Šiemet sukanka 20 metų, kai Lietuvoje pradėta įgyvendinti viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų – LEADER programa, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.

Ši priemonė padeda stiprinti pilietinę visuomenę kaimo vietovėse, skatina vietos valdžios, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus partnerystę. Pagrindinis LEADER tikslas– skatinti tolygią regionų plėtrą, gerinti gyvenimo kokybę kaime, spręsti socialines, ekonomines ir aplinkosaugos problemas pasitelkus vietos gyventojus, kaimo nevyriausybines organizacijas, vietos verslininkus, vietos valdžios institucijas ir kitus kaimo plėtros dalyvius.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Virginija Liukpetrytė pažymi, kad  LEADER priemonė įgyvendinama skirtingai nei kitos nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos priemonės.

„LEADER priemonės  įgyvendinimo principas yra „iš apačios į viršų“. Tai suteikia vietos organizacijoms ir gyventojams galimybę aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant vietos politiką, dalyvauti priimant sprendimus, tiesiogiai lemiančius jų gyvenimo gerovę, patiems inicijuoti permainas kaimo vietovėse ir aktyviai jas įgyvendinti. Todėl vietos verslo grupių  parengtos ir įgyvendinamos plėtros strategijos geriau atspindi realią kaimo padėtį, gyventojų lūkesčius“, – pažymi V. Liukpetrytė.

Taikant šį principą žmogiškieji ir finansiniai ištekliai nukreipiami į konkrečios vientisos teritorijos ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą. Teritorija gali apimti vieną arba kelis rajonus ar seniūnijas, tačiau jas turi vienyti bendri veiksniai: geografiniai, ekonominiai, socialiniai.

„Pagrindiniai LEADER priemonės uždaviniai: suburti bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovus bendram tikslui, telkti kaimo gyventojus, ugdyti jų gebėjimus veikti kartu bei stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis, skatinti vietos iniciatyvas, skatinti tiek teritorinę, tiek tarptautinę partnerystę“, – sako V. Liukpetrytė.

LEADER pavadinimas sudarytas iš prancūziško termino „Liaison Entre Actions de Développement de l’Économie Rurale“ (lietuvių k., veiksmų, skatinančių kaimo ekonomikos plėtrą, tarpusavio ryšys) pirmųjų raidžių. Ši priemonė, pradėta įgyvendinti 1990 metais kaip mokslinė eksperimentinė inciatyva, išaugo iki Europos Sąjungoje įgyvendinamo metodo. Pirmasis jos etapas LEADER I buvo įgyvendinamas 1991-1993 metais, LEADER II – 1994 – 1999 m., LEADER + buvo vykdomas 2000 – 2006 m., LEADER metodas – 2007 -2013 m., LEADER / BIVP – 2014-2020 m. ir LEADER / BIVP 2023-2027 m.

Pagal LEADER programą finansinė parama skiriama vietos veiklos grupėms (VVG) – tai yra visuomeninėms organizacijoms, atstovaujančioms tam tikrą teritoriją, pavyzdžiui, savivaldybę ar apskritį, ir apjungiančią socialinius partnerius. Jais gali būti tiek valstybinės įstaigos, tiek nevyriausybinės, viešosios organizacijos, verslo įmonės,  ūkininkai, gyventojai. VVG turi būti įregistruota ir atstovauti kaimo vietovę, kurioje yra 5–150 tūkst. gyventojų, įskaitant mažus miestelius ir miestus iki 6 tūkst. gyventojų.

„Naujuoju laikotarpiu, skirtingai nei ankstesniame, VVG turi galimybę laisvai pagal teritorijos identifikuotas problemas ar poreikius modeliuoti strategijose priemones ir jų rezultatų rodiklius bei rodiklių kiekybines reikšmes. Remiamų veiklų spektras gana platus, VVG pagal identifikuotus teritorijos poreikius konkrečias priemones modeliuos rengiamoje vietos plėtros strategijoje“, – pažymi ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja.

Prieš 16 metų Lietuvoje buvo įkurta asociacija Vietos veiklos grupių tinklas, vienijantis 49 Lietuvos kaimiškas vietos veiklos grupes, kurios 2014-2022 m. KPP laikotarpiu įgyvendino daugiau kaip 3800 projektų, sukurta beveik 3 000 naujų darbo vietų. .

„Visos 49 VVG (jos veikia visuose Lietuvos kaimiškose teritorijose) baigia įgyvendinti jau po antrą, o kai kurios ir  po trečią strategiją“, – pažymi Vietos veiklos grupių tinklo vadovė Helena Naglazienė.

Pasak jos, kiekvieno rajono VVG rengia savo strategiją, todėl kiekviena yra unikali, atliepianti teritorijos vietos poreikius.

„2007-2013 m. strateginiu laikotarpiu aktyvinome savanorystę, šiuo laikotarpiu ėmėmės iššūkio – socialinių verslų, ateinančiu finansiniu laikotarpiu stiprinsime sumanių kaimų europinę viziją, beje pilotinius projektus pradėjome jau dabar. Taip pat daugelis VVG, atliepdamos į Vyriausybės 2030 m. pažangos plano darbotvarkę, į savo strategijas įtraukė paslaugų perdavimo nevyriausybinėms organizacijoms priemones. Taigi, VVG žengia koja kojon su aktualijomis. Labai svarbus veiksnys kaimiškose teritorijose yra darbo vietos. VVG su kukliomis strategijos lėšomis stengiasi, kad žmonės turėtų palankias galimybes susikurti darbo vietas šalia namų“, – pasakoja H. Naglazienė.

Inovatyvūs projektai sumanaus kaimo link

VVG tinklo vadovės teigimu, per 16 asociacijos veiklos metų visi įgyvendinti projektai bendruomenėms buvo reikalingi, nes atliepė konkrečių bendruomenių poreikius ir lūkesčius. Vienos VVG įgyvendino verslo iniciatyvos projektus,  kad gyventojams būtų sukurta naujų darbo vietų,  kitos – inicijavo mokymų, patirčių, sveikatinimo veiklas, iniciatyvas skirtas jaunimui ar dienos centrų veiklas.

„Apibendrindama, galėčiau sakyti, kad daugiausiai projektų buvo susiję su verslo iniciatyvomis, infrastruktūros gerinimu bei mokymų organizavimu. Iš visų jų galiu išskirsti keletą, per kuriuos ruošėmės naujam etapui ir sumanių kaimų iššūkiui. Vienas jų – tai  „Bendra vietos veiklos grupių iniciatyvų platforma pažangiam kaimui kurti“. Jo įgyvendinimo metu  aptarėme būsimas sumanumo galimybes  Lietuvos kaime. Kitas projektas  – „Sumanus LEADER“. Jo metu siekėme užtikrinti vietos veiklos grupių dalyvavimą sumanaus kaimo politikos formavime.  Vyko seminarai „Sumanaus kaimo plano rengimas“ bei apskritojo stalo LEADER ekspertų diskusijos „Sumanaus kaimo link“. Šių veiklų rezultatas – parengtas Sumanaus kaimo planas. Inovatyvius kaimo vietovių LEADER projektus pristatome mugėse, darome videoreportažus, viešiname socialiniuose tinkluose. Projektus finansavo Lietuvos kaimo tinklas. Pagrindinis sumanių kaimų temos procesas vyks per ateinantį finansinį laikotarpį, jam skirta 15 mln. Eur. Šiuo metu  15 pažangiausių VVG įgyvendina pilotinius sumanių kaimų projektus,  tačiau jie dar nebaigti, todėl patirtis dar neapibendrinta“, – apie naują LEDER programos etapą pasakoja H. Naglazienė.

Bandomųjų Sumanių kaimų projektų įgyvendinimui numatyta skirti 3,6 mln. eurų paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal Vietos plėtros strategijas“.

Naujame programiniame laikotarpyje, įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, taip pat bus remiamas sumaniųjų kaimų kūrimas ir plėtra, įtraukiant pačius gyventojus į inovatyvias veiklas ir pažangius sprendimus, kurių pagrindinis tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėje.

„Mes, LEADER bendruomenė, tikime šia programa ir iniciatyva, nes jos pamatas –  žmogus,  jo poreikiai ir viltys, nuo kurių ir prasideda vietos strategijos. Tai ir yra principas „iš apačios į viršų“. Kaimui ši programa naudinga, nes padeda spręsti kaimo rūpesčius - socialinius, kultūrinius, švietimo, infrastruktūrinius, technologinius, regionams naudinga, nes didina gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja vieta, Lietuvai – nes ugdo aktyvų pilietį, kuris myli savo kraštą ir nori juo rūpintis.  Ir dar labai svarbu, kad LEADER programa jungia po vienu bendradarbystės skėčiu visus svarbiausius vietos bendruomenės sektorius: nevyriausybines organizacijas, verslininkus ir valdžios žmones. Drauge spręsdami vietos problemas, iškilusius iššūkius jie vieni kitus pastiprina savo gebėjimais ir todėl LEADER programos sprendimai dažnu atveju kainuoja pigiau“, – pažymi VVG tinklo vadovė.