Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gali būti, kad suteikti pirmąją pagalbą esate įpareigoti įstatymu

Vairuotojai, pedagogai ir kai kurių kitų specialybių atstovai yra įpareigoti suteikti pirmąją pagalbą, LRT RADIJUI sako Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktorius Nerijus Mikelionis. Anot jo, tai numato vyriausybės nutarimas. Vis dėlto, jeigu į greitąją paskambinęs žmogus atsisakys pasilikti su nukentėjusiuoju, kol atvyks pagalba, jokios nuobaudos jam negali būti taikomos.

Vilniaus GMP stoties direktorius Zdislavas Skvarciany, reaguodamas į vis pareiškiamą kritiką, kad greitoji pagalba atsisako atvykti į iškvietimą, jei skambinantysis nesutinka pasilikti su nukentėjusiuoju, tvirtina, kad tai yra rimta problema, tačiau priduria, kad jokie grasinimai nuobaudomis tokiu atveju neturėtų būti taikomi. Kaip teigia pašnekovas, vis dėlto yra atvejų, kai skambinančiajam būtina pasilikti prie nukentėjusiojo.

„Greitosios pagalbos atsisakymas važiuoti, jeigu žmogus išeina... taip tikrai neturėtų būti. Manau, kad tokių dalykų neturėtų pasitaikyti. Greitoji, jeigu yra iškvietimas, iš karto važiuoja, bet kartais reikia suteikti žmogui pagalbą, kol ta greitoji atvažiuos. Tuo atveju dispečerinės darbuotojas visada palaiko ryšį telefonu, kad galėtų koreguoti skambinančiojo veiksmus, jeigu jis nežino, kaip elgtis“, – nurodo Z. Skvarciany.

Jis patikina – jeigu žmogus atsisako pasilikti šalia nukentėjusiojo, teisinė atsakomybė nėra taikoma. Taip pat nėra tai nėra daroma, jeigu skambinantysis nepasiliko, o nukentėjusysis, pagerėjus savijautai, iš nurodytos vietos tiesiog pasišalino: „Tikrai jokių pranešimų policijai niekas nedaro. Greitoji važiuoji visada.“

Z. Skvarciany pripažįsta – Vilniaus GMP dispečerinėje taikomas nurodymas prašyti žmogaus pasilikti su nukentėjusiuoju, kai reikalinga pirmoji pagalba, bet jam negali būti grasinama nuobaudomis.

„Tai daroma dėl priežasčių, kurias ir išvardijau. Jeigu žmogus atsisako pasilikti, nieko nepadarysi, greitoji važiuoja. <...> Gąsdinimų neturėtų būti. Jeigu taip įvyksta, tikrai situaciją nagrinėjame. Pas mus taikoma einamoji kontrolė – tikrai kartais perklausome pokalbius ir su tuo kovojame“, – tvirtina Z. Skvarciany.

35 tūkst. iškvietimų – nerandant nukentėjusiojo

Kauno miesto GMP stoties direktorius N. Mikelionis antrina – panaši tvarka taikoma visoje šalyje, nes GMP dispečerinės veikla reglamentuojama teisės aktais. N. Mikelionis priduria – greitoji pagalba yra veiksmai, kuriais siekiama padėti žmogui išsaugoti sveikatą arba gyvybę arba nutraukti žalojančius veiksmus, todėl ją gali ir turėtų suteikti ne tik GMP darbuotojai.

„Tai reiškia, kad tai yra nekvalifikuoti veiksmai. Pirmosios pagalbos teikimas reglamentuotas vyriausybės nutarimu, kuriame yra sąrašas žmonių ir profesijų, kurie privalo suteikti pirmąją pagalbą. Tai yra ir vairuotojai, ir geležinkelių, oro, vandens transporto darbuotojai, švietimo sistemos įstaigų pedagoginiai darbuotojai ir t. t. Tai – teisinė, juridinės bazė, bet nepamirškime ir moralinės pusės“, – sako N. Mikelionis.

Jis taip pat tvirtina, kad GMP į iškvietimą reaguoja visada. Kvietimas atvykti, priduria N. Mikelionis, priimamas pagal specialius protokolus ir algoritmus, todėl, įvertinęs situaciją, dispečeris gali paprašyti skambinančiojo pasilikti su nukentėjusiuoju ir suteikti jam reikiamą pirmąją pagalbą.

„Dispečeris gali paprašyti atlikti tam tikrus veiksmus, kad būtų įsitikinta, jog tam pacientui negresia pavojus, kurį gali pašalinti šalia esantis skambinantysis. Dar kartą pakartosiu, GMP dispečeris visada pataria ir pasako, ką daryti šalia esančiam žmogui. Manau, kad mūsų visų moralinė (o kai kuriais atvejais netgi ir teisinė) pareiga padėti tam nukentėjusiam“, – tikina N. Mikelionis.

Jo aiškinimu, dispečerinės darbuotojai niekada neturėtų grasinti nuobaudomis, tačiau jie gali bandyti apeliuoti į žmogaus moralę ar pilietiškumą ir paraginti suteikti reikiamą pagalbą.

„Lietuvoje per metus greitoji pagalba vyksta į 735 tūkst. iškvietimų visoje Lietuvoje. Iš jų apie 5 proc. yra kvietimai, kurie, sakykime, be rezultatų – nuvykus pacientas nerandamas. Tokių kvietimų turime 35 tūkst. per metus. 35 tūkst. kartų vykstame į kvietimą ir nerandame ten paciento, kuriam reikėtų teikti pagalbą“, – atkreipia dėmesį N. Mikelionis.

Gali tekti kelis kartus atsakyti į tą patį klausimą

Z. Skvarciany sutinka – nesusipratimų pasitaiko, tačiau tai dažnai lemia sistemos trūkumai arba žmonių nesusikalbėjimas. Jo pastebėjimu, pasitaiko atvejų, kai žmonės kreipiasi bendruoju pagalbos numeriu, nurodo reikiamą informaciją, o po to tą informaciją turi pakartoti, kai yra nukreipiami į GMP dispečerinę.

„Nereikalingų klausimų dispečerinė neužduoda. Visi klausimai svarbūs. Tikrai reikėtų gerbti vieniems kitus. Per metus Vilniuje fiksuojama apie 400 tūkst. skambučių. Vienas ar kitas atvejis, kai įvyksta nesusikalbėjimai, gali būti. Čia visada kaltos dvi pusės, bet mes visi turime suprasti, kad pats svarbiausias yra pacientas“, – sako Z. Skvarciany.

N. Mikelionis antrina – kai kurių klausimų dispečerinė gali paklausti ne vieną kartą, tačiau tai daroma, norint išvengti klaidos. Pavyzdžiui, dispečeris gali paprašyti pakartoti adresą ar kitą konkrečią informaciją: „Tikrai nereikalingų klausimų niekas neuždavinėja. Nuo 2021 m. numatoma, jog visi skambučiai keliaus per 112 ir tik iš ten bus perkeliami į greitosios medicinos pagalbą. Manau, kad daug klausimų tada išsispręs.“

Z. Skvarciany teigimu, jeigu į GMP dispečerinę skambinantis žmogus su nukentėjusiuoju pasilikti negali, o tai reikalinga, geriausia pasirūpinti, kad šalia liktų kitas žmogus.

Pagal LRT RADIJO laidą „Ryto garsai“ parengė Vaida Kalinkaitė.

Rekomenduojami video