Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) kasmet atnaujina draudžiamų preparatų sąrašus. Nuo šių metų pradžios juose atsidūrė ir ne vieno sportininko vartotas mildronatas, arba kitaip – mildoniumas, kuris prilygintas dopingui ir už kurio vartojimą sportininkui dabar grės diskvalifikavimas iki 4 metų.

Neteko rėmėjų

Mildronatas pasaulyje išgarsėjo akimirksniu, kai po „Australian Open“ varžybų buvo paskelbta, kad šį preparatą vartojo geriausia Rusijos tenisininkė Marija Šarapova (28 m.). Daugiausia pinigų tarp sportininkų milijonierių 2015 metais uždirbusi moteris prisipažino, kad pastarąjį dešimtmetį vartojo vaistus, kurių sudėtyje yra mildoniumo. „Šiemet paskelbta, kad jis yra draudžiamas. Aš nenutuokiau, nes nepastebėjau, kad draudžiamų medžiagų sąrašas pasikeitė. Šiuos vaistus vartoju nuo 2006 metų dėl cukrinio diabeto. Tikiuosi, kad mano karjera nesibaigs. Noriu gauti dar vieną šansą tęsti tenisininkės karjerą“, – spaudos konferencijoje sakė M. Šarapova.

Šiuo metu pasaulio reitinge septintąją vietą užimanti sportininkė savo prisipažinimu šokiravo ne tiek savo gerbėjus, kiek rėmėjus. JAV sportinės tekstilės ir avalynės gamybos bendrovė „Nike“ iš karto pranešė, kad pristabdo sutarties su Rusijos tenisininke galiojimą. „Nike“ – viena iš pagrindinių Rusijos tenisininkės rėmėjų. „Forbes“ žurnalo vertinimu, bendradarbiavimas su firminiu sporto ženklu M. Šarapovai uždirba iki 30 mln. dolerių per metus. Panašius sprendimus priėmė ir kiti penkių „Grand Slam“ serijos turnyrų laimėtojos, buvusios pirmosios pasaulio teniso raketės rėmėjai.

Kas penktas sportininkas

M. Šarapova tik išleido džiną iš butelio. Pasirodo, šiemet jau visas pulkas sportininkų buvo įkliuvę pavartoję mildoniumo. Pasaulio regbio taryba paskelbė, kad nuo visų varžybų nušalino Rusijos regbio-7 moterų ir vyrų rinktinės narius sutuoktinius Alioną ir Aleksejų Michalcovus. Viena geriausių pasaulyje regbio-7 žaidėjų A. Michalcova dalyvauti varžybose negali nuo vasario 26-osios, o A. Michalcovas – nuo vasario 4-osios. Čiuožėja Jekaterina Bobrova, tinklininkas Aleksandras Markinas, čiuožėjai trumpuoju taku Semionas Jelistratovas ir Jekaterina Konstantinova, greitojo čiuožimo atstovas Pavelas Kuližnikovas, biatlonininkas Eduardas Latypovas – tai tik keletas rusų sportininkų, kurių dopingo mėginiuose aptikta mildronato.

Mildronatą vartojo ir Gruzijos olimpinis vicečempionas Davitas Modžamanašvilis bei dar penki šalies imtynininkai. Įkliuvo ir ukrainiečiai biatlonininkai Olga Abramova bei Artiomas Tyščenka. Ir tai nieko nuostabaus, nes šis preparatas buvo legalus ir plačiai vartojamas Rusijoje ir kitose Rytų Europos šalyse. Mildronatas sportininkams leidžia ilgiau būti „šviežiems“. Medžiaga turi teigiamų savybių ištvermei, tad atletai gali ilgiau varžytis. 2015 metų Europos žaidynėse Baku maždaug 490 sportininkų vartojo mildronatą, bet tuo metu šis preparatas dar buvo legalus.

Visus 2015 metus Pasaulinė antidopingo agentūra stebėjo mildronato naudojimą. Iš 8300 paimtų sportininkų šlapimo mėginių 182-iuose rasta mildronato. Vokiečių televizijos kanalas ARD, atlikęs žurnalistinį tyrimą apie Rusijos sportinimų dopingo naudojimą, suskaičiavo, kad kas penktas rusų atletas naudojo minėtą preparatą.

Nei JAV, nei kitos Europos valstybės šios medžiagos nebuvo pasitvirtinusios.

Pavadino apsidraudimu

Tačiau mildronatą sukūręs latvių mokslininkas Ivaras Kalvinis šio preparato nelaiko dopingu ir mano, kad tai tėra apsidraudimas nuo išemijos atsiradimo aukščiausios klasės sportininkams, todėl Pasaulinės kovos su dopingu agentūros draudimas vartoti šį preparatą yra nusikalstamas. „Aš, kaip mokslininkas, turiu pasakyti, kad labai gerai žinau, jog mildronatas nėra dopingas, ir jį į tą sąrašą įtraukė be pagrindo“, – pareiškė I. Kalvinis interviu televizijai „Rossija 24“. Jis paaiškino, kad mildronatas „yra širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų ligų, susijusių su nepakankama kraujotaka kokiame nors organe, gydymo priemonė“.

Pasak I. Kalvinio, išemija sportininkams atsiranda tada, kai jie „peržengia leistiną ribą“, tai yra, kai aukščiausios klasės sportininkai treniruojasi ir varžosi arti žmogaus galimybių ribos, kuri kartais yra ir peržengiama. „Jeigu jie peržengė šią ribą, tada jų širdyje prasideda labai nemalonūs įvykiai, ląstelės, kurios deramai neaprūpinamos deguonimi, pradeda žūti. Iš pradžių gali ištikti nedidelis infarktas, paskui jis gali peraugti į didelį infarktą, o paskui – staigi mirtis, – sakė I. Kalvinis.– Ir todėl apsidraudimo atėmimą aš laikau nusikaltimu prieš tuos sportininkus, kurie yra aukščiausios klasės ir kurie dirba arti žmogaus galimybių ribos, o kai kada – ir už jos. Apsidraudimas šiuo atveju – tai mildronatas“. Jis taip pat mano, kad mildronato uždraudimo istorija yra susijusi su lobizmu: „Galvoju, kad lobizmo čia greičiausiai esama, nes nėra mokslinio pagrindo šio preparato uždraudimui“. I. Kalvinis priminė, kad Latvijoje mildronatą gamina kompanija „Grindeks“, ir neatmetė galimybės, kad įmonė bandys apginti savo interesus.

Nupirko, kad negamintų

Tai ne pirmas nemalonus įvykis mildronato kūrėjui, biochemijos profesoriui I. Kalviniui, kuris už viso gyvenimo laimėjimus medicinos srityje buvo nominuotas Europos išradėjo apdovanojimui. Iškilminga ceremonija vyko Paryžiuje. Ir nors šis prizas atiteko kitam mokslininkui, latvis dėl to nagų nesigraužia. Jam kur kas skaudžiau prisiminti, kaip paniekinamai buvo pasielgta su vienu pirmųjų ir itin perspektyviu jo išradimu.

Pirmasis patentas cheminei mildronato sudėčiai buvo išduotas dar 1976 metais, o vaistai buvo sukurti 1984 metais. Latvijoje ir kitose Rytų Europos šalyse jų gamyba ir prekyba užsiėmė 1991-aisiais įkurta kompanija „Grindeks“. Pastebėjusios didelį potencialą, didelės pasaulio vaistų gamintojos ėmė domėtis galimybėmis tokius vaistus gaminti ir pardavinėti Vakarų Europoje. „Iki 1990–1991 metų buvo daug Vakarų kompanijų, kurios prašė licencijos gaminti šį produktą. Tuo metu mes buvome kvaili ir patikėjome, kad didelės vaistų gamybos kompanijos yra susidomėjusios naujaisiais vaistais ir pardavėme licenciją. Ją įsigijo viena didžiausių kompanijų. Jie buvo labai laimingi ir pareiškė: „Mes niekada negaminsime jūsų vaistų. Kodėl? Mes jau turime savo“. Norint rinkai pateikti naujus vaistus, jiems būtų reikėję investuoti dešimtis ar net šimtus milijonų dolerių. Jie toliau gamino ir pardavinėjo ne tokius veiksmingus senesnius vaistus“, – sakė I. Kalvinis.

Sutartis su vaistų gamintoju trūko apie penkerius metus. Jai pasibaigus, netrukus nustojo galioti ir vaistui išduotas patentas, mat patentai įprastai suteikiami laikotarpiui iki 20 metų.

Kol vaistų gamintoja latvio išradimą „marinavo“, Latvijos „Grindeks“ pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų. Dar galiojant patentui Rusijoje mildronatas buvo dešimti pagal perkamumą vaistai, o Ukrainoje ir Baltarusijoje užėmė pirmąją vietą.

Nors dabar tokius vaistus gali gaminti bet kas, kaimyninės šalies kompanija išlieka didžiausia mildronato tiekėja. Įmonėje šiuo metu dirba per tūkstantį žmonių. Pats I. Kalvinis už šio preparato sukūrimą tapo pirmuoju Solomono Hilerio premijos laureatu.

I. Kalvinis kaip dirbo, taip ir dirba – jau 46 metus – Organinės sintezės institute Rygoje. Ir nors mildronatas turtų jam nesukrovė, dėl to mokslininkas galvos nekvaršina: „Kol patentai galioja, institutas gauna išmokas ir tam tikrą jų procentą skiria išradimų autoriams. Dabar mildronato patentas nebegalioja, taigi už jį pinigų nebegaunu. Bet, matote, aš turiu 260 išradimų ir daugiau nei 900 patentų.“

Biochemikas iš Latvijos yra sukūręs ir daugiau žinomų vaistų: nervų sistemos ligoms ar vėžiui gydyti. Profesorius aiškino nei apie pinigus, nei apie verslą negalvojantis, nes niekada nesiekė tapti itin turtingas. Jam svarbu padėti sergantiems žmonėms.

Paplitęs rytų bloke

Beje, nors gamintojai skelbia, kad mildronatas buvo sukurtas diabetui ir įvairioms širdies ligoms gydyti, tačiau jis buvo kuriamas sovietų kariuomenei ir naudotas per invaziją į Afganistaną. Jį vartoję kariai galėjo ilgiau išlaikyti dėmesį ir buvo atsparesni stresui. Tiems, kuriems reikėdavo bėgti 20 km su visa amunicija ir kurie jausdavo deguonies plaučiuose trūkumą, duodavo gerti mildronatą, nes šis skatina kraujo cirkuliaciją. Kariai nežinojo, ką tiksliai jie vartoja ir jokių klausimų apie tai neužduodavo.

Po to jį ėmė vartoti pilotai ir povandeninių laivų personalas.

„Grindeks“ kompanijos tinklalapyje rašoma, kad šis preparatas užregistruotas visose buvusiose sovietų respublikose, išskyrus Estiją ir Turkmėniją. Juo žmonės gydomi Bulgarijoje, Turkijoje, Kinijoje, Vietname. Mildronato Lietuvoje galima įsigyti su receptu. Šis preparatas skirtas žmonėms, sergantiems lėtiniu širdies nepakankamumu tam, kad galėtų atlikti įprastus darbus ir toleruotų fizinį krūvį. Sveikiems žmonėms ilgai vartojant šį preparatą vystosi audinių ląstelių atsparumas ir, susirgus širdies nepakankamumu, ligos eiga būna sunkesnė.

Laukia belangė

Sankcijas už dopingo vartojimą sportininkams nustato Pasaulinės antidopingo agentūros kodeksas, o galimybės įstatymu skirti papildomų bausmių „nešvariems“ atletams kaip ir nebuvo.

Per 25-erius nepriklausomybės metus dopingo kontrolieriams yra įkliuvę beveik 30 Lietuvos sportininkų. Prieš kelerius metus atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuva dopingo preparatus vartojančių paauglių skaičiumi 2 proc. lenkia ES vidurkį. Neleistinų medžiagų galima įsigyti pogrindiniuose sporto klubuose, jais prekiaujama internetu.

Lietuvoje nuo šių metų sausio 1 dienos pradėjo galioti tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymas, numatantis griežtas bausmes už disponavimą neleistinomis medžiagomis. Pagal priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama už vaiko įtraukimą ne gydymo tikslais vartoti draudžiamus preparatus. Dopingo medžiagų laikymas, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti ar siųsti, parduoti arba kitaip platinti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Pagalba asmeniui įsigyti, vertimas, lenkimas ar kitoks pratinimas ne gydymo tikslais vartoti dopingą užtraukia areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

Lietuvos Administracinių teisių pažeidimo kodeksas irgi numato griežtas sankcijas už Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymu draudžiamas veikas.

Dopingo medžiagų turėjimas gresia piniginėmis baudomis fiziniams asmenims ir juridinių asmenų vadovams. Be to, dopingo kontrabanda gali užtraukti piniginę baudą, areštą ar net laisvės atėmimą iki 6 metų.

Nors Lietuvoje nėra nuteistas nei vienas dopingo skandalo organizatorius, tačiau kaip veikia dopingo platinimą ribojantys teisės aktai, savo kailiu yra patyrusi 2002 metais trečiąją vietą „Tour de France“ dviratininkų lenktynėse užėmusio Raimondo Rumšo žmona Edita. Po prestižinio maratono finišo Prancūzijos policija sulaikė E. Rumšienę, kurios automobilyje rasta įvairių draudžiamų medikamentų. Areštuota visoje Europoje išgarsėjusio dviratininko antroji pusė tuomet kalėjime praleido daugiau nei 2 mėnesius. Vėliau abu sutuoktiniai buvo nuteisti 4 mėnesiams nelaisvės bausmę atidedant.

Neteko medalių

Per nepriklausomybės metus dėl dopingo vartojimo buvo diskvalifikuoti 29 Lietuvos sportininkai. Net 9 iš jų – kultūristai, 6 lengvaatlečiai, po 4 sunkumų kilnotojus ir dviratininkus, 3 krepšininkai ir po 1 sportinių šokių, žirginio sporto ir biatlono atstovą. Visi sportininkai už dopingo vartojimą buvo diskvalifikuoti, o iš kai kurių buvo atimti medaliai ar aukštos rungtyse užimtos vietos.

Pirmoji iš lietuvių sportininkių įkliuvo šuolininkė į tolį Nijolė Medvedeva. 1992 metų vasaros olimpinėse žaidynėse diskvalifikuota dėl mezokarbo vartojimo ji daugiau į šuolių sportą nebegrįžo. Antrasis patekęs nemalonėn buvo vienas garsiausių mūsų šalies disko metikų, 1992 metų Barselonos vasaros Olimpinių žaidynių laimėtojas Romas Ubartas. 1993 metais pasaulio čempionato metu Štutgarte paimtas atleto dopingo mėginys buvo teigiamas. R. Ubartas buvo diskvalifikuotas 4 metams. 2002 metų balandį šis sportininkas vėl buvo apkaltintas boldenono vartojimu, esą jo dopingo testas buvo teigiamas, tačiau po kurio laiko IAAF atšaukė šiuos kaltinimus taip ir nepaaiškinusi priežasties.

Net du kartus dėl dopingo buvo diskvalifikuotas sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas. Pirmą kartą – 1997 metais vykusiame pasaulio čempionate. Tuomet jis buvo diskvalifikuotas 2 metams. Antrąjį kartą per karjerą – 2014 metais – pagautas vartojantis draudžiamus preparatus, sportininkas nusprendė baigti karjerą, tačiau vis tiek buvo diskvalifikuotas 2 metams.

Bene brangiausiai neleistinų preparatų vartojimas kainavo Pasaulio ir Europos sportinių šokių čempionei Editai Daniūtei. 2006 metais ji buvo tapusi pasaulio sportinių šokių čempione (poroje su Arūnu Bižoku), tačiau titulas buvo anuliuotas dėl teigiamo dopingo testo.

2012 metų Europos čempionate laimėto sidabro medalio neteko Aurimas Didžbalis, kai paaiškėjo, jog jis čempionato metu vartojo draudžiamus preparatus. Jo rezultatas buvo anuliuotas, sportininkas prarado teisę dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Tačiau po diskvalifikacijos jis vėl dalyvauja varžybose ir 2014 metais tapo pirmuoju Lietuvos sunkiaatlečiu, laimėjusiu medalį pasaulio čempionate.

2002 metais pasaulio kultūrizmo čempionato metu Rolando Pociaus dopingo testas buvo teigiamas. Iškovotas sidabro medalis buvo anuliuotas, o sportininkas diskvalifikuotas dviem metams už nandrolono vartojimą. Pasibaigus diskvalifikacijos laikui sportininkas irgi grįžo į areną ir 2007 metų pasaulio kultūrizmo čempionate, vykusiame Čedžu mieste (Pietų Korėja), užėmė pirmąją vietą ir tapo antruoju Lietuvos kultūristu, kuriam pavyko iškovoti planetos čempiono titulą.

2010 metais Europos maratono čempionės titulas buvo anuliuotas ir maratono bėgikei Živilei Balčiūnaitei. Bėgikė diskvalifikuota 2 metams.

Pernai 10 mėnesių buvo diskvalifikuotas Lietuvos konkūrinio jojimo raitelis Andrius Petrovas – už tai, kad dopingo pėdsakų buvo rasta raitelio žirgo organizme.

Žilvinas VIZGIRDA