Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
G. Nausėda: reikia maršrutų, kuriais į Baltijos uostus vyktų ukrainietiški grūdai

Bukarešte viešintis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Trijų jūrų iniciatyva turėtų siekti sukurti prioritetinius maršrutus, kuriais ukrainietiški grūdai būtų gabenami į Baltijos šalių uostus. Jis tikino, kad vien Klaipėda galėtų priimti iki 15 mln. tonų grūdų kasmet.

„Mes turėtume sukurti prioritetinius maršrutus, skirtus gabenti Ukrainos grūdus į Baltijos šalių uostus. Vien tik Klaipėda, geriausiu atveju, galėtų priimti iki 10–15 mln. tonų grūdų kasmet. Taip pat, ilguoju laikotarpiu, turėtume siekti nutiesti geležinkelio vėžę nuo Baltijos iki Ukrainos“, – ketvirtadienį Trijų jūrų verslo forume sakė G. Nausėda.

Taip pat, pasak prezidento, stiprinant NATO rytinį flangą ir Trijų jūrų regioną, reikalinga spartinti ir tokių infrastruktūros projektų, kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir „Via Carpatia" statybas. Esant integruotai infrastruktūrai, anot jo, NATO resursai ir pastiprinimai galėtų lengviau pasiekti rytinį Aljanso flangą.

„NATO rytinio flango stiprinimui reikalinga gerai integruota ir patikima infrastruktūra. (...) Mes turime pagreitinti didžiųjų infrastruktūros projektų, tokius kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir „Via Carpatia" statybas. Šios „logistikos" arterijos užtikrins, kad iškilus reikalui, NATO sąjungininkų resursai ir pastiprinimai pasiektų NATO rytinį flangą – Trijų jūrų regioną“, – aiškino prezidentas.  

ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Reaguojant į tai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai (EK) pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto.

Ministrai paragino stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, siūlė išplėtoti žaliąjį tranzito koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.

M. Skuodis yra minėjęs, jog ukrainietiški grūdai nėra gabenami per Lietuvą, nes grūdų kaina yra per didelė, o tranzitui užtikrinti esą reikalingos subsidijos.

Ukrainos žemės ūkio tarybos atstovų teigimu, kariaujanti šalis šiuo metu negali išvežti apie 30 mln. tonų grūdų pertekliaus.

Europos Komisijos duomenimis, nuo pernai gegužės iki šio birželio solidarumo koridoriais Ukraina eksportavo beveik 82 mln., importavo – 29 mln. tonų prekių. Šiais maršrutais išvežta maždaug 41 mln. tonų grūdų, 65 proc. – Dunojaus koridoriumi. Likusi dalis pervežta kelių ir geležinkelių transportu. Daugiausia grūdų iš išplukdoma Dunojumi, per Rumunijos uostus.

Palyginimui, pasinaudojant liepą nutrūkusia Juodosios jūros grūdų iniciatyva, Kremliaus režimo užpulta valstybė jų išplukdė 32 mln. tonų.

Seimo Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetų pirmininkai viešai yra paraginę ne tik svarstyti apie ES subsidijas – kuriomis būtų padengiami dideli prekių atgabenimo iki Lietuvos uosto kaštai – bet ir vykdyti intervencinius pirkimus – siekiant išlaikyti konkurencingas grūdų kainas rinkoje.

Rekomenduojami video