Nors šalyje jau
pasiekta 70 proc. nuo COVID-19 paskiepytų suaugusiųjų riba, įspėjama,
kad to, norint grįžti į įprastą gyvenimą, nepakaks. Štai Danija
koronavirusą jau nusprendė laikyti sezonine liga ir didesnių ribojimų
atsisako. Kokios imunizacijos apimtys taip leistų pasielgti ir
Lietuvoje?
Nuo rugsėjo 10 d.
Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o
tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti.
„Epidemija valdoma, vakcinavimo mastas yra rekordinis. Štai kodėl
rugsėjo 10-ąją galime atšaukti specialiąsias taisykles, kurias turėjome
įvesti kovodami su COVID-19“, – sakoma sveikatos apsaugos ministro
Magnuso Heunicke pareiškime.
Tačiau jis pabrėžė, kad „epidemija dar nesibaigė“, ir sakė, kad
vyriausybė „nedvejodama imsis skubių veiksmų, jei pandemija vėl pradės
kelti pavojų svarbiausiam visuomenės funkcionavimui“.
„Mūsų tikslas yra 70 proc. nuo visos visuomenės, nes ir tie, kurie
yra iki 12 m. amžiaus ir kurie dėl objektyvių priežasčių negali
skiepytis, jie gali sirgti, tad turime juos saugoti“, – sakė A. Dulkio
patarėja A. Šuksta.
Balandį Danijoje buvo įvestas „koronos pasas“, suteikiantis jo
turėtojams teisę lankytis tokiose vietose kaip restoranai, kino teatrai,
sporto klubai ir kirpyklos.
Šis reikalavimas, rugpjūčio 1 dieną jau panaikintas tokiose vietose kaip
muziejai, nuo rugsėjo 1-osios nebebus taikomas ir dalyje kitų vietų,
tačiau iki rugsėjo 10-osios dar galios naktiniams klubams ir dideliems
renginiams.
Kaukės viešajame transporte Danijoje nebeprivalomos nuo
rugpjūčio 14-osios.
Tiesa, reikia paminėti, kad Danijoje bent viena COVID-19 skiepo doze jau
pasiskiepijo daugiau nei 72 proc. populiacijos, o tarp vyriausių asmenų
vakcinacijos apimtys dar aukštesnės.
SAM situaciją vertins kompleksiškai
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta portalui tv3.lt teigė, kad dabar Lietuvoje pasiekta 70 proc. paskiepytų suaugusiųjų yra tik tarpinė stotelė ir dar neleidžia galvoti apie ribojimų atšaukimą.
„Pirminis tikslas yra 70 proc. visos visuomenės, ne suaugusiųjų, nes galima vakcinuotis jau nuo 12 m. Taigi mūsų tikslas yra 70 proc. nuo visos visuomenės, nes ir tie, kurie yra iki 12 m. amžiaus ir kurie dėl objektyvių priežasčių negali skiepytis, jie gali sirgti, tad turime juos saugoti. Todėl labai svarbu pasiekti šį rodiklį, nes prie delta atmainos mokslininkai kalba ir apie dar didesnius skaičius“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kokiai situacijai esant galėtų būti svarstoma apie grįžimą į laisvesnį gyvenimą, A. Šuksta teigė, kad būtų vertinamas ne vienas rodiklis.
„Bus žiūrima į situaciją kompleksiškai – ir į COVID-19 ligonių gydymo
įstaigose skaičių, ir, žinoma, į vakcinacijos procentą. Negalima
išskirti vieno rodiklio, nes norint priimti sprendimus į duomenis reikia
žiūrėti kompleksiškai“, – pažymėjo ji.
Virš 90 proc. paskiepytos populiacijos – nerealu
Paklaustas, kokio dabar reikėtų imunizacijos nuo COVID-19 procento,
užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas priminė, kad
kalbos apie reikalingas pasiskiepijusiųjų apimtys kolektyviniam
imunitetui keitėsi atsirandant daugiau žinių.
„Kai tik buvo pradėta daugiau susivokti apie šį virusą, iš pradžių buvo
manoma, kad vaikai mažai dalyvauja epidemiologiniame procese ir viruso
platinime.
Pagal tai, kaip sparčiai plinta virusas, koks yra jo Ro, kiek kiekvienas
žmogus užkrečia, tai Uhano atveju aišku, kad maždaug 2 asmenis. Ir buvo
apskaičiuota, jei 70 proc. suaugusiųjų populiacijos įgis imunitetą, tai
virusui liks mažai erdvės plisti ir gali likti tik pavieniai įvežtiniai
atvejai.
Kai tapo aišku, kad ir vaikai aktyviai dalyvauja viruso plitimo procese,
tada sakoma, kad reikia paskiepyti 70 proc. visos populiacijos tam, kad
įgytume kolektyvinį imunitetą“, – aiškino jis.
Tačiau, kai atsirado delta atmaina, kuria užsikrėtęs žmogus išskiria 10
kartų daugiau viruso ir užsikrėsti pakanka ir kelių sekundžių, tapo
aišku, kad kolektyviniam imunitetui pasiekti 70 proc. bus per mažai.
„Ir pagal tokį viruso plitimo greitį gali būti, kad reikės 85 ar net
virš 90 proc. visos populiacijos kolektyviniam imunitetui įgyti.
Turbūt
kiekvienam aišku, kad tai yra nepasiekiamas tikslas. Bent jau
artimiausius keletą metų, jei kalbėtume apie vieną šalį, jei kalbėtume
apie visą pasaulį – dar ilgiau“, – konstatavo jis.
Ligos sezoniškumas
buvo aiškus iš pradžių Atsakydamas į klausimą, kada ligą, sekant Danijos pavyzdžiu, būtų galima įvardyti kaip sezoninę, S. Čaplinskas priminė, šio viruso sezoniškumas buvo aiškus jau nuo pat pradžių
„Aišku, ir vasaros metu jis gali cirkuliuoti, juo labiau kad
skirtinguose pusrutuliuose skiriasi metų sezoniškumas. Be to, virusas
gali cirkuliuoti tarp kai kurių gyvūnų. Tai reiškia, reikia tam tikro
laiko tam, kad nusistovėtų pusiausvyra, kai pakankamai didelė dalis
žmonių būtų įgijusi imunitetą.
Ir čia kalbama, kad jau ir 50 proc. imunizuotos populiacijos ir daugiau
jau yra geriau nei nieko. Nes kuo daugiau bus įgijusių imunitetą ir kuo
virusas palaipsniui mutuos, pasidarys tokiu, kad neplis taip sparčiai.
Nes kol kas jis plinta sparčiau, nors, laimei, nesukelia sudėtingesnės
ligos eigos“, – kalbėjo profesorius.
Jo manymu, danai apie tai ir kalba, kad gal nebereikia tokių griežtų
priemonių, o svarbiausia pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius
visuomenės narius.
„Toliau jau reikia žiūrėti, kaip virusas cirkuliuos tam, kad nebūtų
perkrauta sveikatos priežiūros sistema, kad nebūtų žlugdoma vaikų
ateitis, jų ugdymas, nebūtų žlugdoma ekonomika ir galų gale psichologinė
žmonių būsena ir t.t.“ – sakė S. Čaplinskas.
Pritaria laisvesniam gyvenimui suskiepijus rizikos grupes
Paklausta, ar vertėtų sekti Danijos pavyzdžiu ir pasiekus tam tikrą imunizacijos lygį grįžti į įprastesnį gyvenimą nepriešinant visuomenės, tam pritarianti sakė ir VU Gyvybės mokslų centro imunologė proc. Aurelija Žvirblienė.
„Aš asmeniškai tokiam požiūriui pritariu, nes, manau, kad kas norėjo,
turėjo ir dar turi galimybę pasiskiepyti. Tie, kurie nenori, mes jų
negalime priversti. Tad pritarčiau, kad jei ypač pavyktų suskiepyti
rizikos grupes, kad nebūtų užkimštos ligonines, būtų galima grįžti į
laisvesnį ir normalų gyvenimą“, – komentavo ji.
Portalas tv3.lt primena, kad nepaisant to, Vyriausybė, skatindama
gyventojų vakcinaciją, ruošiasi gana radikalioms ribojimams nuo rugsėjo
13 d. galimybių paso neturintiems gyventojams.
„Pritarčiau, kad jei ypač pavyktų suskiepyti rizikos grupes, kad
nebūtų užkimštos ligonines, būtų galima grįžti į laisvesnį ir normalų
gyvenimą“, – sakė A. Žvirblienė.
Be to, jau prabylama, kad vis daugiu visuomenės narių gali reikėti
revakcinacijos. Pasiteiravus A. Žvirblienės, kiek dar sustiprinančiųjų
COVID-19 dozių apskriti gali prireikti ateityje, imunologė nesiryžo
teikti konkrečių prognozių.
„Nesiimu prognozuoti, kada gali būti, kad reikės papildomos dozės
kažkokioms rizikos grupėms. Bet ar reikės visiems kasmet ar kas keli
metai, tikrai yra sunku pasakyti, nes neaišku ir kur link virusas
evoliucionuos.
Žinome vakcinų, kurios po 2 ar 3 dozių saugo ir 4–6 metus, susilpninto
viruso vakcinos apsaugo ir visam gyvenimui. Aišku, to šiuo atveju nėra
ko tikėtis, bet kad jos bent dalį žmonių gali apsaugoti ir keliems
metams, tai visai toks variantas įmanomas“, – pastebėjo profesorė.