Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) pri­sta­tė pa­kei­ti­mus dėl 2024 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų vien­man­da­čių rin­ki­mų apy­gar­dų su­da­ry­mo. Kaip ir anks­tes­niuo­se variantuo­se, iš­li­ko siū­ly­mas di­džiau­sios ša­lia Aly­taus esan­čios prie­mies­čio te­ri­to­ri­jos – Mik­lu­sė­nų – gy­ven­to­jus per­duo­ti Su­val­ki­jos po­li­ti­kams.

VRK Mik­lu­sė­nų apy­lin­kę, iki šiol pri­klau­siu­sią Dai­na­vos rin­ki­mų apy­gar­dai, no­ri jung­ti prie Sū­du­vos pie­ti­nės apy­gar­dos to­dėl, kad „ma­žė­ja Ma­ri­jam­po­lės apy­gar­da, dėl to prie jos jun­gia­ma Šuns­kų apy­lin­kė, o tuo­met ir su­ma­ny­ta Sū­du­vos pie­ti­nę apy­gar­dą pa­pil­dy­ti Aly­taus prie­mies­čiu.

Pa­sak VRK pir­mi­nin­kės Li­nos Pet­ro­nie­nės ir ko­mi­si­jai tal­ki­nan­čio eks­per­to, Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­ko Ro­lan­do Tu­čo, Aly­taus mies­to, Dzū­ki­jos ir Jot­vin­gių apy­gar­dos liks ne­pa­ki­tu­sios, o Dai­na­vos apy­gar­dos ri­bos at­ei­ty­je ga­li per­ženg­ti ir Ne­mu­ną“.

Ko­dėl dėl Ma­ri­jam­po­lės ir Su­val­ki­jos pie­ti­nės apy­gar­dos kar­po­ma Dai­na­vos apy­gar­da ir Su­val­ki­jo­je be­si­ba­lo­ti­ruo­sian­tiems po­li­ti­kams per­duo­da­ma di­džiau­sia gy­ven­vie­tė prie pat Dzū­ki­jos sos­ti­nės? Ar to­kios ir pa­na­šios per­mai­nos rin­ki­mų že­mė­la­py­je ku­ria pa­si­ti­kė­ji­mą tarp rin­kė­jo ir po­li­ti­ko, di­di­na jo at­sto­va­vi­mo, grįž­ta­mo­jo ry­šio ga­li­my­bes?

Su šiais klau­si­mais krei­pė­mės į Sei­mo na­rius nuo Aly­taus, aly­tiš­kių rink­tus par­la­men­ta­rus.

Į už­klau­są at­si­lie­pė sei­mū­nai Li­nas Sluš­nys ir Ro­ber­tas Šar­knic­kas.

UŽ

L.Sluš­nys: „Tu­riu pri­pa­žin­ti, kad kaip po­li­ti­kas, iš­rink­tas pa­gal są­ra­šą, ne­su įsi­gi­li­nęs į rin­ki­mi­nių apy­gar­dų klau­si­mus. Pra­dė­siu gal nuo to, kad esu tas po­li­ti­kas, ku­ris iš vi­so esu lin­kęs ma­ny­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riai tu­ri bū­ti ren­ka­mi tik pa­gal są­ra­šus, o vie­tos po­li­ti­kai tu­ri bū­ti vien­man­da­ti­nin­kai.

Šian­die­nos apy­gar­dų per­skirs­ty­mas sie­kia kuo di­des­nio to­ly­gu­mo (krū­vio) vien­man­da­tė­se iš­rink­tiems LR Sei­mo na­riams. Rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad Sei­mo na­riai pri­va­lo vie­no­dai ge­rai at­sto­vau­ti ne tik sa­vo apy­gar­dos rin­kė­jams.

Ne­pri­klau­so­mai nuo to, kur jie yra iš­rink­ti, pa­gal LR kon­sti­tu­ci­ją jie at­sto­vau­ja vi­sos Lie­tu­vos rin­kė­jams, pri­ima Lie­tu­vai, o ne re­gio­nui svar­bius spren­di­mus. To­dėl lai­kau­si po­zi­ci­jos, kad nė­ra la­bai svar­bu ko­kius re­gio­nus ap­ima vie­na ar ki­ta apy­gar­da.

Kar­tais ky­la pro­ble­mų, kad vie­nam Sei­mo na­riui ten­ka la­bai di­de­lis rin­kė­jų skai­čius, ten­ka daug su­si­ti­ki­mų, o esant per di­de­liam skai­čiui rin­kė­jų, Sei­mo na­rys ne vi­suo­met spė­ja tin­ka­mai juos at­sto­vau­ti. Ma­nau, lo­giš­ka per­skirs­ty­ti krū­vius ir, de­ja, dėl gy­ven­to­jų pa­si­skirs­ty­mo ten­ka ri­bas per­dė­lio­ti ir per­žen­giant įpras­tas mums ri­bas.

Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad ri­bų per­dė­lio­ji­mas jo­kiu bū­du ne­pa­kenks at­sto­va­vi­mo ko­ky­bei. Ma­nau, prie­šin­gai. Sei­mo na­riui rei­kės dau­giau įdė­ti pa­stan­gų su­pras­ti ne vie­ną įpras­tą jam re­gio­ną, o ap­rėp­ti pla­tes­nį žmo­nių ra­tą, o tai reiš­kia ge­res­nius spren­di­mus vals­ty­bei.

Vie­tos po­li­ti­kai šian­dien at­sto­vau­ja ren­ka­mi me­rai, ku­rie tu­ri da­bar tik­rai ga­na di­de­les ga­lias. Ly­giai taip vie­tos rin­kė­jams at­sto­vau­ja vie­tos ta­ry­bos na­riai. Ma­nau, kad kuo ma­žiau vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je iš­rink­tas LR Sei­mo na­rys at­sto­vaus at­sto­vaus re­gio­nui, ku­ris dub­liuo­ja me­rų at­sto­vau­ja­mas ri­bas, tuo ge­riau bus Sei­me pri­ima­miems LR įsta­ty­mams.

Vie­tos po­li­ti­ka tu­ri rū­pin­tis vie­tos po­li­ti­kai, ku­rie yra ren­ka­mi ly­giai taip pat, kaip LR sei­mo na­riai.“

Apie L.Sluš­nį

Sa­ve pri­sta­to kaip gi­mu­sį Vil­ka­viš­ky­je, že­mai­čio ir su­val­kie­tės šei­mo­je, už­au­gu­sį ir bai­gu­sį mo­kyk­lą Aly­tu­je, pro­fe­si­nę kar­je­rą pra­lei­du­sį Vil­niu­je.

PRIEŠ

R.Šar­knic­kas: „VRK vi­sa­da re­mia­si gy­ven­to­jų ma­žė­ji­mo skai­čiu­mi, tai vie­na, o gy­ven­to­jai, ku­rie, sa­vo dzū­kiš­ka kal­ba, vie­tos tra­di­ci­jo­mis ir pri­klau­san­tys vie­nai sa­vi­val­dy­bei re­mia­si sa­vo te­ri­to­ri­jos, sa­vi­val­dos tai­syk­lė­mis ne­tu­ri bū­ti at­skir­ti, o da­bar,  yra kaip sa­ko liau­dis, at­rie­kia­ma ki­tiems, ku­rie nie­ka­da ne­bu­vo Dzū­ki­jos da­li­mi.

Ma­nau, kad tai ne­tei­sin­ga. Ko­dėl dzū­kai tu­ri rink­ti su­val­kie­tį, ku­ris nie­ka­da ne­bu­vo ša­lia jų? Kas čia per dzy­vai?

Daž­nai sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jai po rin­ki­mų gai­li­si iš­rin­kę ne­vie­ti­nį po­li­ti­ką, tu­rime ne vie­ną pa­vyz­dį, o da­bar, jei bus įtei­sin­ta, kas grei­čiau­siai taip ir įvyks, tu­rė­si­me dar la­biau ati­to­lu­sį po­li­ti­ką nuo žmo­nių. VRK ti­ki­si, kad iš tos „at­riek­tos duo­nos” at­eis dau­giau rin­kė­jų, pa­na­šu, kad ne, ko­dėl žmo­nės tu­ri bal­suo­ti už ne­pa­žįs­ta­mą? Ne vel­tui rin­kė­jų skai­čius yra ne­au­gan­tis.

Ko­dėl ir kam to rei­kia, ga­li­ma pa­gal­vo­ti, kas da­bar yra val­džio­je, gal jiems taip ge­riau, kad ap­si­draus­tų nuo ne­sėk­min­gų Sei­mo rin­ki­mų, apie tai daž­nai gir­džiu daž­nai iš dzū­kų, ir aly­tiš­kių to­kius pa­si­sa­ky­mus, ypač iš tų, ku­rie do­mi­si vie­tos ir na­cio­na­li­ne po­li­ti­ka.

Gal vi­sų pir­ma reik­tų ma­žin­ti sa­vi­val­dy­bių skai­čių, pra­de­dant nuo ma­žiau­sių, kaip an­tai: Pa­gė­giai, Kal­va­ri­ja, kur gy­ven­to­jų skai­čius yra ma­žiau­sias Lie­tu­vo­je, ten reik­tų su­vie­no­din­ti skai­čių iki rei­kia­mo, ta­da ma­ty­tu­me gal ir ki­to­kias, tei­sin­ges­nes rin­ki­mų apy­gar­das. Toks te­ri­to­ri­jų iš­krai­py­mas ne­pri­ar­ti­na ar­čiau gy­ven­to­jo pa­si­ti­kė­ji­mo, rū­pes­čiu vie­tos sa­vi­val­da, so­cia­li­niais ir ki­tais dar­bais.

Va­žiuo­ti gy­ven­to­jui iš vie­nos sa­vi­val­dy­bės į ki­tą pas Sei­mo na­rį į biu­rą kai­nuo­ja, o ir pro­ble­mos skir­tin­gos, nes kiek­vie­na sa­vi­val­dy­bė tu­ri sa­vo at­ski­rą po­žiū­rį į ra­jo­ną, po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo tiks­lus ir pan.

Pats as­me­niš­kai va­žiuo­ju pas žmo­nes, įsi­ve­dė­me to­kią tvar­ką, kad pa­skam­bi­nęs žmo­gus į biu­rą ne­bū­ti­nai tu­ri va­žiuo­ti pas ma­ne, jei jis to­li gy­ve­na, vyks­ta­me pas jį. O jei yra ga­li­my­bių ir nuo­to­li­niu bū­du spren­džia­me žmo­gaus ar šei­mos pro­ble­mas. Tai yra bu­vę – pa­si­tei­si­no. Ačiū „Aly­taus nau­jie­noms“ už ak­tu­a­lius gy­ven­to­jams klau­si­mus.“