Dirvožemio degradacija – viena opiausių Lietuvos agrarinių problemų. Atvejais, kai ūkininkaujant taikoma siaura sėjomaina (kviečiai–rapsai–miežiai), mažėja dirvožemio bioįvairovė, prastėja struktūra ir nyksta humusas, jei dar intensyviai naudojami cheminiai augalų apsaugos preparatai, o dėl nualinto dirvožemio ūkiams tenka naudoti daug trąšų ir pesticidų – didėja sąnaudos, todėl mažėja ūkių konkurencingumas. Šie veiksmai veikia aplinką ir klimatą, tai gali rodyti blogėjanti dirvožemio būklė, poveikis aplinkai, klimato ekstremalumai (sausros, liūtys), dar labiau apsunkinantys ūkininkavimą. Aktuali problema yra susijusi su vandens telkinių eutrofikacija, t. y. kai iš dirvožemio išplaunami nitratai ir kitos maisto medžiagos pasiekia vandens telkinius, blogindami vandens kokybę ir ekosistemas.

Klimato kaitos ir biologinės įvairovės praradimo problemą būtina spręsti. Priemonės, kurios prisideda prie abiejų iššūkių sprendimo, yra efektyvesnės, tvaresnės ir ilgalaikėje perspektyvoje užtikrina stabilią ekonominę naudą. EIP projekto įgyvendinimas numato biologinės įvairovės palaikymą ir atkūrimą ekosistemose, įvedant į sėjomainą pluoštines kanapes ir panaudojant dirvožemiui gerinti iš kanapių biomasės antrinių produktų pagamintą bioanglį.

Projekte išbandomos žemdirbystės naujovės, kurios, prisidėdamos prie organinės anglies kaupimo ir maistinių medžiagų nuostolių mažinimo, skatins dirvožemio regeneraciją ir jo kokybės gerėjimą bei teiks įvairiapusę ūkinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą. Atsinaujinančios žemdirbystės naujovių diegimas padeda valdyti ŠESD emisijas, didina pasėlių atsparumą ir derlingumą, sudaro palankias buveines apdulkintojams, vykdo natūralią kenkėjų kontrolę, stabdo dirvos eroziją, mažina vandens, oro ir dirvožemio taršą.

Projekte tikrinama, ar bioanglis, pagaminta iš kanapių biomasės atliekų, turi tokį patį teigiamą poveikį aplinkai, kurį pasaulio mastu skelbia mokslininkai.

Projekte užsibrėžta populiarinti perspektyvius augalus ir skatinti išnaudoti naudingas jų savybes, t. y. numatytas pluoštinių kanapių, kaip dirvožemį gerinančio (dėl gilių šaknų dirvožemio struktūrą gerinančio, piktžoles, ligas ir kenkėjus slopinančio poveikio) ir bioekonomikos plėtrai perspektyvaus augalo įtraukimas į sisteminę sėjomainą greta kitų rotacinių augalų.

Sėjomainoje numatoma įdiegti inovacijas, t. y. bus išbandytas ir įvertintas, kaip teigiama, labiau dirvožemį tausojantis ir jo regeneraciją skatinantis penkių augalų sėjomainos modelis.

Dirvožemio sveikatos (kokybės) gerinimui numatytas pluoštinių kanapių ir iš jų biomasės pagamintos bioanglies naudojimas augalininkystėje, kuris padidina organinės anglies kiekį dirvožemyje, skatina jo regeneraciją ir mikrobiologinę įvairovę, sumažina dirvožemio eroziją ir maisto medžiagų nuostolius (išsiplovimą ir išgaravimą).

Pasėlių produktyvumo didinimui numatytas pluoštinių kanapių pasėlių įvedimas į sėjomainą, kuris mažina piktžolių plitimą ir dirvožemio nuovargį ir padidina javų derlingumą, teigiama, iki 15–20 proc.

Ūkių ekonominio atsparumui didinti naudojant bioanglį sumažinamas mineralinių trąšų poreikis iki 20–30 proc., tai mažina sąnaudas ir poveikį aplinkai, nepakenkiant produktyvumui.

Klimato kaitos švelninimui pluoštinės kanapės, būdamos vienos iš efektyviausių anglies absorbentų, mažina CO₂ kiekį atmosferoje, o iš jų biomasės pagaminta bioanglis pagerina atmosferinės anglies sekvestracijos dirvožemyje efektyvumą.

Aplinkosaugos ir biologinės įvairovės palaikymui užtikrinti numatyta, kad mažės cheminių trąšų ir pesticidų naudojimas, o tai sumažins nitratų ir fosfatų migraciją į vandens telkinius, gerins jų ekologinę būklę.

Bus taikomos inovatyvios technologijos, išbandyta bioanglis sėklų tręšimui-beicavimui ir bioanglimi padengtų sėklų sėja dronais, taip siekiant padidinti sėjos efektyvumą ir sumažinti dirvožemio suslėgimo problemą bei priklausomybę nuo meteorologinių sąlygų;

Bioanglies – ekologinių trąšų iš antrinius žemės ūkio produktų / gamybos atliekų (pluoštinių kanapgrūdžių lukštų) gamybos ir naudojimo technologijų populiarinimas ir gerosios praktikos sklaida prisidės prie beatliekinių technologijų žemės ūkyje plėtros.

Skaitmenizavimas bus realizuotas validuojant Dirvožemio sveikatos valdymo modelį, kuris padeda ūkininkams įvertinti savo ūkio dirvožemio kokybę ir bioaglies poveikį jos kaitai.

Projektui parama skirta pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“

VDU ŽŪA doc. dr. Inga Adamonytė,

dr. Vaida Steponavičienė,

doc. dr. Egidijus Zvicevičius