Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Didėjantys kapinių plotai verčia ieškoti naujų laidojimo sprendimų

Pastaraisiais metais dėl COVID-19 išaugęs gyventojų mirtingumas privertė susimąstyti apie augančius kapinių plotus. Šiandieną Lietuvoje yra per 7 tūkst. kapinių, užimančių apie 4 tūkst. ha. Iš jų daugiau kaip 5 tūkst. jau uždarytos – jose nebelaidojama. Šį rudenį Aplinkos ministerija (AM) panūdo išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie liberalesnius žmonių palaikų laidojimo būdus, tarp jų – žmogaus palaikų barstymas ne kapinėse. Skelbiama, kad viešosios konsultacijos duomenys bus panaudoti rengiant Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir su žmonių palaikų laidojimo reguliavimu susijusius teisės aktų projektus.

Daugiau laidojimo būdų

Šalyje nemažėjant kapinių plėtrai ir vis labiau trūkstant laisvų kapaviečių, šį rudenį imtasi aiškintis, koks mūsų visuomenės požiūris laidojimo taisyklių liberalizavimo klausimu. Praėjusį mėnesį AM pakvietė gyventojus išsakyti nuomonę apie naujus galimus taikyti laidojimo būdus, kurie padėtų taupiau naudoti kapinėms skiriamą žemę. „Šiuo metu vyksta derinimas su visuomene. Kai turėsime apklausos duomenis, AM savo poziciją ateityje išreikš siūlydama projektus“, – į platesnes diskusijas nesileido AM specialistė Vaiva Rumbutienė, paklausta, kokia yra ministerijos nuomonė šiuo klausimu.

Dabar minėtame įstatyme ir kituose teisės aktuose yra įteisinti šie laidojimo būdai: žmogaus palaikų, taip pat kremuotų ar balzamuotų, užkasimas kape; žmogaus palaikų padėjimas laidojimo rūsyje; žmogaus palaikų padėjimas kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje; kremuotų žmogaus palaikų išbarstymas kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Didėjančių kapinių plotų problemą bent iš dalies padeda spręsti vis labiau populiarėjantis žmogaus palaikų kremavimas ir kolumbariumai.

Kremuoti nori vis daugiau žmonių

Anksčiau artimuosius kremuoti norintys žmonės buvo priversti juos gabenti į Lenkiją ar Latviją. Prieš dešimtmetį Lietuvoje įsteigto ir toliau veiklą tęsiančio krematoriumo netoli Kėdainių vadovybė sako, kad žmonių, išreiškusių valią po mirties būti kremuotais, vis daugėja. Įmonių grupės „K2 LT“, kuriai priklauso ir „Lietuvos krematoriumas“, vadovas Bernardas Vilkelis sako, kad požiūris į laidotuves pas mus pamažu keičiasi ir vis daugiau žmonių renkasi kremavimą. Pasak jo, 2012 metais Kėdainiuose kremuoti vos keli procentai visų šalies mirusiųjų, o pastaraisiais metais net 20 proc. „Dalis mirusiųjų vis dar kremuojama kaimyninėse šalyse, todėl oficialios statistikos, kiek mirusiųjų Lietuvoje yra kremuojama, neturime. Bet manau, kad tai galėtų būti maždaug ketvirtadalis anapilin iškeliavusiųjų. Žmonės tampa vis liberalesni, pasaulietiškesni ir, manau, kad netolimoje ateityje nebūsime išskirtiniai Europoje, vis daugiau žmonių rinksis kremavimą“, – neabejoja B.Vilkelis.

Jo pastebėjimu, palaikų deginimą žmonės renkasi dėl kelių priežasčių: augantys kapinių plotai, ekologinės paskatos. Be to, kremavimas yra laikomas estetiškesniu ir mažiau artimuosius traumuojančiu laidojimo būdu.

Krematoriumuose – eilės

Dėl pandemijos pernai mirtingumas buvo maždaug 10 proc. didesnis nei dar ankstesniais metais. Dėl to krematoriumų užimtumas tapo gerokai didesnis, susidarė laukiančiųjų eilės. „Buvo karantinas, turėjome nemažai suvaržymų, todėl žmonės rinkosi kremavimą tam, kad su artimuoju galėtų atsisveikinti vėliau. Tai paskatino ir šios paslaugos populiarumą. Šiuo metu yra susidariusi kelių parų eilė, žmonės turi šiek tiek palaukti. Vasarą papildomai laukti nereikėjo, nes mirčių skaičius nebuvo toks ženklus“, – dėsto B.Vilkelis.

V.Kaminskas: „Reikėtų peržiūrėti bazinę nuostatą, kad valstybė įsipareigoja žmogaus laidojimui suteikti reikalingą žemės plotą. Valstybės suteiktas minimalus neapmokestinamas laidojimo vietos plotas turėtų likti, tačiau jeigu žmogus nori turėti didesnį plotą, tuomet turėtų būti įvesti ekonominiai svertai.“

Laidojimo namų „Tylos namai“ vadybininkas Tomas Urbšas antrina, kad didžioji dalis klientų kreipiasi su prašymu kremuoti artimuosius. „Dažniausiai išgirstama priežastis, dėl kurios palaikai yra kremuojami – velionio valia. Vieni klientai pageidauja kremuoti Lietuvoje, kiti nori, kad jie būtų vežami į užsienį. Pagrindinis motyvas vežti palaikus į kaimynines šalis – kaina. Lietuvoje kremavimas yra brangesnis nei svetur. Pasitaiko, kad kremavimo tenka palaukti, bet visuomet stengiamės, kad ši paslauga būtų atlikta per savaitę nuo velionio mirties“, – tikina pašnekovas.

Pelenus barstyti bet kur?

Šalyje vis labiau populiarėjant kremavimui, AM parengtoje visuomenės apklausoje teiraujamasi, ar norėtume, kad būtų įtraukti nauji palaikų laidojimo būdai. Vienas tokių būdų galėtų būti kremuotų žmogaus palaikų barstymas ne specialiose kapinėse skirtose vietose. Tačiau jei būtų įtvirtintas toks laidojimo būdas, kyla nemažai papildomų klausimų: ar galima pelenus barstyti bet kokiame lauke, ar tai daryti tik urbanizuotose ar, priešingai – kaimiškose vietovėse, o galbūt barstyti pelenus galėtume visur, įskaitant ir vandens telkinius? Ar tam būtų būtinas žemės, vandens telkinio savininko raštiškas sutikimas? Į šiuos klausimus bus atsakyta tik surinkus apklausos duomenis.

Pelenus išbarstė ant pėsčiųjų tako

Nors šiuo metu palaikus barstyti ten, kur panorėjo velionis ar jo artimieji, draudžiama, jokia paslaptis, kad pelenai kartais išbarstomi iš urnų ir lankytinose vietose – regioniniuose parkuose, rezervatuose, jūroje. Prieš porą metų nuskambėjo atvejis, kai ant Olando kepurės skardžio buvo rasti žmogaus palaikų pelenai. Tai matęs ir užfiksavęs Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis tąkart teigė, kad prie pelenų rastas ir kremavimo žetonas. Policija netruko išsiaiškinti, kieno pelenai ilsėjosi išbarstyti pajūryje. Pasiteiravus, ar žmonės toliau piktnaudžiauja ir su artimaisiais atsisveikina draudžiamu būdu, E.Paplauskis svarsto, kad anuomet kilęs ažiotažas privertė žmones susimąstyti, tokių pažeidimų nebefiksuojama. „Žmonės nesuvokia, kad taip daryti nėra gerai. Pelenai buvo išpilti tiesiog ant pėsčiųjų tako, radome netgi kapsulę. Jiems atrodo, kad tai nieko tokio, juk tai neva trąša miškui. Tačiau reikia suprasti, kad tai nepatinka kitiems žmonėms – kas norėtų vaikščioti po kito žmogaus pelenus? Pajūrio regioninis parkas yra tokia vieta, kur atvykstama pramogauti, ilsėtis, tad natūralu, kad tokie vaizdai šiurpina žmones“, – noro nelegaliai barstyti pelenus viešose ir gausiai turistų lankomose vietose nepateisina ekologas.

Niša privačiam verslui

Net jei ateityje būtų pritarta naujam laidojimo būdui – pelenų barstymui, jo įsitikinimu, tokiam ritualui regioniniuose parkuose ar rezervatuose ne vieta. Pašnekovo nuomone, barstyti pelenus ten, kur šovė mintis, nėra gerai ir dėl ekologinių priežasčių. Jis sako skaitęs mokslinių straipsnių, kuriuose rašoma, kad žmogaus palaikuose po kremavimo aptinkama ir sunkiųjų metalų, galinčių pradėti neigiamai veikti gyvuosius organizmus. Tiesa, pelenuose sunkiųjų metalų yra labai nedaug, todėl tai katastrofos nesukels, tačiau nerimą kelia, kad toks laidojimas nepaplistų.

Šiuo metu pelenus galima barstyti tik specialiuose kapinėse įsteigtuose barstymo laukeliuose. Tiesa, jų per visą Lietuvą nėra daug. Kiekviena savivaldybė pati sprendžia, ar kapinėse steigti pelenų barstymo lauką, tačiau kol kas toks laukelis yra tik Vilniaus savivaldybėje.

E.Paplauskis svarsto, kad pelenų barstymas galėtų sudominti privatų verslą. „Tuo galėtų užsiimti privatūs asmenys, kurie turi nuosavą miškelį, neduodantį daug medienos, arba žemės sklypą, kurį galima apsodinti vyšniomis ar sakuromis. Būtų paimamas vienkartinis mokestis už priežiūrą, aptarnavimą. Nežinau, kam į tai turi kištis valstybė, tai galėtų būti privatus verslas. Tai būtų speciali vieta, kur žmonės nevaikščiotų be reikalo“, – galimybę privačiam verslui įžvelgia ekologas.

Vokietijos pavyzdys

Veikiančiose kapinėse kasmet naujai užlaidojami dideli plotai. Mažėjant laisvų kapaviečių skaičiui, savivaldybėms tenka ieškoti naujų žemės sklypų kapinėms ir skirti lėšų joms steigti. Asociacijos „Lapkričio 2-osios draugija“ pirmininkas Valdas Kaminskas pabrėžia, kad didžiųjų pasaulio miestų problemos, kuomet pradeda stigti laisvos vietos kapinėms, pamažu juntamos ir Lietuvoje. Jo nuomone, vertėtų ne plėsti ir kurti naujas kapines, o efektyviau išnaudoti šiuo metu turimus plotus. Jis savo mintis argumentuoja Vokietijoje, Berlyne, praktiškai pritaikytu pavyzdžiu, kur kapinių tvarkymas grindžiamas ir ekonominiais svertais.

Šiame mieste lankęsis ir su specialistais bendravęs V.Kaminskas pasakoja, kad nepaisant gyventojų skaičiaus augimo, Berlynas nedidina kapinių plotų, atvirkščiai – kapinių plotai mažinami, atsilaisvinusi žemė grąžinama miesto reikmėms, joje įrengiami žalieji ploti ar statomi nauji gyvenamieji namai, kitokios paskirties pastatai. Tiksliau sakant, skirtingai nuo Lietuvos, Vokietijoje mirusiems laidojimo vieta nėra suteikiama amžiams ir už dyką. Artimieji nuomoja suderėtą kapo plotelį 20 metų. Nuomos kaina priklauso nuo kapo dydžio – kuo didesnis jo plotas, tuo daugiau moki. Jei pasirenkama laidoti su karstu, nuomos kaina – 1 000 eurų, jeigu urna – 500 eurų. Ši nuomos kaina yra 20-čiai metų. Jei po šio laiko sutartį norima pratęsti, iš naujo mokamas mokestis. Natūralu, kad noras taupyti veda prie pasirinkimo kremuoti palaikus. Tai ekologiškesnis sprendimas, vienoje šeimyninėje kapavietėje galima palaidoti net keturias urnas.

„Nebūsiu labai populiarus sakydamas, kad reikėtų peržiūrėti bazinę nuostatą, kad valstybė įsipareigoja žmogaus laidojimui suteikti reikalingą žemės plotą. Valstybės suteiktas minimalus neapmokestinamas laidojimo vietos plotas turėtų likti, tačiau jeigu žmogus nori turėti didesnį plotą, tuomet turėtų būti įvesti ekonominiai svertai. Tada pati situacija koreguotųsi savaime“, – įsitikinęs V.Kaminskas.

Pasak jo, kai kurios pasaulio šalys yra įvedusios didžiules kapinių ploto nuomos kainas. Pavyzdžiui, Honkonge visos kapinės užsipildė dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje, dabar vietą įmanoma rasti sumokėjus ne mažiau kaip 30 tūkst. JAV dolerių.

JAV įteisintas žmogaus kompostavimas

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras projektu „Atliekų kultūra“ prieš pat Vėlines visuomenę supažindino ir su dar vienu itin progresyviu, nevienareikšmiškai vertinamu palaikų laidojimo būdu – žmogaus kūno kompostavimu. „O kaip Jums žmonių kūnų kompostavimas kaip alternatyva tradiciniam laidojimui į žemę ar kremavimui?“ – socialiniame tinkle klausė projekto organizatoriai.

Pasirodo, kad šis metodas jau taikomas JAV. „Atliekų kultūros“ projekto organizatoriai citavo JAV Vašingtono valstijoje veikiančios žmonių kūnų kompostavimo įmonės „Recompose“ generalinę direktorę Katriną Spade: „Kūnas yra padengiamas natūraliomis medžiagomis, pavyzdžiui, šiaudais ar medžio drožlėmis, o per 3–7 savaites dėl mikrobų aktyvumo jis tiesiog susiskaido į dirvą – kompostą.“ JAV tokį laidojimo būdą yra įteisinusios jau dvi valstijos – Vašingtonas ir Koloradas. Tikimasi, kad ilgainiui tai išspręs kapinių problemą ir prisidės prie planetos taršos mažinimo.

JAV didėjantys kapinių plotai tampa vis didesniu galvos skausmu. Šis klausimas atsidūrė ir gamtosaugininkų akiratyje. „Atliekų kultūra“ skelbia, kad JAV vien dėl tradicinio laidojimo kasmet po žeme patenka 50 tūkst. kubinių metrų medienos, daugiau nei 16 mln. litrų balzamavimo skysčių, daugiau nei 1,5 mln. tonų gelžbetonio, 17 tūkst. tonų vario ir bronzos, beveik 65 tūkst. tonų plieno. Nors kremavimas laikomas aplinkai draugiškesniu sprendimu, ir šis būdas sulaukia priekaištų. Kūno sudeginimo metu į atmosferą patenka 400 kg anglies dioksido, taip pat gyvsidabrio garai ir kitos cheminės medžiagos. Energijos, kuri išnaudojama vieno kūno kremavimo metu, užtektų automobiliu nuvažiuoti 7 tūkst. km.

Rekomenduojami video