Šalia Juodkrantės du suaugę šernai užpuolė viduryje dienos pasivaikščioti išėjusi vyriškį. Šis pasakoja, kad dar puolė slėptis už medžio, tačiau įniršusio žvėries smūgio išvengti nepavyko. Gamtininkai ir medžiotojai sako, kad šiuo metų laiku šernai žmones užpuola ypač retai ir mano, jog tokį gyvūnų elgesį išprovokavo juos mėgstantys maitinti turistai.

Juodkrantiškis Reginijus kaip yra įpratęs pirmą valandą dienos išėjo pasivaikščioti po šalia esančius miškus šalia Raganų kalno. Kai staiga pro jį prabėgo būrelis šernų. Šie gyvūnai čia įprastas reiškinys, vyras žino, kad jų erzinti negalima, tad patraukė savais keliais, bet vidinės nuojautos kamuojamas vis žvilgčiodamas per petį. Vis tik Reginijus net įsivaizduoti negalėjo, kas netrukus nutiks.

 „Kas buvo keista, tai labai tyliai. Be jokio garso. Negirdėti net to vadinamo kanopų, kad ten daužytųsi ar kažkas tai. Ir matau parbėga dvi kiaulės. Na kaip kiaulės. Ūgis turbūt pusę manęs“, – pasakoja Juodkrantės gyventojas Reginijus Raškevičius.

Šernai bėgo tiesiai į vyrą, aiškiai jį pasirinkę savo taikiniu. Reginijus karštligiškai ėmė mąstyti, ką daryti ir paskutinę akimirką šiek tiek pasitraukę į šoną, bet žvėries smūgio išvengti nepavyko.

„Šitą vietą užkliudė. Aš nukritau, paslydau. Aš atsistojau šitaip. Vienas, antras praskrenda. Apsisuko, matau. Ir aš antrą sykį už to medžio ir dabar pas mane pirma mintis – jeigu jie eis abu priešingai, ką man reikės daryti“, – kalba Reginijus.

Vis tik šernai pro už medžio stovintį vyrą tiesiog prabėgo. Tačiau dideliam juokrantiškio siaubui ataka tęsėsi.

„Nubėgo, vėl apsisuko. Vėl parbėga ant manęs, vėl aš pasislėpiau. Užsistojau už medžio. Imu telefoną, galvojų reikia skambinti 112. Ką daryti? Nes jei jie taip suksis ratu apie manę aš taip visą dieną prastovėsiu“, – pasakoja Reginijus. Tačiau šernai dar kurį laiką piktai padėbčioję į vyrą, patraukė savais keliais.

Juodkrantėje Reginijus gyvena jau keturiasdešimt penkerius metus. Tačiau toks incidentas jam pasitaikė pirmą kartą. Sako, visa laimė, kad dukros kartu nesivedė kaip buvo įpratęs.

„Ten gaunasi toks takelis, kad man nueiti prie Raganų kalno į parduotuvę vakare, yra patogiau nueiti tiesiai. Tai aš per mišką einu tiesiai. Ir mes kiek kartų su dukra tamsoj eidavom kokia 7-8 valandą žiemą. Pasiimi, nueini tiesiai į parduotuvę. Dabar neisiu“, – sako Reginijus.

Anot medžiotojų, vyras išsigelbėjo tik greitos reakcijos ir teisingo sprendimo dėka. Mat galimybių išvengti kone šimtą kilogramų sveriančio, iki keturiasdešimties kilometrų per valandą įsibėgėjančio įniršusio šerno yra labai nedaug.

„Lipti į medį. Jeigu išeina tai padaryti. Jei medis yra. Arba pasislėpti už medžio. Bet pabėgti nuo šerno labai sunku. Paskutiniu momentu yra patartina atšokti. Nuo. Jei tai įmanoma“, – sako medžiotojas Valdemaras Zakaras.

Vis tik kodėl, galimai du patinai užpuolė vyrą tokiu metų laiku tikra mįslė ir gamtininkams, ir medžiotojams.

Dažniausiai šernai žmogų puola kai yra sužeisti arba gindami savo mažylius. Tačiau šiuo metu šerniukai jau yra tokio amžiaus, kad banda jų nebegina. „Normalūs šernai miške gyvenantys žmogaus bijo. Ir šiaip, normalus sveikas laukinis žvėris Lietuvoje bijo žmogaus. Tai yra sveiko žvėries požiūris“, – sako V. Zakaras.

Pasiutligę specialistai taip pat vadina mažai tikėtina. Ši liga šernų tarpe seniai išnaikinta. Tad lieka vienintelis variantas – šiuos šernus dar mažus žmonės maitino. Taip gyvūnai žmogaus nustojo bijoti. O praradę baimė, atrado ir drąsos pulti. Kitur užfiksuoti šernai lyg niekur nieko vaikšto šalia prie įvažiavimo į Neringą stovinčio posto. Vietiniai pasakoja, kad viena mama savo mažametį vaiką net ant laukinio šerno nugaros buvo užkėlus ir bandė taip nufotografuoti. Žvėris berniuką stvėrė už lytinių organų.

 „Buvo tokia šernų karta kurie valgė žmonių maistą, ateidavo ir prie konteinerių ir buvo įpratę žmonių maistą imti. Būdavo atrakcija didžiulė sustoti pamaitinti šerną iš rankos. Bet šernas yra laukinis gyvūnas. Yra atvejų, kai kapštelėjo, įkando, teko kreiptis pas gydytojus“, – pasakoja medžiotojas Sigitas Šveikauskas.

Šiuo metu Neringoje gyvena apie pusantro šimto šernų. Juos medžioti galima ištisus metus. Tačiau medžiotojai Neringoje vis labiau vengia tai daryti, mat pagal naujus medžioklės taisyklių pakeitimus kanopinius žvėris, tame tarpe ir šernus, galima medžioti tik kulkomis.

„Įsivaizduokite, ką reiškia Neringoje šaudyti kulkomis. Tada praktiškai tu ją skersai išilgai prašauni. Visur čia kelias, ten takelis. Čia šernas, o ten jau turistas grybus renkantis“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.

Tad neringiškiai šernus planuoja gaudyti narvais. Į jį patekus gyvūnui durelės užsidaro ir pabėgti šansų jau nėra. Kažkada planavo ir apsaugines tvoras statyti, tačiau šios ir kainuoja brangiai, ir šernų nesustabdo. Štai kaip jie susidoroja su tokiomis kliūtimis.