagituoja, neatsako į keliamus klausimus, neišsklaido žmonių abejonių? Tai labai negražios tendencijos.“

Kalbėdamas apie pirkėjų srautus, Prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas teigė, kad didesnių pokyčių dar nepastebėta. „Pirkėjų antplūdžio nėra, nes jie eina į mažesnes prekybos tinklų parduotuves. Manau, kad tinklai nenukentės, tik persiskirstys pinigų srautai, bet jie pateks į tą pačią kišenę. Be to, gali būti, kad ruošiantis naujai tvarkai nemažai žmonių iš anksto apsipirko ilgesniam laikui“, – samprotavo jis.

V.Butkevičius sutiko, kad situacija paranki ir turgavietėms, todėl šios pasistengs prisivilioti daugiau pirkėjų. „Aišku, stengsimės pakviesti žmones į turgavietes, juk pirkdami čia padedame smulkiam verslui, galbūt kaimynui, draugui ar pažįstamam. Smulkusis verslas turėtų būti skatinamas valstybės, deja, taip nėra. O juk smulkieji verslininkai naudingi valstybei, nes patys pasirūpina savimi, dar ir kitus įdarbina, susimoka mokesčius“, – kalbėjo smulkiųjų prekybininkų interesus ginantis vyras.

Nukentėjo smulkieji

V.Butkevičius apgailestaudamas konstatavo, kad po karantinų labai smarkiai nukentėjo prekyvietės ir turgavietės, daug verslininkų nubyrėjo. „Apie vykdytą turgaviečių žlugdymo politiką jau viską ne kartą išsakėme ir išrašėme valdžiai skirtuose raštuose. Mūsų valstybėje didelę įtaką turi stambūs prekybininkai. Pats pabandžiau suskaičiuoti, kiek viršpelnių didieji prekybos tinklai uždirbo per šiuos laikus – tai maždaug nuo vieno iki dviejų milijardų eurų arba 2–3 kartus daugiau nei įprastai. Įprastomis rinkos sąlygomis šia suma būtų pasidaliję visi rinkos dalyviai“, – savo skaičiavimus pateikė Prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas.

Jis teigė, kad būtų linkęs palaikyti didžiųjų prekybos centrų boikotą, nes jie žlugdo smulkųjį verslą. „Vakarų šalyse valdžia draudžia miestų centruose statyti stambius prekybos centrus, ten gyvuoja smulkioji prekyba. O pas mus viskas priešingai“, – piktinosi pašnekovas.

Persiskirsto pirkėjų srautai

Mažesnes parduotuves vienijančios Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas Eimutis Radžvila sakė, kad per praėjusią savaitę, kai didelėse prekybos vietose imta reikalauti galimybių paso, mažose parduotuvėse didelių pokyčių neįvyko – pirkėjų antplūdžio nesulaukta.

„Praėjusią savaitę nebuvo kažkokio juntamo prekybos pakilimo. Aišku, negaliu kalbėti apie visas mažas parduotuves. Jeigu tokia parduotuvė yra šalia stambaus prekybos centro, kur prašo galimybių paso, galbūt ten yra ryškesnių pokyčių. Bet tokių mūsų asociacijos parduotuvių nelabai randu“, – kalbėjo E.Radžvila.

Jis prisipažino ir nesitikėjęs, kad žmonės staiga subėgs į mažas parduotuves. Pasak tokias parduotuves vienijančios organizacijos atstovo, yra nemažai prekybos tinklų parduotuvių, kurių plotas yra kiek mažesnis nei 1 500 kv. metrų. „Tai gana didelės parduotuvės, pavyzdžiui, dauguma vieno naujo prekybos tinklo parduotuvių neviršija nustatyto ploto, kur galima apsipirkti tik su galimybių pasu, ten ir patraukė pirkėjai“, – teigė E.Radžvila.

Tiesa, jis pripažino, kad tam tikras pagyvėjimas yra jaučiamas mažesnėse kaimiškų regionų parduotuvėse. „Tačiau to nesiečiau tik su galimybių pasais. Gal žmonės savaitgaliais dažniau grįžta į namus, sodybas“, – svarstė Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas.

Rekomenduojami video