Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Daugiausia nitratų – šulinių vandenyje

Jei kai kam atrodo, kad skaniausias ir tyriausias vanduo yra iš sodybos šulinio, tai gali būti netiesa. Specialistų teigimu, būtent šachtinių šulinių vanduo yra labiausiai užterštas organizmui kenksmingomis medžiagomis – nitratais ir nitritais.

Šulinio vandens tarša plika akimi nematoma ir nejaučiama – ją gali nustatyti tik laboratoriniai tyrimai.

Rekomenduojama gyventojams bent kartą ar du kartus per metus išsitirti šulinių vandenį. Kokybei įvertinti reikia atlikti mikrobiologinius bei cheminius tyrimus.

UAB „Ukmergės vandenys“ laboratorijos vedėja Eolelija Česnaitienė pasakojo, kad jų įmonėje tiriami gyventojų atnešti vandens mėginiai. Tačiau ši paslauga nėra labai populiari. Kartais per savaitę to pageidauja vos keli žmonės.

Tiesa, po žiemos tokių pageidavimų visada padaugėja.

Statistikos, kiek atliekama tokių tyrimų, įmonė neveda. Pastebi, kad atlikti nitritų ir nitratų tyrimai anaiptol ne visada yra geri – neretai nustatomi gerokai normas viršijantys šių medžiagų kiekiai.

Šulinių vandenyje normas dažnai viršija ir mikrobiologinė tarša.

Privačių asmenų šulinių ir gręžinių vanduo, vadovaujantis statybų techniniu reglamentu, privalomai tiriamas baigus namo statybas. Vėliau tokie tyrimai – gyventojų sąmoningumo reikalas.

Šuliniuose aptikus normas viršijančius ir sveikatai pavojingus nitratų kiekius žmogus renkasi, kaip šią problemą spręsti. Kai kas pirmiausia bando išpumpuoti šulinio vandenį ir laukti, kol užsipildys nauju. Tiesa, tai ne visada padeda. Juk užterštas būna ne pats šulinys, o požeminė vandens gija.

Kokybiškesniu vandenį gali padaryti specialūs vandens filtrai. Jei ką nors keisti nėra finansinių galimybių, yra kita išeitis – užteršto vandens nevartoti bent jau maistui. Gerti ir valgiui ruošti jo nusipirkti, atsivežti ar atsinešti. Buityje ar laistyti toks vanduo tinka.

Česnaitienė pastebi, kad pastaruoju metu nitratų ir nitritų kiekiai leistinas normas ne kartą viršijo iš „Dukstynos“, „Dukstynėlės“ sodų bendrijų atneštuose šulinių vandens mėginiuose.

Gręžinių vandenyje nitratų ir nitritų kiekiai normų paprastai neviršija, nes šis vanduo atiteka iš gilesnių žemės sluoksnių. Tačiau čia yra kita problema – toks vanduo neretai turi per daug geležies. Jis nėra toksiškas, bet neskanus ir neskaidrus. Ši bėda šalinama įrengiant vandens filtrus.

Pastebima, kad ten, kur nėra centralizuoto vandens tiekimo, naujakuriai dažniau priima sprendimą išsigręžti gręžinį nei kasti šulinį.

Nitratų, nitritų ir vandens kietumo tyrimas „Ukmergės vandenų“ laboratorijoje kainuoja 16 eurų, mikrobiologinis tyrimas – 20 eurų.

Tačiau šie, komerciniai, tyrimai užima tik labai mažą laboratorijos veiklos dalį. Pagrindinė veikla – savo vartotojų vandens kokybės analizė. E. Česnaitienė pasakojo, kas šiuo metu mėginiai imami iš 35 vandenviečių.

Jie imami pagal sudarytą planą, nustatytas schemas, taip pat, jei nutinka avarija tinkluose.

Kaimuose, pasakojo, mėginiai dažniausiai imami iš mokyklų ar parduotuvių čiaupų, kai kur – iš gyvenamųjų būstų.

Balandžio pabaigoje ukmergiškiai turės progą šachtinių šulinių bei gręžinių vandens kokybę išsitirti ir už truputį mažesnę kainą.

Akciją organizuoja Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Balandžio 26 d. nuo 10 iki 12 val. vandens mėginius ji priims Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Deltuvos g. 19.

Tą dieną nitritų ir nitratų vandenyje tyrimai kainuos 10 Eur, nitritų, nitratų, amonio, permanganato indekso – 25 Eur.

Vandens mėginių laukiama švarioje 1,5 l talpos plastikinėje taroje.

 

***

Dėl kenksmingo poveikio organizmui nitratų ir nitritų kiekis vandenyje, skirtame maisto gamybai, griežtai ribojamas. Maistui vartojamame vandenyje nitratų kiekis neturi viršyti 50 mg/l, o nitritų – 0,5 mg/l. Kūdikiams maitinti skirtame vandenyje nitratų visai neturėtų būti.

***

Patekę į žmogaus kraują nitratų dariniai blokuoja deguonies pernešimą į audinius ir sukelia vidinį deguonies badą, kuris kūdikiams ir mažiems vaikams gali baigtis net mirtimi.

***

Įrodyta, kad nėščiosioms, vartojančioms nitratais užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai. Vaikams ir paaugliams dėl kenksmingo nitratų poveikio lėtėja fizinis bei psichinis vystymasis, silpnėja imuninė sistema.

***

Apsinuodijimas nitratais savo poveikiu organizmui yra panašus į apsinuodijimą alkoholiu, nors pasekmės nėra iš karto taip akivaizdžiai pastebimos. Žmonėms, nuolat vartojantiems nitratais užterštą vandenį, padidėja ir onkologinių susirgimų rizika. Skrandyje nitratų dariniai su maiste esančiais aminais sudaro kancerogeninius junginius nitrozaminus ir nitrozamidus, kurie ir lemia vėžinių virškinamojo trakto susirgimų vystymąsi.

 

Vilma Nemunaitienė

Rekomenduojami video