Lietuvoje tvyrant didžiulei įtampai ir neregėto masto tautos suskaldymui prabilo susivieniję medicinos ir teisės profesionalai. Jie ragina valdžią atsikvošėti ir atsisakyti supriešinimo politikos, panaikinti diskriminuojantį ir segreguojantį galimybių pasą. Tačiau valdantieji žino tik vieną tiesą ir toliau suka lyg kokio „bieso“ įsuktą žmonių priešinimo ir prievartos ratą, nors daugelyje kitų valstybių gyvenimas jau ima grįžti į senas vėžes.

Supriešino galimybių pasas

Neseniai Sveikatos teisės institutą (STI) įkūrę medicinos ir teisės profesionalai surengė spaudos konferenciją, kurioje išsakė abejones dėl dabartinių pandemijos valdymo priemonių mokslinio bei teisinio pagrįstumo, pateikė duomenų, prieš kuriuos užsimerkia Lietuvos valdžia. Jie išreiškė nuogąstavimus, kad tam tikros Lietuvoje taikomos COVID-19 valdymo priemonės ilgalaikėje perspektyvoje asmenims ir visuomenei gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Konferencijos metu pristatytą deklaraciją, kurioje išdėstytos pagrindinės pandemijos valdymo problemos ir siūlymai, pasirašė mokslininkai, gydytojai, teisininkai, žinomi visuomenės, meno, kultūros, švietimo ir sporto atstovai. Sąrašas kasdien ilgėja, deklaraciją pasirašo tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

Ekspertams susidaro įspūdis, kad kovos su koronavirusu strategija virto pastangomis priversti pasiskiepyti kuo daugiau asmenų. Vakcinavimo maratonas įsibėgėja – jau ruošiamasi skiepyti trečia, ketvirta, penkta... doze.

„Dabartinė Lietuva kaip niekad susiskaldžiusi, skirtingi požiūriai į skiepus, pandemijos valdymą neretai perauga į susipriešinimą ir užgauliojimus, bijoma išsakyti kitokią nuomonę, visus liečiantys sprendimai priimami nesitariant su visuomene, didėja atskirtis tarp valstybės ir jos piliečių. Pagrindinė susipriešinimo priežastis – Vyriausybės įvestas galimybių pasas ir valstybės politika, grindžiama privalomojo skiepijimo idėja“, – sakė STI tarybos narys advokatas dr. Justas Sakavičius.

Jis tęsė, kad prisidengiant išvestinėmis, Konstitucijoje tiesiogiai nenumatytomis teisėmis, pavyzdžiui, „teise nebūti užkrėstam“, yra kuriama vienos visuomenės grupės pranašumo prieš kitą iliuzija, kartu ir akivaizdi asmenų segregacija bei diskriminacija. Nepaklūstant valdžios nurodymams jau dabar darbuotojų atžvilgiu yra taikomas tikrų tikriausias mobingas, studentai priversti nutraukti mokslus ir t.

„COVID-19 liga sirgti ir virusą platinti gali tiek paskiepyti, tiek nepaskiepyti asmenys. Matome, kad kovos su koronavirusu strategija virto pastangomis bet kokia kaina, neatsižvelgiant į medicininius, ekonominius, socialinius ir teisinius argumentus, priversti pasiskiepyti kuo daugiau asmenų, o ne įveikti pandemijos iššūkius. Turime įvardinti, kad poįstatyminiais aktais, per galimybių paso sistemą Lietuvoje įvestas prievartinis tam tikrų asmenų grupių vakcinavimas pažeidžia tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus“, – konstatavo teisininkas.

Dr. J.Sakavičius pabrėžė, kad STI įsteigtas padėti ne tik Lietuvos valstybei rasti geriausius COVID-19 valdymo būdus, bet ir žmonėms apsiginti nuo nepagrįstų valdžios taikomų asmens teisių ribojimų.

Masinės vakcinacijos nauda neįrodyta

STI direktorius, farmakologas doc. dr. Rimas Jankūnas teigė, kad masinės vakcinacijos entuziastai, neigiantys vakcinų keliamą riziką, yra taip pat nutolę nuo mokslo, kaip ir vakcinų naudą neigiantys antivakseriai. Jis pabrėžė, kad praeitą žiemą ir pavasarį vakcinos padėjo išgelbėti daug rizikos grupėse esančių žmonių gyvybių, tačiau abejojo masinės vakcinacijos nauda.

„Tai pirmas atvejis žmonijos istorijoje, kai taip plačiai vartojami vaistai, kurių klinikiniai tyrimai nebaigti. Rizikos grupės žmonėms vakcinos yra neabejotinai reikalingos, tačiau masinės vakcinacijos nuo COVID-19 nauda moksliškai neįrodyta, o jos pavojai atskiriems žmonėms ir visuomenės grupėms nėra iki galo ištirti ir įvertinti“, – tvirtino buvęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas ir Lietuvos atstovas Europos Komisijos Farmacijos komitete.

Pagal paskiepytų žmonių skaičių Lietuva lenkia visas Skandinavijos valstybes, tačiau ligoninėse COVID-19 sergančių pacientų turime maždaug tiek, kiek Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje kartu paėmus.

Pasak jo, masinės vakcinacijos įtaka užsikrėtimų skaičiui buvo trumpalaikė. Atvejų skaičius po kelių mėnesių vėl pradėjo didėti ir kai kuriose šalyse pasiekė rekordinį. „Dabar aišku, kad paskiepyti žmonės taip pat serga COVID-19 ir platina viruso atmainas, ypač tas, nuo kurių vakcinos saugo prasčiau. Dėl to kolektyvinio imuniteto nuo COVID-19 nebūtų net paskiepijus 100 proc. populiacijos. Galimybių pasai, kaip ir kaukės, gali suteikti apgaulingą saugumo pobūdį ir tokiu būdu dar labiau pabloginti situaciją“, – aiškino doc. dr. R.Jankūnas.

Skandinavijoje situacija kitokia

Lietuvos valdžia neregėtomis priemonėmis verčia savo piliečius skiepytis ir daro didžiulį spaudimą tiems, kurie turi klausimų dėl skiepų ar negali skiepytis. STI vadovas atskleidė, kad pagal paskiepytų žmonių skaičių Lietuva lenkia visas Skandinavijos valstybes, tačiau ligoninėse COVID-19 sergančių pacientų turime maždaug tiek, kiek Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje kartu paėmus.

„Skandinavai neturi ir neplanuoja nei galimybių pasų, nei privalomų kaukių. Mirčių skaičius šiais metais visose Skandinavijos valstybėse yra panašus į vidutinį per pastaruosius 5 metus. O Lietuvoje per pirmus 7 šių metų mėnesius mirė per 3 000 daugiau žmonių negu vidutiniškai per tą patį ankstesnių 5 metų laikotarpį. Viena iš priežasčių yra tai, kad skandinavai paskiepijo ką reikia, o Lietuva – ką papuolė. Nors paskiepytų gyventojų Skandinavijoje yra mažiau negu Lietuvoje, rizikos grupėse paskiepytų procentas pas juos gerokai didesnis. Be to, susikoncentravus į COVID-19, Lietuvoje pablogėjo pagalba sergantiems kitomis ligomis“, – tvirtino doc. dr. R.Jankūnas.

Persirgusiųjų skiepyti nereikia

STI vadovas turi kitokią nuomonę nei pandemijos valdytojai ir apie asmenų, kurie persirgo COVID-19, skiepijimą. „Daugybė, gal pusė Lietuvos žmonių jau persirgo koronaviruso infekcija. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad persirgus susidaro gerokai patikimesnis imunitetas negu pasiskiepijus. Deja, dėl skiepijimo persirgus ar trečios dozės tikslingumo kai kas sugalvoja spręsti pagal antikūnų išlikimą, užmiršdami T ir B limfocitus bei kitas imuninės sistemos grandis. Betgi persirgusiųjų skiepijimo nauda klinikinių tyrimų metu nevertinta, jos nežinome. Tačiau žinome, kad egzistuoja sunkių nepageidaujamų reakcijų galimybė. Jeigu tikime mokslu, tokių žmonių skiepyti negalime“, – dėstė jis.

Doc. dr. R.Jankūnas kalbėjo ir apie vakcinacijos pirmūno Izraelio, kuris mums buvo rodomas kaip kovos su COVID-19 pavyzdys, patirtį. „Dabar ten COVID-19 atvejų 5 kartus daugiau negu Lietuvoje! Ar protinga turint tokius duomenis tvirtinti, kad skiepai mažina šios infekcijos plitimą? Gal Izraelyje mažiau hospitalizacijų? Nieko panašaus: praeitą savaitę dėl COVID-19 ten hospitalizuota beveik 3 kartus daugiau žmonių negu Lietuvoje ir 22 kartus daugiau negu Norvegijoje. Įspūdinga net įvertinus gyventojų tankio skirtumus“, – neįtikėtinų duomenų pateikė farmakologas.

Nepaisant to, Lietuvos žmonės toliau spaudžiami skiepytis. „Man nėra aišku, ar spaudimas skiepytis pasinaudojant galimybių pasu labiau apsunkina gyvenimą virusui, ar žmonėms? Anot prestižinio medicinos žurnalo „The Lancet“, išskirtinėms priemonėms yra būtini itin tvirti įrodymai. Gerbiami sprendimų priėmėjai, pasakykite, kur tie neabejotini mokslo įrodymai?“ – klausė doc. dr. R.Jankūnas.

Koks vakcinų poveikis?

Naujos įstaigos, sutelkusios medikus ir teisininkus, vadovo tvirtinimu, teiginys, jog sunkios nepageidaujamos reakcijos į vakcinas yra labai retos, neatitinka tikrovės. „Daugelis žmonių nežino, o kai kurie netgi bijo pranešti apie patirtas nepageidaujamos reakcijas. Socialiniai tinklai mirga nuo pranešimų apie širdies raumens uždegimą, krešulius, paralyžius ir net mirtis po vakcinacijos. Valstybinės institucijos neskelbia skaidrių duomenų, o tai skatina nepasitikėjimą ir gandus.

Nors trumpuoju laikotarpiu apie COVID-19 vakcinų nepageidaujamas reakcijas jau žinome nemažai, apie ilgalaikį poveikį nežinome nieko. Kokia šių vakcinų įtaka vėžio rizikai? Koks jų ilgalaikis poveikis autoimuninių ligų rizikai, žmonių vaisingumui? Ir negalime to žinoti, nes registracija sąlyginė, visų įprastinėmis sąlygomis būtinų duomenų nėra, o klinikiniai tyrimai baigsis po kelerių metų“, – apibendrino doc. dr. R.Jankūnas.

Jis pasisakymą baigė posakiu: kai gyvieji mokosi iš mirusiųjų, saugomos gyvybės. „Bet kokie yra mirusių nuo COVID-19 skrodimų duomenys? Kur mirusių nuo šių vakcinų skrodimų duomenys? Statistikos departamentas skelbia, kiek žmonių mirė su COVID-19, bet atsisakė pateikti duomenis, pagal kuriuos galima būtų suskaičiuoti, kiek jų mirė per 28 d. po skiepo. Kodėl?“ – klausė STI direktorius.

Norvegijoje netaikoma prievarta

Kardiologė Loreta Skrebelytė-Strom pasakojo, kaip pandemija valdoma Norvegijoje, kur šalies vyriausybė nuo pat pandemijos pradžios akcentavo, kad šį virusą visuomenė gali suvaldyti tik bendromis vyriausybės, mokslo institucijų ir visų piliečių pastangomis bei tarpusavio pasitikėjimu. Kitaip tariant, esant visuotinei talkai. Ir tai leido Norvegijai pasiekti vienų geriausių pasaulyje pandemijos suvaldymo rezultatų – šalyje su COVID-19 susijęs mirtingumas yra vienas mažiausių pasaulyje, pandemijos valdymo pasekmės, ypač vaikams ir jaunimui, taip pat vienos mažiausių. Pradinėse mokyklose visus praeitus metus vyko šimtaprocentinis kontaktinis mokymas.

„Kitas svarbus aspektas – vyriausybė, netaikydama tiesioginės ir netiesioginės prievartos, pasiekė iki 95 proc. vakcinacijos lygį būtent tarp didžiausios rizikos grupėse esančių gyventojų. Tai suteikia galimybę neperkrauti ligoninių ir suteikti reikiamą medicinos pagalbą visiems jos prireikusiems piliečiams“, – sakė medikė.

Teisė į kūno neliečiamumą

Gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Rasa Jančiauskienė pabrėžė, kad kiekvienas vaistinis preparatas, kol nėra pasibaigę jo klinikiniai tyrimai, vadinamas tiriamuoju preparatu. Ji pateikė duomenų, kad tik 14 proc. visų pradėtų vaistų tyrimų lydi sėkmė, ir jie yra registruojami. Skiepų tyrimai yra sėkmingesni, bet tik 33 proc. tirtų vakcinų registruojamos kaip pakankamai veiksmingos ir saugios.

„Tai reiškia, jog po pilnai atliktų tyrimų paaiškėja, kad 67 proc. vakcinų nėra veiksmingos ir (arba) saugios. Skiepai yra prevencinė priemonė, taikoma ne sergantiems, bet sveikiems žmonėms, todėl turime būti tikri tuo, ką darome. Labai svarbu įvertinti ilgalaikes skiepų pasekmes – įtaką neuroedegeneracinėms, autoimuninėms būklėms, vėžio rizikai. Informacinės RNR technologija yra nauja, dar labai nedaug apie ją žinome“, – pripažino gydytoja.

Pasak jos, kiekvienas žmogus turi teisę pats nuspręsti dėl bet kurios medicininės intervencijos. „Mano pareiga informuoti apie šios intervencijos potencialią naudą, rizikas, galimas alternatyvas. Taip elgtis mus įpareigoja ir žmoniškumas, ir įstatymai – Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, taip pat 2002 m. Lietuvoje ratifikuota Ovjedo biomedicinos srities konvencija“, – tvirtino doc. dr. R.Jančiauskienė.

Vakcinų pirkimo paslaptys

Teisininkas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis teigė, kad daug klausimų kelia ES vakcinų pirkimo sutartys su jų gamintojais. „ES vakcinų pirkimo sutartyse įsipareigota per 3 metus nusipirkti 3 mlrd. dozių. Kam tiek reikia ir kodėl per 3 metus išpirkti? O jeigu šiemet ar kitais metais pandemija baigsis? Kitas klausimas – kokia galutinė kaina? Ji nėra viešai prieinama. Ir atsakomybė už tai, jeigu ES ar šalys neišpirks tų dozių per 36 mėnesius, yra užtušuota. Kodėl? Juk tai visuomenės pinigai, pagal ES įstatymus visuomenė turi teisę apie tai žinoti, o institucijos privalo informuoti“, – spaudos konferencijoje aiškino teisininkas.

Kritikavo prievartos mechanizmą

Prieš kurį laiką Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė pasakė didžiulio atgarsio sulaukusią kalbą, kurioje taip pat kritikavo Lietuvoje užsuktą prievartinio skiepijimo mechanizmą. Teisininkas pabrėžė, kad kiekvienas asmuo turi savarankiškai priimti sprendimą dėl intervencijos į jo kūną, o toks sprendimas turi būti informuotas. Prievartos mechanizmas, ribojantis asmens apsisprendimo teisę, pažeidžia ne tik draudžiamą riboti asmens teisę į gyvybę ar asmens neliečiamumą, visus Europos humanizmo pasiekimus, bet ir elementarų padorumą.

„Esame liudininkai gimstančios naujos tvarkos, kurioje pasaulio nacionalinių valstybių elgesio modelius diktuoja tarptautinių organizacijų ir verslo struktūrų konglomeratas: pasaulio sveikatos apsaugos ministerija tapusi Pasaulio sveikatos organizacija kartu su pasauline vaistų pramone“, – teigė Advokatų tarybos pirmininkas.