LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Ilgiau nei metus dirbusi Seimo darbo grupė konstatavo, kad gyventojų skaičius per 30 metų sumažėjo daugiau nei 25 proc. Prognozuojama, kad 2030 m. darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje turėsime 14 proc. mažiau nei dabar, o 2050 m. – jau 35 proc. mažiau. Toliau auga emigracija – pernai per 12 mėnesių svetur gyventi išvyko daugiau nei 45 tūkst. Lietuvos piliečių.
Statistika nedžiugina
Skaičiuojama, kad per 30 metų gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo ketvirtadaliu – nuo 3,7 mln. gyventojų (1992 m.) iki 2,8 mln. (2022 m.). Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens mažiau nei 2,5 mln. gyventojų, o 2045 m. – vos 2 mln.
Šių metų vasarį „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad, daugumos gyventojų nuomone, blogėjanti demografinė padėtis Lietuvoje galėtų pasitaisyti skatinant gimstamumą ir susigrąžinant emigrantus. Anot tyrimo, žmonės labiausiai remia šias dvi priemones blogėjančiai demografinei situacijai Lietuvoje gerinti.
Beveik pusė (46 proc.) apklaustųjų mano, kad reikia daugiau skatinti gimstamumą. Tokią priemonę kiek labiau remia moterys nuo 30 iki 50 metų, miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, bedarbiai ir namų šeimininkai, taip pat turintys vaikų nuo 3 iki 12 metų.
Politikai situacijos sudėtingumą supranta, tačiau galimi šios problemos sprendimo būdai kelia daug aršių ginčų.
Kelios priežastys
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Justas Džiugelis teigia, jog demografinės ir darbo rinkos bėdos yra susijusios su daug priežasčių. Viena jų – prasta lietuvių sveikata. „Turėtume ilginti gyventojų darbinį amžių ir atsižvelgti į tai, kaip susigrąžinti lietuvius, kurie šiuo metu yra išvykę svetur, bet galbūt svarsto galimybes grįžti į savo gimtąją žemę“, – sako politikas.
Anot jo, Seimo darbo grupė parengė rekomendacijas. „Šios rekomendacijos atliepia penkias pagrindines kryptis. Viena iš jų, ko gero, nepagrindinė, yra užsieniečių laikino darbo ir rezidavimo Lietuvoje sąlygų gerinimas, nes šiai dienai galime konstatuoti, kad Lietuvoje turime per daug biurokratinės naštos“, – „Žinių radijo“ laidoje teigė SRDK pirmininkas J.Džiugelis.
Vis dėlto Makso Planko demografinių tyrimų instituto Vokietijoje mokslininkas dr. Domantas Jasilionis paaiškino, kad gyventojų artimiausiu metu bet kokiu atveju mažės dėl struktūrinio veiksmo. „Yra susiformavusi tokia gyventojų amžiaus struktūra, kai mes turime mažėjantį vaikų skaičių, taip pat didėja vyresnio amžiaus dalis. Vaikų gimstamumas krenta, nes mažėja reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius: 2021 m. gimė tik 23 tūkst. vaikų, kai 1990 m. jų gimdavo daugiau nei 50 tūkst. Tai yra programuojantis veiksnys – po 16 metų maždaug tiek ateina į darbo rinką, nuo to priklauso studentų skaičius“, – „Žinių radijui“ teigė D.Jasilionis.
Siūlymas – nuotakų importas
Tačiau panašu, kad valdžia galų gale rado sprendimą. Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata Seime jau užregistravo įstatymo pataisą, kuri, jo nuomone, per artimiausius 10–15 metų radikaliai pakeis Lietuvos demografinę situaciją. Kaip vieną realiausių situacijos sprendimų, Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausantis politikas siūlo skatinti legalų nuotakų importą iš kaimyninių šalių, ypač – Baltarusijos ir europinės Rusijos dalies.
„Kol Ukrainoje vyksta Rusijos agresija, būtų amoralu kalbėti apie kvietimą atvykti į Lietuvą ukrainietėms. Tačiau savo šalių režimų valdžioms nepritariančios baltarusės ir rusės būtų labai laukiamos Lietuvoje. Mes visi esame to paties genofondo atstovai – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) palikuonys, – teigia R.Lopata. – Lietuviai, žemaičiai, gudai, ukrainiečiai ir rusai ilgus metus kūrė stiprią ir turtingą valstybę viduramžiais. Dabar atėjo laikas atlikti pareigą ir pratęsti tai, kas LDK laikais buvo įprasta – kurti šeimas su kaimyninių šalių ir tautų atstovais. Juk ne viena LDK valdovų palikuonė ištekėjo už Maskvos ar Rusijos žemių didikų, o lietuviai vedė rusaites ar gudes.“
Kuriamas Nuotakų registras
Pagal naująjį įstatymą planuojama, jog valstybės įmonė Registrų centras jau šiais metais įkurs Nuotakų registrą (NR), kuriame galės registruotis visos potencialios nuotakos iš Baltarusijos ir Rusijos. Registrų centras dabar prižiūri ir tvarko pagrindinius šalies registrus: Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą, Juridinių asmenų registrą, Adresų registrą, Gyventojų registrą, Testamentų registrą, Įgaliojimų registrą, Vedybų sutarčių registrą ir kt.
Registrų centro direktorius Saulius Urbanavičius teigia, kad sukurti ir į bendrą sistemą integruoti NR nebus nei labai sudėtinga, nei labai brangu. Svarbiausia – tarp šalių suderinti asmens identifikavimą.
„Su Lietuvos piliečiais viskas paprasta, – sako S.Urbanavičius. – Mūsų piliečiai tam, kad save identifikuotų ir prisijungtų prie Registrų centro savitarnos sistemos ar Elektroninių valdžios vartų portalo, naudoja sertifikuotus mobiliuosius elektroninius parašus, „Smart-ID“ arba internetinę bankininkystę. Su kitų šalių piliečiais kyla šiokių tokių keblumų dėl asmens tapatybės identifikavimo realiuoju laiku, tačiau bendradarbiaudami su kitų šalių suinteresuotomis tarnybomis ir verslo struktūromis tikimės šias problemas greitai išspręsti.“
Registrų centro direktorius teigia, kad ištekėti į Lietuvą ketinančios Baltarusijos ir Rusijos nuotakos pradžioje turės nuotoliniu būdu užsiregistruoti specialioje Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos komisijoje. Potencialios nuotakos turės pateikti savo duomenis, dvi fotografijas, užpildyti specialią anketą. Siekiant išvengti galimų Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų provokacijų ar jų agentų, visas anketas kruopščiai patikrins Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Valstybinė pažinčių tarnyba
Tik po kruopščios patikros, anketos bus pateiktos Registrų centrui, kuris jas įkels į NR. „Realiai, tai bus valstybinis pažinčių portalas su išplėstomis funkcijomis“, – sako S.Urbanavičius.
NR ir Demografinio-socialinio skatinimo (DSS) žemėlapio kūrimui šiemet iš valstybės biudžeto planuojama skirti 120 mln. eurų. Nors tai iš pradžių atrodo kaip keista valdžios užgaida ar mokesčių mokėtojų pinigų taškymas, naujajam registrui keliamos visai nejuokingos užduotys – gerinti šalies demografinę ir socialinę situaciją. Jei per NR vienas kitą radę potencialūs jaunieji norės kurti šeimą, jiems teks pasirašyti tam tikros formos standartizuotą vedybinę sutartį, kuri bus registruojama tame pačiame Registrų centro valdomame Vedybų sutarčių registre. Šioje sutartyje bus numatyta koeficientų sistema, kuri ir lems, kokią valstybės pagalbą gaus naujai sukurtos šeimos. Ši pagalba bus aiškiai reglamentuota naujai kuriamame DSS žemėlapyje.
Kurs specialų žemėlapį
„Iki 2024 m. bus sukurtas šalies Demografinio-socialinio skatinimo (DSS) žemėlapis. Paprastai sakant, jis bus panašus į Lietuvos žemių derlingumo žemėlapį, tik jame vietoje žemės derlingumo balais bus nustatytas kiekvienos vietovės socialinio ir demografinio skatinimo balas“, – sako įstatymo projekto autorius R.Lopata.
Pasak politiko, kuriant interaktyvų, realiuoju laiku veikiantį DSS žemėlapį bus atsižvelgiama į daugybę faktorių: nekilnojamojo turto pasiūlą ir paklausą, jo kainą, miestų ir miestelių infrastruktūrą, vaikų darželių ir mokyklų užpildymą, gydymo įstaigų krūvį ir kt. Kuo mažesnis bus miestelis, kuo prastesnė jo infrastruktūra, demografinė ir socialinė situacija, tuo didesnį balą gaus jame panorusi apsigyventi pagal NR vedybinę sutartį kuriama šeima.
Pagal žemėlapį – parama ir lengvatos
Pagal šiuos balus bus skirstoma parama bei lengvatos šeimoms. Vienkartinė išmoka bus panaši į paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Panašiai kaip ir jauniesiems ūkininkams, naujoms šeimoms bus suteikiama parama, kuri, priklausomai nuo DSS žemėlapio balų, sieks ne mažiau nei 12 tūkst. eurų, bet ne daugiau kaip 70 tūkst. eurų, kuriuos jaunoji šeima turės panaudoti per pirmuosius du santuokos metus.
Įdomu tai, kad pačią mažiausią paramą (12 tūkst. eurų) gaus šeimos, ketinančios įsikurti Vilniuje, o didžiausią (70 tūkst. eurų) – nepatraukliausiuose šalies rajonuose, pavyzdžiui, Didžiasalyje, Ignalinos rajono savivaldybėje. Pagal NR vedybinių sutarčių taisykles, vienkartinę paramą įsikūrimui gali gauti tik tos šeimos, kurių abu nariai yra ne vyresni kaip 35 metų amžiaus (t.y. vedybų sutarties registravimo dieną asmeniui dar nėra suėję 36 metai).
„Siekiame, kad į „nepatrauklius“ šalies regionus keltųsi jaunos šeimos ir ten kurtų savo gerbūvį, – sako įstatymo projekto autorius R.Lopata. – Štai, pavyzdžiui, Didžiasaliui nepelnytai priklijuota nepatraukliausio Lietuvos miestelio etiketė. O tai juk – seniūnijos centras, jis turi seniūnaitijos statusą. Čia veikia „Ryto“ gimnazija, muzikos mokyklos filialas, vaikų lopšelis-darželis, kultūros centras, biblioteka, paštas, vaistinė, ambulatorija, koplyčia. Tokių miestelių ir kaimų Lietuvoje – daugybė. Būtent tokiose vietose ir laukiame naujų šeimų, kurios įsikurs ir gerins demografinę bei socialinę situaciją.“
Lengvatos demografijos skatinimui
Taip pat naujajame įstatyme numatytos kasmėnesinės išmokos ir lengvatos naujų šeimų skatinimui. Remiantis Vengrijos patirtimi, pagal naująją demografijos skatinimo programą susituokusiems ir susilaukusiems dviejų vaikų bus perpus sumažintas gyventojų pajamų mokestis (GPM), susilaukus trijų vaikų reikės mokėti tik trečdalį GPM, o šeimos, turinčios keturis vaikus ir daugiau, bus išvis atleistos nuo GPM.
Pagal tą patį DSS žemėlapį, naujoms šeimoms proporcingai bus kompensuojamos būsto komunalinės išlaidos bei taikomas koeficientas kasmėnesinei universaliai išmokai vaikui (vaiko pinigai), kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui siekia 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Priklausomai nuo DSS žemėlapio koeficiento, naujų šeimų vaiko pinigai galės siekti iki 171,50 eurų, t.y. padidėti dvigubai.
„Valstybės demografinės situacijos gerinimas – ne vienadienis projektas. Tačiau tam, kad jau po keliolikos metų matytume rezultatus, turime veikti jau šiandien“, – optimizmo nepraranda Seimo Ateities komiteto pirmininkas.
Susipažinti su planuojamu Lietuvos DSS žemėlapiu galite www.valstietis.lt/dsszemelapis.
