Alytaus rajono Daugų miestas – išskirtinėje vietoje. Aplink – to paties pavadinimo ežeras, čia apsilankančiųjų, ypač vasarą, netrūksta. Vienu metu rajono valdžia net svarstė galimybes Daugams gauti kurorto statusą. Tad, kai daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo nagrinėjamas klausimas dėl centralizuoto šildymo atsisakymo šiame mieste, jį pakeičiant individualiu, vietiniai prašė taip nesielgti ir gražioje gamtos teritorijoje įsikūrusių Daugų, konkrečiai – daugiabučių nepaversti kaminų kalnu.
Augant centralizuoto šildymo kainoms, pasirinkimo nebuvo. Su decentralizuojamu šildymu teko sutikti. Tuo labiau, kad rajono valdžia tam skyrė finansinę paramą. Šiandien, kai atsirado naujos, modernios, efektyvios šildymo sistemos ir daugiškiai nori jas įsirengti, gaudami valstybės paramą, to padaryti negali. Susidūrė su neįtikėtina, bet akivaizdžia situacija: daugiabučiai yra tapę nebaigtos statybos, nes atjungus centralizuotą šildymą, naujas teisiškai neregistruotas.
Buvo tiesinami keliai prancūzų kompanijai
Kad būtų aišku, kodėl Dauguose prieš 22 metus neliko centralizuoto šildymo, verta prisiminti „Alytaus šilumos tinklų“ Dzūkijos sostinėje valdomo šilumos ūkio nuomos pradžią tuometei prancūzų kompanijai „Dalkia“, dabar besivadinančiai „Veolia“. Tiksliau jos antrinei įmonei Lietuvoje – „Litesko“.
Tada minėta Alytaus šilumininkų bendrovė centralizuotą šildymą tiekė ir Daugams. Ir už tą pačią kainą kaip alytiškiams. Tačiau netrukus Alytaus miesto valdžios sprendimu atsisakyta rajono gyventojams šią paslaugą teikti tokia pat kaina kaip miestiečiams. Taipogi nuspręsta neinvestuoti į rajono šilumos tinklų modernizavimą.
Taip padaryta, nes tuometė miesto valdžia tiesiog tiesino visus kelius ateiti minėtai prancūzų kompanijai. O pastarosios rajono šilumos ūkis nelabai domino.
Tada rajono valdžia turėjo spręsti, ką toliau daryti su šildymu Dauguose. Jei esant mažesnei centralizuotos šilumos kainai, apie 70 proc. daugiškių daugiabučių gyventojų laiku galėjo susimokėti už teikiamą šią paslaugą, baimintasi, kad daugiau nei dvigubai pabranginus šildymą, tokių asmenų skaičius galėjo stipriai sumažėti.
Įtikinimui pasitarnavo piniginė paskata
Dėl centralizuoto šildymo atjungimo Dauguose rajono valdžios organizuotas vienas pirmųjų susitikimų su šio miesto gyventojais vyko 2001-ųjų gegužę, prieš rajono tarybai priimant atitinkamą sprendimą.
Ir buvęs tuometis Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, ir jo komandos specialistai daugiškius įtikinėjo, kad dėl didėjančių centralizuoto šildymo kainų yra vienintelė išeitis – jo atsisakyti, daugiabučiams įsirengti individualų šildymą arba katilines rūsiuose.
Išgirdę tokį pasiūlymą gyventojai piktinosi, minėtą centralizuoto šildymo atsisakymo procesą apibūdino kaip kaminų kalną ant Daugų daugiabučių ir prašė to nedaryti, nes tai būtų žingsnis atgal. Tačiau vietinei valdžiai pažadėjus, kad kiekvieno buto savininkas gaus 2 tūkst. litų už įsirengtą vietinį šildymą, prieštaraujančiųjų ėmė mažėti.
Kaip dabar prisimena ne vienas Daugų daugiabučių gyventojas, tada galbūt tikrai nebuvo kito pasirinkimo.
O po minėto susitikimo su gyventojais rajono taryba 2001 metų gegužės pabaigoje priėmė sprendimą decentralizuoti šilumos energijos tiekimą Daugų miesto gyventojams, įrengiant vietines katilines ir individualaus šildymo sistemas iki artėjančio šildymo sezono pradžios.
Kad „Alytaus šilumos tinklų“ Dzūkijos sostinėje valdomas šilumos ūkis buvo iš tiesų rengiamas nuomai tuometės prancūzų kompanijos „Dalkia“ antrinei įmonei Lietuvoje „Litesko“, liudija su ja 2001 metų vasarą pasirašyta sutartis.
Verta pastebėti, kad Alytaus šilumos ūkis iš nuomininkų buvo susigražintas daugiau nei prieš ketverius metus.
Atsirado katilinės, krosnys, kaminai ir malkų stoginės
Pagal priimtą Alytaus rajono tarybos sprendimą, atsisakant centralizuoto šildymo Dauguose, jis individualiai buvo įrengiamas čia veikiančioms savivaldybei pavaldžioms įstaigoms, o gyventojams nuosavam šildymui įsirengti išmokėtos žadėtosios 2 tūkst. litų kompensacijos. Tad visi Daugų daugiabučiai, kurie naudojosi centralizuotu šildymu ir kurių buvo 17, o juose – 210 butų, tokį šildymą ir įsirengė. Maždaug pusė – rūsiuose katilines, kita pusė – butuose pasistatė krosnis.
Taip Dauguose, kuriems kažkada rajono valdžia svajojo iškovoti kurortinio miesto statusą, atsirado daugiabučiai su krosnimis, kaminais, netoli jų pastatytos stoginės malkoms. Mat tiek savivaldybės įstaigos Dauguose, tiek daugiabučių gyventojai ėmė šildytis kietuoju kuru – malkomis ir anglimis.
Kai kam kūrenimas ėmė tapti sunkiu darbu
Jau praėjus keleriems metams po Daugų šilumos ūkio decentralizacijos, nemažai daugiabučių gyventojų ėmė skųstis, kad dėl garbaus amžiaus kai kuriems būstų apsišildymas tapo per sunkiu darbu. Reikia prisinešti malkų, jei to nepajėgi, tenka ieškoti pagalbininkų. O jų labai sunku surasti.
Dauguose apsilankius dabar, šių namų gyventojai vėl dejavo dėl to paties. Girdi, daugiabučiuose atsirado dar daugiau garbaus amžiaus gyventojų, kuriems prisinešti kuro į katilines, tuo labiau – į ne pirmame aukšte esančius butus, jau tampa beveik neįmanomu dalyku.
„Žinokit ir pasisamdyti nelabai ką rasi, nėra žmonių. Tiesiog didžiulis vargas“, – sakė vieno Daugų daugiabučio gyventoja Danutė Laukaitienė. Apie tą patį kalbėjo ir Janina Seiliuvienė iš kito daugiabučio.
Paaiškėjo neįtikėtina tiesa
Šiuo metu, kai atsirado modernios, šiuolaikiškos ir efektyvios šildymo sistemos, gyvenantieji daugiabučiuose ir nepajėgiantieji šildymuisi prisinešti kuro ėmė organizuotis šių sistemų, pavyzdžiui oras-oras įsirengimą bei už tai gauti valstybės paramą.
Ir, kaip sakoma, prieitas liepto galas. „Pasirodo, pagal Registrų centro duomenis mūsų daugiabučiuose dar yra centralizuotas šildymas. Iš rajono tarybos sprendimo matome, kad decentralizuojant šilumos tiekimą Dauguose buvo numatyta parengti šių darbų projektą, bet oficialiai jų įforminimas taip ir nebuvo padarytas. Todėl valstybės pagalbos keičiant šilumos būdą žmonės negali gauti“, – pasakojo D.Laukaitienė.
J.Seiliuvienės teigimu, norint pakeisti šildymą daugiabutyje, reikia imtis renovacijos: „Tuomet būtų rengiamas ir šilumos tiekimo projektas, kurį finansuoja valstybė. Bet renovacijai reikia didelių pinigų ir finansiniai įsipareigojimai prisiimami praktiškai visam gyvenimui.“
Ši Daugų daugiabučio gyventoja sakė, kad dabar namai oficialiai laikomi kaip nebaigtos statybos, nes centralizuotas šildymas išmontuotas, o naujas pagal teisnius dokumentus neįrengtas.
„Daugų kraštas“ kreipėsi savivaldybę
Dėl šios daugiabučiuose atsiradusios bėdos į Alytaus rajono savivaldybės administraciją kreipėsi asociacijos „Daugų kraštas“ pirmininkė Raimonda Šilalė. Kaip pati pabrėžė, ne pirmą kartą gyventojų problemas tenka spręsti asociacijos vardu.
Kreipimesi į savivaldybę pabrėžiama, kad vietinės katilinės daugiabučiuose įrengtos, tačiau dokumentaliai tai neįforminta, nors tuomečiai savivaldybės vadovai buvo prisiėmę įsipareigojimą parengti šilumos tiekimo decentralizavimo projektą. Tad pagal Registrų centro dokumentus Daugų daugiabučiams šiluma vis dar tiekiama centralizuotai.
Kaip nurodoma „Daugų krašto“ pirmininkės rašte savivaldybei, dėl to gyventojai per Aplinkos projektų valdymo agentūrą negali gauti valstybės paramos šilumos siurbliams pagal atitinkamą priemonę, kurie būtų ženkliai mažiau taršesni nei dabartinis šildymui naudojamas kuras. Taip pat daugiabučiai negali dalyvauti ir kitose naujų šildymo priemonių kompensavimo programose.
Rajono savivaldybės prašoma pabaigti decentralizuoto energijos tiekimo Daugų miesto vartotojams procesą, pateikiant dokumentus, kurie Registrų centre leistų pakeisti šildymo būdą.
Ieškoma sprendimo su valstybinėmis institucijomis
Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir architektūros skyriaus vedėjas Algirdas Latvys patvirtino, kad „Daugų krašto“ kreipimasis dėl decentralizuoto šildymo Dauguose gautas ir ieškoma sprendimo su valstybinėmis institucijomis – Registrų centru, Energetikos ministerija bei Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
„Tenka pripažinti, kad nėra decentralizuoto šildymo darbų užbaigimo akto, o tam turėjo būti šių darbų projektas. Kaip išeiti iš situacijos, kad pagal Registrų centro duomenis Daugų daugiabučiai nefigūruotų kaip iki šiol turintys centralizuotą šildymą ir esantys nebaigtos statybos, turime aiškintis ir padėti gyventojams. Suprantama, tam pagelbėtų daugiabučių renovacija, bet tai nepigus procesas“, – tvirtino A.Latvys.
Kas kaltas, kad taip atsitiko su Daugų daugiabučiais? Komunalinio ūkio ir architektūros skyriaus vedėjas kaltųjų ieškoti nesiėmė. Bet, ko gero, akivaizdu, kad daugiau nei prieš du dešimtmečius tuometė rajono valdžia padarė ne visus darbus dėl Daugų šilumos ūkio decentralizavimo ir galbūt net nepagalvojo, kad daugiabučių gyventojams bus užvirta tiek daug negardžios košės.