Netrukus Seimas svarstys įstatymą dėl kailinių žvėrelių fermų. Aktyvistai jau ne vienus metus kovoja už tai, kad Lietuvoje būtų visiškai uždraustas žvėrelių auginimas dėl kailių, nes tai, jų manymu, nehumaniška, gyvūnai laikomi tragiškomis sąlygomis, o taip dar ir kenkiama aplinkai. Žvėrelių augintojai tikina, kad iš jų bus atimta bet kokia galimybė plėtoti verslą ir siūlomas septynerių metų pereinamasis laikotarpis jį perkvalifikuoti – nieko vertas.

Baisus kvapas sklindantis kilometrus, dėl jo mirštantys vietiniai paslaugų verslai. Kailių fermos kaimynystėje, Kauno rajone, gyvenantis ir kaimo turizmo sodybą turintis Evaldas Subačius sako, kad bandymai kalbėtis su kailinių žvėrelių augintojais buvo bergždi.

„Bendravome su (kailinių žvėrelių fermų – LRT.lt) savininkais bendrauti, bet jie užsikalė tylos siena. Jiems tai tapo taip paranku ir tai paprasčiausia. Siūlėme, kad kažkokių imamės priemonių, sprendžiame supažinus su technologinėmis priemonėmis, bet geriau užkalti siena, nebendrauti“, – LRT.lt pasakoja E. Subačius.

Kailių augintojų laukia neramios dienos. Seime siūloma uždrausti žvėrelių veisimą dėl šių kailio, o verslui būtų skiriamas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, po kurio tokio verslo šalyje nebeliktų. Jau ne pirmą mėnesį protestus organizuojantys aktyvistai tokį verslą laiko nehumanišku, o draudimus jau esą įvedė 17 Europos Sąjungos valstybių.

Kailinių žvėrelių augintojai aiškina, kad jie stumiami į kampą. Esą pereinamasis laikotarpis vargu ar padės išspręsti problemą. Pasak  Žvėrelių augintojų asociacijos vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, kailių fermos niekam kitam nepritaikomos, o specialistai gali tiesiog likti be darbo.

Pasak Vilniaus Universiteto biologijos mokslų daktarės Gritos Skujienės, Lietuvoje veisiamų kanadinių audinių neturėtų išvis būti. Esą tai invazinis gyvūnas, kuris kelia grėsmę ir Lietuvos ekosistemai. Be to, kanadinėms audinėms neįmanoma užtikrinti gyvenimo sąlygų narvuose.

„Jeigu jūs laikytumėte zoologijos soduose, tai ne vienam kvadratiniame metre po kelis. O bent jau 15 kvadratinių metrų jiems būtų suteikiamos. Turi būti ne ant narvų, ne ant grandinės, o turi būti pagrindas, kur jos galėtų kastis, slėptis“, – sako G. Skujienė.