Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dalis gyventojų negalės ne tik normaliai apsipirkti, bet ir pasigydyti: ar jie netaps atstumtaisiais?

Vyriausybė užsimojo netrukus gerokai apriboti paslaugų teikimą tiems gyventojams, kurie nėra pasiskiepiję ar neturi galimybių paso. Tačiau ką daryti tiems, kurie dėl įvairių priežasčių negali jo gauti?

Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo visuomenei pasiuntė aiškią žinią: neatitinkant galimybių paso kriterijų, po pereinamojo laikotarpio po rugsėjo 13 d. nebebus įmanoma gauti kontaktinių paslaugų ir vykdyti ūkinę veiklą daugelyje sričių. Galimybių paso neturintys gyventojai negalės apsipirkti parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra ne maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos, ortopedijos prekių, neturinčiose atskiro įėjimo iš lauko, taip pat ir tokiose parduotuvėse, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. m.

Jiems taip pat nebus teikiamos sveikatos paslaugos. Tiesa, būtinoji pagalba bus teikiama, tačiau įvairius profilaktinius tyrimus ar nebūtiną pagalbą teks pamiršti. Be to, galimybių paso neturintys gyventojai negalės gauti ir smulkaus remonto paslaugų, kai kontaktas truks ilgiau nei 15 min. Galiausiai nebus teikiamos grožio, keleivių vežimo paslaugos, nebus galima dalyvauti jokiuose renginiuose (reikia suprasti, ir laidotuvėse ar vestuvėse), žmonių susibūrimuose viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.

Daugelis vyresnių internetu nesinaudoja

Tie, kas naudojasi išmaniaisiais telefonais ar internetu, neturėtų susidurti su keblumais parsisiųsti galimybių pasą niekur neišeidami iš namų. Tačiau toli gražu ne visi juo naudojasi. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais tarp 55–64 metų amžiaus gyventojų išmaniuoju telefonu naudojosi 61,5 proc., o tarp 65–74 metų – vos 34,5 proc. Nė pusė šių amžiaus gyventojų pernai internetu nesinaudojo, rodo oficiali statistika.

Registrų centras neturi duomenų, kiek vyresnio amžiaus žmonių yra pasiskiepiję, tačiau nė karto neparsisiuntė galimybių paso.

  Kaip informavo Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovė Daiva Bumblytė, iki šiol galimybių pasą bent kartą pasiėmė 660 tūkst. gyventojų. Vis dėlto, popierinius galimybių pasus, kuriuos išduoda Registrų centras, iki šiol buvo pasiėmę vos 10,5 tūkst. gyventojų.

Akivaizdu, kad tikrai ne visi vyresni žmonės turi galimybių fiziškai nuvykti į artimiausią Registrų centro skyrių. Taigi, tikėtina, kad dalis jų, įsigaliojus griežtesniems ribojimams, praras galimybę apsipirkti ar gauti sveikatos paslaugų. Ieško daugiau vietų pasui išduoti Matyt, tai supranta ir viena iš aktyviausių galimybių paso populiarintojų, ekonomikos ir inovacijų ministrė Auršinė Armonaitė. „Dėl galimybių paso prieinamumo. Mes norime padaryti ir tokia, matyt, yra mūsų pareiga, kai įvedame gana daugelyje veiklų ir viešosiose paslaugose galimybių pasą, mes siekiame, kad jis būtų prieinamas“, – per Vyriausybės pasitarimą kalbėjo ministrė.

Ji priminė, dabar galimybių pasas galioja 1 mėnesį ir nuo kitos savaitės jis galios jau 2 mėnesius. „Tai reiškia, kad nereikės tiek prisijunginėti per mobiliuosius aparatus, tiek žmonėms, kurie eina į Registrų centrą, nereikės tiek eiti. Ieškome visų būdų, kaip padidinti vietų skaičių, kur žmonės galėtų išsiimti galimybių pasą. Kviečiu kolegas, kas įsitrauks, padėti, kad žmonės galėtų ne tik išsispausdinti išsiimti mobiliuose įrenginiuose ar ateiti į registrų centrą, bet galbūt dar platesniame vietų skaičiuje“, – ragino A. Armonaitė.

  Vis dėlto, jos vadovaujama ministerija tiesiai neatsakė, kaip žadama padėti pasiskiepijusiems, bet internetu nesinaudojantiems ar fiziškai negalintiems gauti paso žmonėms lengviau jį gauti ir nebūti visuomenės atstumtaisiais.

„Žmonės, nesinaudojantys elektronine bankininkyste ar neturintys elektroninės prieigos, popierinį paso variantą gali gauti Registrų centro teritoriniuose padaliniuose. Jų šalyje yra 50.

Taip pat pagal šiuo metu Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas taisykles, asmenys vietoje galimybių paso gali naudoti vieną iš medicininių dokumentų iš e.sveikatos sistemos: ES skaitmeninį Covid sertifikatą, vakcinacijos išrašą, dokumentą, įrodantį, kad persirgta COVID-19 liga, ar neigiamo testo rezultato išrašą.

Šiuos dokumentus, negalintiems prisijungti patiems, gali išduoti jų sveikatos priežiūros įstaiga“, – informavo ministerija.

Dirba tik darbo valandomis

Registrų centras primena, kad gyventojai, kurie neturi jokių galimybių naudotis e. bankininkyste ar e. parašu, atspausdintą pasą gali gauti artimiausiame klientų aptarnavimo padalinyje. Šie klientai aptarnaujami be išankstinės registracijos.

Registrų centras turi padalinius visoje Lietuvoje. Paprastai jie dirba nuo 8 iki 17 arba 18 val. (su pietų pertraukomis). Penktadieniais ir prieš šventines dienas Darbo laikas yra sutrumpintas. Visų atvykstančių klientų Registrų centras prašo laikytis pagrindinių saugumo taisyklių: jei įmanoma, atvykti po vieną; būtinai dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes ar respiratorius; įėjus dezinfekuoti rankas; laikytis saugaus bent 1 m atstumo nuo kitų klientų ar darbuotojų; laikytis kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo. Registrų centras pasilieka teisę neaptarnauti saugumo taisyklių nesilaikančių klientų.

Laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų reikalavimų, šiuo metu klientų aptarnavimo vietose vienu metu aptarnaujamas ribotas skaičius klientų. Galimybių pasas suteikiamas, jeigu asmuo: yra pasiskiepijęs nuo COVID-19: „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) ar „Moderna“ (gamintojas „Moderna“) vakcina ir praėjo 1 savaitė po antrosios dozės suleidimo; „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“) vakcina ir praėjo 2 savaitės po vakcinos dozės suleidimo; „Vaxzervria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcina ir praėjo 4 savaitės po pirmos vakcinos dozės suleidimo, bet ne ilgiau nei 13 savaičių po pirmos dozės suleidimo arba iš karto po antros dozės suleidimo; prieš tai persirgo COVID-19 ir praėjo 2 savaitės po pirmos bet kurios vakcinos dozės suleidimo; yra persirgęs COVID-19 (210 d. nuo teigiamo COVID-19 testo rezultato dienos); turi neigiamą COVID-19 testo rezultatą – jis galioja 48 val. (greitojo antigeno testo) arba 72 val. (PGR testo) nuo ėminio paėmimo laiko.

Martynas Žilionis

Rekomenduojami video