Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas Gintautas Kniukšta sako, kad miškų tema yra skaudesnė už emigraciją. Emigracija taip akių nebado kaip sunaikinti gamtos vaizdai.

„Žmonės į tėvynę gali sugrįžti po dešimties metų, bet iškirstos pušys Lakajos kraštovaizdžio draustinyje nei po penkerių, nei po dešimties metų dar neataugs“,- antradienį konferencijoje apie miškų reformą „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus“ sakė G.Kniukšta.

Pasak jo, kai kas sako, kad politikams reikia rodyti pavyzdį ir patiems važiuoti į kirtavietes, gulti po traktorių ratais ir taip sakyti: „Sustokime, stabdykime miškų kirtimus saugomose teritorijose ir pagaliau padėkime Aplinkos ministerijai suformuoti tokią komandą, kuri iš tikrųjų įvertintų tą situaciją, kokia šiandien yra miškuose.„

Seimo narys, Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius teigia, kad reforma neabejotinai buvo reikalinga, tačiau ji yra pernelyg radikali.

„Vykdydami bet kokią reformą, turime ją daryti palaipsniui. Tuomet tos reformos kelyje turime diskutuoti ir kalbėtis. Vykdydami reformą turime nuolat diskutuoti, ar veiksmai jos įgyvendinime yra pasirinkti patys geriausi, o gal juos reikėtų pakoreguoti ir pakeisti. Ir to nereikia bijoti. Pokyčiai atsiranda tada, kai mes vienas kitą mokame išgirsti“, pabrėžia politikas.

Jo manymu, reformą galima įvertinti tik praėjus tam tikram laikotarpiui, apžvelgiant pasiektus rezultatus. Tada galima pamatyti, ar ji pasiteisino, ar dar turi būti tobulinama ir keičiama.

Anot A. Butkevičiaus, viena iš problemų yra, kad lietuviai turėtų mažiau žaliavos eksportuoti į kitas šalis, bet daugiau perdirbti vietoje. „Jei vertinsime pramonės eksportą, pamatysime, kad esame lyderiai tarp visų Europos Sąjungos (ES) valstybių, nes pramonės eksportas sudaro 62 proc. Tai yra pats didžiausias procentas iš visų ES valstybių. Kai pasižiūrime, ką eksportuojame, tai matome, kad labai daug eksportuojame žaliavos, t. y. grūdai, mediena. Aš tai vertinu gana skeptiškai. Manau, kad reikėtų siekti sumažinti eksportą į užsienį“, - Eltai situaciją komentuoja A. Butkevičius.

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas G. Kniukšta teigia, kad būtina atsakyti, kodėl praėjus metams po reformos visuomenei reikia ginti miškus. „Visų pirma dar turi būti pasakytas Konstitucinio Teismo sprendimas šiomis dienomis, ar ši reforma yra teisėta. Nes buvo įstatymo pakeitimai priimti per vieną dieną, nesiderant nei su visuomene, nei su miškininkais ar mokslininkais, o po šitos reformos miškų priežiūros sistemoje atsirado chaosas. Žmonės neteko darbo, liko viena urėdija, ir susidarė tokia situacija, kad labai paspartėjo miškų kirtimai net ir saugomose teritorijose, padidėjo miškų pardavimai užsieniečiams“, - sako G. Kniukšta. Anot jo, kol dar galima, valdžia turi priimti neatidėliotinus sprendimus.

Anot jo, reikia priimti sprendimą nebekirsti plynai, padaryti moratoriumą, sustabdyti visus kirtimus, išsiaiškinti miškų būklę. „Tai būtų pats racionaliausias sprendimas. Miškų ūkyje revoliucija neįvyko ir mes neturime tikro vaizdo, kokia šiandien yra tikra padėtis Lietuvos miškuose“, - Eltai komentavo G. Kniukšta.