Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dėl skubotai stumiamos žemėtvarkos reformos LPSK kreipėsi į Seimą

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) antradienį kreipėsi į Seimo kanceliariją su prašymu grąžinti rengėjams žemėtvarkos reformos teisės aktų paketą, kuris praėjusią savaitę pažeidžiant reglamentą buvo patvirtintas Vyriausybėje ir pateiktas Seimui.

20-ies įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su žemėtvarkos reforma, rengė Aplinkos ministerija (AM) ir nesuderinusi su suinteresuotomis institucijomis, kaip numato Vyriausybės darbo reglamentas, pateikė juos tiek Ministrų Kabinetui, tiek ir parlamentui.

Žemėtvarkos reforma numato, kad visos valstybinės žemės valdymas miestuose bus perduotas savivaldybėms, žemės naudojimo kontrolė bus patikėta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie AM, žemėtvarkos funkcijos kaimiškose vietovėse bus perduotos Žemės informaciniam centrui prie Žemės ūkio ministerijos, o matininkų kvalifikacijos vertinimas – VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui. Dabar visas šias funkcijas vykdo viena institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

„Mums didelį nerimą ir susirūpinimą kelia tai, kad ši reforma rengiama ir stumiama taip skubotai. Neatlikus jokių skaičiavimų, neįvertinus, kiek ji kainuos biudžetui, kaip bus užtikrintas žemėtvarkos funkcijų tęstinumas. Ar perdavus visą valstybinę žemę patikėjimo teise savivaldybėms tai nepadidins korupcijos rizikų, juk savivaldybės ir dabar pagal STT atliktą korupcijos vertinimą bei korupcijos žemėlapį yra vienos korumpuočiausių institucijų, – sako LPSK pirmininkė Inga Ruginienė. – Prisiminkime tokias skubotas reformas kaip miškininkystės reforma arba veidrodinė Žemės ūkio ministerijos reforma, ir kiek tokios reformos kainavo mūsų valstybės biudžetui ir kokie buvo rezultatai“.

Už visos valstybinės žemės perdavimą miestų savivaldybėms itin aktyviai pasisako ir agituoja Lietuvos savivaldybių asociacija. Tačiau tokia žemėtvarkos reforma nesidžiaugia ir jos nenori kai kurių mažesnių miestų savivaldybės.

„Sulaukiam nemažai paklausimų iš Marijampolės, Alytaus, Zarasų ir kitų miestų savivaldybių atstovų, kaip bus organizuojamas savivaldybėse visų žemėtvarkos funkcijų vykdymas, kas tai finansuos, ar bus skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto, ar tai taps papildoma našta savivaldybių biudžetams, – sako Regioninių profsąjungų federacijos (RPF) pirmininkas Audrius Gelžinis. – Juk žemėtvarkos teisinis reglamentavimas ir procesai po šios reformos nesikeis. Keičiasi tik valstybiniai žemės patikėtiniai. Čia kaip toje garsioje pasakėčioje apie nevykusį kvartetą, kuris kiek stumdė savo kėdes vis vien geriau griežti nepradėjo“.

Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota apie 1,22 mln. ha valstybinės žemės (83159 žemės sklypai).

Rekomenduojami video