LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Tolygiai pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui ekspertai jau kurį laiką kalba apie trečiąją koronaviruso bangą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad šalis, panašu, juda atgal į juodąją zoną, tačiau situaciją keisti gali efektyvi vakcinacija ir testavimas.
Seimo sveikatos reikalų komitete pristatydamas aktualiausią COVID-19 pandemijos situaciją ministras įvardijo keturis pagrindinius „bėgikus“, nulemsiančius epidemijos eigą. Pirmiausia tai – vakcinavimas, toliau seka pakankamos testavimo apimtys. „Trečia, sergamumas pradėjo prastėti, buvome pasiekę 220 atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų. Deja, toje vietoje stabtelėjome ir šiuo metu esame virš 300. Bet tą rodo tik sausa statistika, jei žiūrėtume į pandemijos pagreitį ir realią situaciją, tai mes, panašu, judame link 400–500 atvejų 14 dienų bėgyje. Ir tai yra bloga žinutė“, – neslėpė A. Dulkys.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas nurodė, kad ketvirtasis „bėgikas“ šiuo metu – mutacijos. „Tai yra mūsų paslaptingoji vieta, kur tik gerą 1,5 mėnesio užsiimame reguliaria sistemine sekoskaita, daug analitinių vertingų įžvalgų neturime. Tačiau žinome, kad Marijampolės, Vilniaus regionuose jau dominuoja britiškoji atmaina su savo kitokiu greičiu, kitokiomis pasekmėmis ir mums tai taip pat klausimas, kiek visuomenės tai pasieks ir paplis po Lietuvą ir kokias turės pasekmes“, – sakė jis.
Anot ministro, jei pirma „atbėgtų“ vakcinacija su testavimo rezultatais, reiškia, galima paveikti sergamumą pozityviai ir tas turėtų teigiamą poveikį. „Jei mus aplenks mutacijos su sergamumu, bus sudėtingiau ir situaciją turėsime ne tokią džiugią“, – konstatavo jis. A. Dulkys pažymėjo, kad didžiausias iššūkis išlieka žmogiškųjų resursų paskirstymas.
„Priešingai nuo ankstesnio problemų kalno, kuris turėjome gruodžio viduryje, tiek testavime, tiek vakcinacijoje yra įtraukta ta pati bendruomenė – tie patys žmogiškieji ištekliai, tenkantys tai pačiai sričiai. Taigi kyla iššūkių ir IT, ir darbo organizavimo principų ir daug kitų dalykų“, – pridūrė jis.
SAM nurodė, kad skiepijimo apimtys sparčiai auga, praėjusią savaitę buvo pasiektas ir 18 tūkst. įskiepijimų skaičius. Vis dėlto susiduriama su problema, kad turimas vakcinų likutis, nepaklausiausi vis dar išlieka „AstraZeneca“ gamintojo skiepai. Vėl virš 800 atvejų Praėjusią parą šalyje nustatyti 853 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą šalyje atlikti 9258 molekuliniai (PGR) ir 3818 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 328,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7 procentus. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 216 tūkst. 119 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 199 tūkst. 23 asmenys, deklaruotas 155 tūkst. 614 pasveikusiųjų.
Statistiškai šiuo metu serga 9198 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 52 tūkst. 607. Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3574 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7258 mirtys. Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5575 žmonės, antrą – 5976. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirmą vakcinos dozę paskiepyti 336 tūkst. 458 asmenys, abiem – 158 tūkst. 925. Į Lietuvą gautos 642 tūkst. 365 vakcinos dozės, 565 tūkst. 765 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 495 tūkst. 383.
