Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Didėjant stokojančiųjų skaičiui, „Maisto bankas“ prašo Lietuvos ūkininkų pagalbos

Mažas derlius ir šviežių daržovių trūkumas – problema ne tik visoje Europoje, bet ir Lietuvoje. Daržovių trūksta ir labdaros organizacijai „Maisto bankas“, kurios maisto daviniai keliose savivaldybėse jau sumažėjo dešimteriopai. Paklausa auga kasdien – netrukus organizacija pradės maitinimą ir 10-yje nuo karo pabėgusių ukrainiečių paramos centrų. „Maisto bankas“ pagalbos kreipiasi į ūkininkus – žada patys atvažiuoti, surūšiuoti, o prireikus – net ir nusirinkti derlių.

Menką daržovių derlių šiemet lėmė išaugę kaštai ir nepalankios gamtos sąlygos. Tai lemia ir mažėjančius vaisių ir daržovių kiekius, kuriuos „Maisto bankas“ išgelbėdavo iš prekybos tinklų. Skaičiuojama, kad per praėjusį savaitgalį vykusią „Maisto banko“ akciją surinktas maistas bus išdalintas iki Kalėdų. O daržovių atsargos sandėliuose baigsis dar neprasidėjus lapkričiui.  

„Mes remiame daugybę organizacijų, kurios nepasiturintiems dalina jau pagamintą šiltą maistą. Būtent joms aukojame daugiausiai išgelbėtų daržovių ir vaisių. Įprastai didžiausioms maitinančioms organizacijoms paaukodavome toną maisto per dieną, o aną savaitę buvo dienų, kai joms galėdavome skirti vos 80 kilogramų. Tai net dešimt kartų mažiau. Be to, netrukus atsidarys dešimt ukrainiečių pabėgelių masinio apgyvendinimo centrų. Juose „Maisto bankas“ tieks maitinimą. Daržovių poreikis didėja ir dėl augančio remiamų žmonių skaičiaus: bendrai šiais metais padaugėjo 17 000 maisto gavėjų ir dar bent keli tūkstančiai ukrainiečių“, – sako organizacijos vadovas.

Nors dažnas asocijuoja „Maisto banką“ su ilgo galiojimo produktais, daržovės ir vaisiai ne mažiau svarbūs formuojant nepasiturinčiųjų maisto davinius. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti pilnavertę daugiavaikių šeimų ar nepritekliuje gyvenančių senolių mitybą.

„Maisto bankas“ šiais metais yra numatęs plėtrą daržovių ir vaisių perdirbimo srityje. Šiai dienai jau esame nusipirkę naujos įrangos, kuri padėtų vaisius ir daržoves apdoroti. Siekiame išgelbėti kuo daugiau daržovių, todėl tas, kurios dėl savo būklės jau nebepasiektų stokojančiųjų namų – perdirbame. Iš jų gaminame įvairius konservuotus troškinius, sriubas, džemus, pagardus“, – sako organizacijos vadovas.

Kreipiasi į ūkininkus

S.Gurevičius teigia, kad dalis ūkininkų vis dar prisibijo papildomų kaštų, todėl vengia kreiptis į „Maisto banką“. Tačiau šiandien organizacijos savanoriai gali ne tik padėti surūšiuoti ar patys išsivežti derlių. Jie gali jį net nurinkti.

„Maisto banko“ savanoriams jau yra ne kartą tekę patiems nurinkti daržovių lauką. Pavyzdžiui, jeigu laukus užlieja ir derliaus ūkininkui rinkti neapsimoka, dalį daržovių galime išgelbėti mes. Štai neseniai mūsų savanoriai nurinko 40 arų burokų lauką, išgelbėdami daugiau nei dvi su pusę tonos produkcijos, kuri kitu atveju būtų tiesiog supuvusi. Yra tekę gelbėti ir cukinijas, ir obuolius, ir braškes. Nors dažnai kiekiai nedideli, tačiau skaičiuojant per visą Lietuvą nurenkame tūkstančius maisto porcijų. Be to, šiais metais pastiprinome savo pajėgumus – nuo šiol turime nuomojamus sandėlius ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Galime patys maisto produktus ir išrūšiuoti, ir išsivežti. Ūkininkui nereikia nieko daryti, tik paskambinti“, – sako S. Gurevičius.

S. Gurevičius teigia, kad nenurinktų laukų problema gali būti itin aktuali ir dėl išaugusių elektros kainų – manoma, kad dalis ūkininkų gali palikti derlių tiesiog laukuose.

„Situacija šiemet labai įtempta. Jeigu ūkininkams neapsimokės sandėliuoti daržovių dėl per didelių kaštų, jie gali net nenuimti derliaus. Vakarų Europoje tai įprasta – jeigu ūkininkas mato, kad labai dideli kaštai, daržovės paliekamos laukuose. Lietuvoje tai nėra įprasta praktika, bet ir situacija šiais metais – neeilinė, tai gali būti įvairių atvejų. Taip pat daržovių gali ūkiuose likti ir dėl to, kad ūkininkai bandys viską realizuoti ir nesandėliuoti. Pavyzdžiui, Latvijoje dalis ūkininkų bandys iki Naujųjų metų viską parduoti. Bet, labai tikėtina, kad viso kiekio realizuoti nepavyks ir dalis daržovių liks pas ūkininkus“, – sako Šiaulių rajone ūkininkaujantis Julius Šateika.

Kviečia nesibaiminti papildomų mokesčių

S. Gurevičius teigia, kad dalis ūkininkų baiminasi ir papildomos mokestinės naštos, tačiau iš tiesų aukoti „Maisto bankui“ nieko papildomai nekainuoja.

„Kuomet ūkininkas parduoda produkciją arba sunaudoja ją savo reikmėms, jis turi deklaruoti tai PVM deklaracijoje. Bet kai ūkininkas perduoda labdarą „Maisto Bankui“ ar kitam paramos gavėjui, kuris užtikrina, jog labdara bus paskirstyta ne daugiau kaip už 75 eurus žmogui per mėnesį, tuomet šito jis neturi nurodyti PVM deklaracijoje. Ir, akivaizdu, kad šios produkcijos PVM mokėti nereikia“ – sako vadovas.

Aukojančių ūkininkų gretos pamažu didėja: štai Kėdainiuose ūkininkaujantis Tautvydas Šimėnas šiais metais „Maisto bankui“ paaukojo 8000 kilogramų nerealizuoto agurkų derliaus ir ketina tai daryti kiekvienais metais.

„Aš pats ūkininkauju dar visai neseniai, tad iš pradžių nežinojau, kad „Maisto banko“ savanoriai gali patys atvažiuoti, surinkti, surūšiuoti ir išsivežti nerealizuotą derlių. Ūkyje esu vienas, tad net nebūčiau turėjęs resursų pats rūšiuoti, pakuoti. Bet kai „Maisto bankas“ paskambino ir paklausė, ar galėčiau paaukoti, aš net nesudvejojau. Jie patys atvažiavo, susirinko, išsivežė, niekuo nereikėjo rūpintis“, – teigia augintojas.

Rekomenduojami video