Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad dabar matomą dalies Europos valstybių nenorą pritaikyti sankcijas Rusijos energetiniam sektoriui lemia Kremliaus „investicijos“ – papirkus tų šalių politikus ir taip užtikrinus jų priklausomybę nuo rusiškos energijos.

Jungtinių Amerikos Valstijų televizijai CNBC D. Grybauskaitė taip pat priminė, kad nuo balandžio 1 d. Lietuva nebeimportuoja rusiškų gamtinių dujų – tą buvo galima padaryti, nes 2015 m. Klaipėdoje buvo įrengtas suskystintų gamtinių dujų terminalas.

„Labai didžiuojuosi, kad Lietuvos dujotiekiais nuo balandžio 1 d. visai nebeteka gamtinės dujos iš Rusijos“, – tikino ji.

D. Grybauskaitė akcentavo, kad Rusijai jos turimi gausūs energetiniai ištekliai nėra vien tik pajamų šaltinis, tačiau visų pirma Kremlius eksportuojamą energiją naudoja kaip geopolitinę priemonę.

„Lietuva savo namų darbus atliko – žinojome, kad Rusija savuosius energijos išteklius naudoja kaip geopolitinį įrankį. Tai ne tik ekonomika ar prekyba – tai priemonė geopolitinei įtakai daryti“, – pažymėjo prezidentė.

Vis tik kitose Europos šalyse, ypač tose, kurios šiuo metu prieštarauja sankcijoms Rusijos energetiniam sektoriui, D. Grybauskaitės teigimu, galima matyti, kaip sėkmingai ši geopolitinė įtaka buvo išnaudota.

Buvusi šalies vadovė amerikiečių auditorijai akcentavo, kad Kremlius tikslingai korumpavo tokių valstybių politinius sluoksnius – jos tapo pernelyg priklausomos nuo „Gazprom“ dujų ir negali jų atsisakyti taip, kaip tą padarė Lietuva.

„Savo ruožtu kitos valstybės leidžia Rusijai investuoti į tų šalių politinės santvarkos korumpavimą. Ir dabar kai kuriose Europos šalyse matome būtent tokios Rusijos kurstytos politinės korupcijos išdavas ir rezultatus“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Be kita ko, ji pabrėžė ir tai, jog dabartinės Vakarų pritaikytos sankcijos yra nepakankamos ir jose yra „spragų“.

„Mūsų paskelbtos sankcijos turi spragų, jos leidžia Putinui išgyventi, net atgaivinti rublį“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Pirkdami rusiškus energijos išteklius finansuojame Rusijos karinę mašiną. Tai nebegali būti priimtina nei etiškai, nei morališkai“, – tikino prezidentė.

ELTA primena, kad, siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo.

Kartu su Lietuva tokį sprendimą priėmė ir kitos Baltijos šalys. Visgi likusios Europos valstybės dar delsia – Europa vis dar importuoja tiek rusišką naftą, tiek dujas, tiek anglis. Pavyzdžiui, Vokietija apie 40 proc. suvartojamų dujų importuoja iš Rusijos, neturi nė vieno suskystintų gamtinių dujų terminalo. Prieš sankcijas Rusijos energijai taip pat pasisako Austrija, Vengrija.

Tuo metu Europos Komisija iki gegužės pabaigos turėtų pateikti planą, kaip kuo greičiau sumažinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.