Iš Panevėžio pataisos namų pabėgusi ir mėnesį viename Kauno daugiabutyje M. Gimbutienės gatvėje besislapsčiusi Laura Ugriumova (32 m.) – vėl įkalinimo įstaigoje. Toks neapgalvotas žingsnis pasimėgauti laisve moteriai kainavo dar vieną teistumą ir ilgesnę laisvės atėmimo bausmę.

Nė karto neprasižengė

Šių metų sausį atvesta į Panevėžio apylinkės teismą L. Ugriumova atsisakė duoti parodymus ir aiškinti, kodėl pabėgo iš įkalinimo įstaigos. Sunku suvokti moters poelgį, nes didžioji dalis bausmės (2010 metais už nužudymą L. Ugriumovai buvo 9 metams atimta laisvė) jau buvo atlikta, nuteistoji deramai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, todėl buvo įgijusi įkalinimo įstaigos pasitikėjimą – ji turėjo teisę be apsaugos išeiti už įkalinimo įstaigos ribų. Tiesa, įtarimų, kad L. Ugriumova – „nerami siela“ administracijai turėjo kilti, nes 2013 metais, atlikusi dalį bausmės, ji buvo paleista lygtinai, tačiau greitai įkliuvo policijos pareigūnams dėl kito nusikaltimo ir vėl atsidūrė Panevėžio pataisos namuose. Čia moteris turėjo gyventi iki 2017 metų.

Pasak pataisos namų administracijos vadovų, dėl L. Ugriumovos elgesio įkalinimo įstaigoje nusiskundimų nebūta, moteris nebuvo nė karto prasižengusi, atlikusi dalį bausmės, todėl direktoriaus įsakymu jai buvo leista tam tikru maršrutu ir tam tikromis valandomis vaikščioti be palydos.

Jautėsi vieniša

Tą gražią rugsėjo 9-osios dieną Laura valė pataisos namų administracijos kabinetų langus. Nenuostabu, kad rudeninė depresija, kuri neretai įsibrauna ir į, rodos, pilnavertį gyvenimą gyvenantį žmogų, šįkart stvėrė daugelį metų jokio privatumo neturinčią ir valdišką košę bevalgančią moterį.

Kaip vėliau, jau ikiteisminio tyrimo metu, sakė bėglė, tądien truputį pavaliusi langus, ji padėjo kibirą su šluoste ant žemės ir pasuko, kur akys veda. Paupiu Laura pasiekė miesto pakraštį ir susistabdžiusi pakeleivingą automobilį, nuvažiavo į Kauną pas seną pažįstamą.

Panevėžio pataisos namų administracija bėglės pasigedo tik tuomet, kai ši negrįžo po darbo.

Krūmuose paliktą kibirą su šluoste rado kita kartu su Laura dirbusi nuteistoji. Paliktus daiktus ji parnešė į vidų, tačiau apie tai niekam neprasitarė.

Pareigūnai, pradėję tyrimą, iš kitų kalinių sužinojo, kad tą dieną L. Ugriumova dirbti išėjo pasipuošusi ir labai gerai nusiteikusi.

Bėglės nuotraukos buvo paviešintos per visas įmanomas visuomenės informavimo priemones, tačiau draugužė, pas kurią Laura slėpėsi, šios neišdavė. Pastebėję svetimą „nuomininkę“ pareigūnams pranešė budrūs kaimynai.

Sugauta L. Ugriumova nedaugžodžiavo – moteris tyrėjams paaiškino, jog būdama už grotų ji jautėsi vieniša, neturėjo su kuo pasikalbėti, kamavo depresija, todėl ir išėjo...

Moteris kaltę pripažino, tačiau teisme duoti parodymus atsisakė ir paprašė remtis tyrimo metu duotais parodymais. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, o teisiamajai bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 8 mėnesių. Tačiau tie mėnesiai buvo pridėti prie neatliktosios bausmės dalies, tad L. Ugriumova už grotų praleis 2 metus ir 4 mėnesius.

Priklausoma nuo kvaišalų

Tai ne pirmasis pabėgimas iš taip vadinamojo moterų kalėjimo. 2010 metų pavasario saulutė, matyt, buvo gerokai perkaitinusi galvą (tiksliau – nugalėjo narkotikų troškulys) ir panevėžietei Kristinai Butrimienei (tuo metu 38 m., 11 kartų už vagystes teista). Ši moteris laisve pasidžiaugė 16 valandų.

Tą kovo vakarą K. Butrimienė, kuri vos prieš keletą dienų po eilinio nuosprendžio paskelbimo buvo apgyvendinta pataisos namuose, kartu su dar viena nuteistąja nuėjo į atskirame korpuse esančią Sveikatos priežiūros tarnybą, kur gavo vaistų. Po pusvalandžio į gyvenamąjį korpusą Kristinos draugė grįžo viena – neva K. Butrimienė liko lauke parūkyti. Tačiau moteris vis negrįžo. Apieškotos gamybinės bei visos įmanomos patalpos, bet nuteistoji buvo dingusi lyg į vandenį.

Tuo metu pamažu snyguriavo, todėl pareigūnai nerimavo, kad sniegas užklos visus pėdsakus. Bet ieškantiesiems nusišypsojo laimė – galutinai neužsnigtas moters pėdsakas atvedė prie aukštos ir spygliuotos pataisos namų tvoros. K. Butrimienė iki jos nuropojo keturiomis, sugebėjo įveikti 4 metrų aukščio tvorą, jos nepastebėjo nė poste buvęs prižiūrėtojas, nesuveikė ir signalizacija.

Pataisos namų administracijos darbuotojams buvo žinoma moters priklausomybė nuo narkotikų, todėl buvo manyta, kad pagrindinė pabėgimo priežastis – narkotinė abstinencija. Tad imtos tikrinti landynės ir „taškai“, kuriuose K. Butrimienė galėjo tikėtis gauti narkotikų. Pareigūnams teko perkratyti maždaug 14 objektų, kol galų gale vienoje landynėje Panevėžio pakraštyje, Velžyje, bėglė buvo aptikta besislepianti spintoje. Moteris buvo smarkiai apsvaigusi nuo kvaišalų.

Pirmoji bėglė

Na o apie pirmąją kalinę, išbandžiusią Panevėžio pataisos namų tvoros aukštumą, rašėme dar šiemet. Tai neseniai už plėšimą ir vagystę Klaipėdoje nuteista ir vėl sugrįžusi į įkalinimo įstaigą Panevėžyje rokiškėnė Rasa Ingeleikaitė (35 m.).

Užsigeidusi žūtbūt „pamatyti“ savo vaikus jauna moteris (tuo metu 24 m.) 2004-ųjų sausio 31-ąją, padedama kitos nuteistosios, nusileido pro langą iš antrame aukšte esančios patalpos į kiemą, o iš ten per tvorą išsiropštė laisvėn. Tuo metu siautė pūga, tad pataisos namų darbuotojai ne iš syk pastebėjo, kad kalinės nebėra. Tačiau Rasai ilgai mėgauti laisve neteko – vos pusantros paros: spėjusi grįžti į gimtąjį Rokiškį, buvo sučiupta prekybos centre bevagianti dešras.

Sučiupo Lenkijoje

Kartais laisvės gurkšnio prireikia ir vyrams. Tačiau, pasak įkalinimo įstaigų pareigūnų, pastarieji retai kada elgiasi spontaniškai.

Štai 2010 vasarą iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buvo pabėgęs nuteistasis Tomas Rimkus (tuo metu 20 m.), kuris mažiau nei po paros buvo sulaikytas Lenkijoje.

Šis Šilutės rajono gyventojas 2009 metais buvo nuteistas už plėšimus bei nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimą ir jo realizavimą 9 metų laisvės atėmimo bausme. Jaunuolis jau buvo porą metų praleidęs įkalinimo įstaigose. Prieš metus atvežtas į Pravieniškes, pareiškė norą dirbti.

Tą dieną T. Rimkus dirbo medžio apdirbimo ceche. Dvidešimtmečio pareigūnai pasigedo apie 15 val., nuteistųjų patikrinimo metu. Keletą kartų kruopščiai buvo apžiūrėta visa pataisos namų teritorija, kuri siekia beveik 13 hektarų, tačiau nuteistasis nerastas. Įtarta, jog jis galėjo išvykti pasislėpęs vilkike. Šiuo vilkiku į Vokietiją turėjo būti vežamos nuteistųjų pagamintos medienos lentelės.

Paskelbus paiešką buvo susisiekta su Lenkijos policija. Pareigūnų įtarimai pasitvirtino – T. Rimkus sulaikytas kitos dienos rytą Lenkijos Respublikoje. Jis slėpėsi vilkike, tarp medžio lentelių pakuočių.

Įvarė baimės

Na o 2008 metų vasarą iš Kauno tardymo izoliatoriaus pabėgęs nuteistasis Vygintas Baltrūnas (tuo metu 35 m.) sukėlė daug triukšmo ir įvarė nemažai baimės kauniečiams. Mat vasaros pradžioje šis vyras buvo nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme už nužudymą iš savanaudiškų paskatų (dėl pinigų nužudė pensininką).

V. Baltrūnas paspruko, kai buvo vedamas iš pasivaikščiojimo. Vyras staigiai užšoko ant stogelio, tuomet peršoko ant kito stogo, nors tarp pastatų yra maždaug 5 metrų tarpas. Nuo ten jis nušoko į apačią, į gatvę ir įsimaišė tarp praeivių. Viskas įvyko žaibiškai – pareigūnai net nespėjo susiorientuoti, kai nusikaltėlis jau buvo dingęs.

V. Baltrūnas buvo sulaikytas po kelių dienų miškelyje netoli Kauno, Kačerginės gyvenvietėje, netoliese sugyventinės tėvų kolektyvinio sodo. Sugautas vyras tvirtino, kad jo pabėgimas buvo spontaniškas. „Tikėjausi būti nuteistas daugiausiai 7-8 metams, gavau net 16, – po sulaikymo teigė jis tyrėjams. – Koks dabar skirtumas – 16 ar 19 metų sėdėsiu?“

Beje, bėglys patyrė rimtų traumų – jam buvo diagnozuoti abiejų kulnikaulių lūžiai. Manoma, kad pabėgimo metu patirtas stresas užgožė skausmą, todėl vyrui pavyko taip toli nusibelsti nuo Kauno centro.

Už tai, kad iš moderniausios šalyje įkalinimo įstaigos – Kauno tardymo izoliatoriaus – pabėgo nuteistasis, tuokart nuobaudos buvo skirtos ne 6 jo pareigūnams.

TIK FAKTAI:

Šiuo metu 18-ai moterų iš visų (251) Panevėžio pataisos namuose kalinčiųjų suteikta teisė laisvai išeiti už įstaigos ribų.

Dvi nuteistosios tvarko Pataisos namų administracijos ir Probacijos tarnybos pastatus.

Dar tiek pat moterų įsidarbinusios žuvies apdirbimo įmonėje.

Šešios moterys Profesinio rengimo centre lanko klasikinio masažo kursus.

Likusios 8 nuteistosios yra rezervas. Jos dirba sezoninius darbus: rudenį raškė obuolius, per Vėlines tvarkė kapus ir panašiai.

TIK FAKTAI:

Kruviniausias bandymas pabėgti įvyko 1995 metais spalio pabaigoje. Tą dieną Pravieniškių sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje įvyko inscenizuotos muštynės. Vienoje iš patalpų pareigūnai rado du sumuštus kalinius – Vladislavą Kuzminą (26 m.) ir Viačeslavą Platonovą (22 m.). Pirmasis buvo sužeistas į pilvą, o antrajam – sutrenktos smegenys. Kadangi žaizdos buvo pavojingos, sužeistuosius nutarta vežti į Vilnių, į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Mikroautobuse sužeisti kaliniai buvo palikti be antrankių, juos saugojo 3 ginkluoti pareigūnai. Kartu važiavo ir medicinos sesuo. Pravažiavus Vievį, kaliniai ėmė smarkiai dejuoti, tad seselė paprašė sustoti. Tačiau konvojaus vadas nesutiko ir liepė tik sumažinti greitį. Tuo metu kaliniai ėmė šaudyti. Vienas pareigūnas buvo nušautas, o medikė ir kiti – sužeisti. Viršila A. Gadžajevas, nors ir sužeistas į ranką, sugebėjo V. Kuzminą nušauti, o V. Platonovas – paspruko. Abu nuteistieji buvo Rusijos piliečiai. V. Platonovas po kelių mėnesių buvo sulaikytas Rusijoje.

O 1991 metų gegužės 27-ąją įvyko bene didžiausias pabėgimas. Iš tuometinės pataisos-gydymo kolonijos pabėgo 9 kaliniai. Nuteistieji buvo pastebėję, jog šilumos mazge silpna betoninė pertvara – mat trūkus drenažo vamzdžiui, gruntinis vanduo išplovė skiedinį. Bėgliai išardė tą pertvarą, išėmė grotas ir atsidūrė kitoje kolonijos pastato pusėje. Pirmasis penketas bėglių dar keletą metrų šliaužė žeme, kad niekas nepastebėtų, o po to – nėrė į mišką. Po kiek laiko tuo pačiu keliu pabėgo dar keturi nuteistieji. Septyni iš jų buvo greitai gražinti už grotų. Porą mėnesių laisvėje sugebėjo slapstytis latvis J. Druzjakas, labai išradingai sugebėjęs keisti išvaizdą. O A. Bakšejevas laisvėje išbuvo bene metus, kol buvo sugautas ir grąžintas į koloniją.

Dar vienas kuriozinis pabėgimas įvyko 1993 metais. Iš tuometinės Pravieniškių gydymo pataisos kolonijos, pasislėpęs šiukšlių konteineryje, su šiukšlių surinkimo mašina pabėgo 20-metis nuteistasis. „Šiukšlinė“, įvažiavusi į kolonijos vidų, rinko pilnus šiukšlių konteinerius ir juos presavo. Jau pabaigus rinkti, pribėgo kalinys ir pranešė, kad liko dar vienas pilnas šiukšlių konteineris. Vairuotojas paėmė jį, bet nesupresavęs išvažiavo. Bėglys ir buvo pasislėpęs tame konteineryje. Važiuojant per Pravieniškių mišką jis iššoko iš „šiukšlinės“ ir pėsčias pasiekė Vilnių. Tačiau čia jo kelionė ir baigėsi – buvo sulaikytas.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ