Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
CŽV kalėjimo nebuvo, bet baudą mokėsime

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti. Tuo, anot teismo, Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, kurios draudžia kankinimą, garantuoja teises į laisvę, privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą. EŽTT taip pat skelbia, kad už bendradarbiavimą CŽV mokėjo milijonus dolerių valstybėms, kuriose buvo įkurti kalėjimai.

Mokėti kol kas nenori

Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 000 eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaidai (47 m.) (pilnas vardas – Zaynas Al-Abidinas Muhammadas Husaynas). Dar anksčiau, 2014 liepos 24 dieną, EŽTT paskelbė du sprendimus bylose dėl CŽV programos – Al Naširi prieš Lenkiją ir tas pats Abu Zubaida prieš Lenkiją. Abejose bylose teismas pripažino Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus. Abu Zubaidai priteista 130 000 eurų žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų padengimo, o Al Naširi – 100 000 eurų žalos atlyginimo. Nors EŽTT jau du kartus priėmė palankų sprendimą palestiniečiui, tačiau jis iki šiol kali Gvantanamo bazėje.

Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė, kuriai toks teismo sprendimas sukėlė daug abejonių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė, kad Lietuva tiesiog negalės įvykdyti tokio teismo sprendimo. „Jis praktiškai neįvykdomas, nes mes vargu ar gausim kokias nors diplomatines garantijas iš JAV. Priteistą pinigų sumą sumokėti beveik neįmanoma, nes nėra kam“, – sakė K. Bubnytė.

Mokėti pinigų nelinkęs ir premjeras Saulius Skvernelis. Premjeras teigė, kad Lietuva turėtų įvertinti galimybes apskųsti sprendimą šio teismo Didžiajai kolegijai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad teismo sprendimą privalėsime vykdyti.

Beje, Lenkija savo abejose bylose bandė kreiptis į Didžiąją kolegiją dėl sprendimo peržiūrėjimo, tačiau prašymai buvo atmesti. Kadangi ši byla analogiška su lenkiškomis, tai apskundus EŽTT sprendimą, galima lengvai numatyti skundo baigtį.

Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 000 eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaidai „Vikipedijos“ nuotr.

Iš kalėjimo – į kalėjimą

Skundą prieš Lietuvą Strasbūro teismui už Abu Zubaidą 2011 metais liepos 14 dieną padavė jo interesus atstovaujanti Londone įsikūrusi nevyriausybinė organizacija INTERIGHTS. A. Zubaida, kuris įtariamas Rugsėjo 11-osios išpuolių organizavimu, skunde nurodė, kad 2005–2006 metais jis kalintas slaptame tardymo centre, kuris, jo teigimu, buvo Lietuvoje. Vyras tvirtina, jog Lietuva leido JAV žvalgybos pareigūnams jį kankinti įvairiomis psichologinio ir fizinio smurto formomis, jis buvo atkirstas nuo išorinio pasaulio. Tai patvirtino ir EŽTT, už tokį sprendimą balsavo ir šiuo metu Strasbūre dirbantis, buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.

Lietuvos Respublikos prokuratūra aktyviai bendradarbiavo su EŽTT nagrinėjant palestiniečio ieškinį, šio teismo prašymu teikė informaciją, susijusią su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Apie Lietuvoje atliekamą ikiteisminį tyrimą Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kalbėjo ir į teisėjų klausimus atsakinėjo 2016 metų birželio 28-29 dienomis vykusio EŽTT posėdžio metu.

„Teismas priėjo prie išvados, kad Lietuvoje nuo 2005 metų vasario iki 2006 metų kovo veikė slaptas CŽV kalėjimas, kad ponas A. Zubaida buvo ten laikomas, o vietos valdžia žinojo, kad CŽV su juo elgsis taip, kaip draudžia Konvencija“, – rašoma teismo pranešime. Buvo nustatyta, kaip judėjo lėktuvai, kurie atveždavo ir išveždavo kalintus žmones ir tai, kad CŽV mokėjo šalių, kuriose buvo jų įkalinimo įstaigos, valdžios atstovams.

EŽTT pranešime detaliai rašoma, kad Abu Zubaida, prieš atsidurdamas Lietuvoje, nuo 2002 metų buvo kalinamas Tailande ir Lenkijoje, vėliau – Gvantaname ir Maroke, o Lietuvą pasiekė 2005 metų vasario 17-18 dienomis. Pasak Abu Zubaidos, kalinimo įvairiose valstybėse metu jis buvo kankinamas: marinamas badu, mušamas, laikomas nuogas šaltoje patalpoje bei kankinamas garsia muzika, bemiegėmis naktimis, klizmuojamas. JAV Senato žvalgybos komiteto paskelbtoje pažymoje rašoma, kad Lietuvos teritorijoje esančiame kalėjime „mažiausiai 17 sulaikytųjų buvo taikomos sustiprintos tardymo priemonės be CŽV būstinės leidimo“. Šias detales EŽTT surinko iš individualių apklausų, parlamentinio tyrimo, vykdyto Lietuvoje, o taip pat – JAV Senato žvalgybos komiteto tyrimo, kuris nagrinėjo CŽV kalinių ir kankinimų atvejus. Būtent iš Senato komiteto tyrimo ataskaitos buvo gautos datos, laikai, tardymų kalendoriai ir net apytikslės pinigų sumos, kurios buvo sumokėtos šalių, kuriose buvo kalinami ir kankinami CŽV kaliniai, valdžios atstovams.

Ilgai laukė išvadų

Ši istorija į viešumą pateko 2009 metų rugpjūčio 20 dieną, kai Lietuva buvo įvardinta trečiąja Europos valstybe, kurioje JAV galėjo neteisėtai laikyti įtariamuosius dėl teroristinių išpuolių. Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone JAV paskelbė karą prieš terorizmą, o prezidentas Džordžas Bušas įgaliojo CŽV įkurti slaptas laisvės atėmimo vietas už JAV ribų įtariamiesiems terorizmu laikyti ir tardyti. Tokie asmenys buvo suimami bei kalinami įvairiose pasaulio šalyse neribotą laiką, be kaltinimų ir teismo, siekiant išvengti JAV teisės aktų ar tarptautinės teisės teikiamos apsaugos. Naujieną, kad CŽV programoje dalyvavo ir Lietuva, paskelbė JAV televizijos kanalas ABC.

Anot naujienų tarnybos, slaptame kalėjime Lietuvoje CŽV ilgiau nei metus (2004-2005 m.) laikė 8 įtariamuosius. Praėjus 2 mėnesiams po tokių žinių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pradėjo parlamentinį tyrimą dėl slaptųjų CŽV kalinimo centrų įkūrimo Lietuvoje.

Lėktuvai skraidė

2009-ųjų gruodžio 22 dieną paskelbtos NSGK tyrimo išvados, kuriose konstatuota, jog sąlygos CŽV kalinimo centrų veiklai Lietuvoje buvo sudarytos – Lietuvos Valstybės saugumo departamentas buvo gavęs CŽV prašymą įrengti patalpas, tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti, o CŽV užsakytiems lėktuvams buvo sudarytos galimybės nusileisti Lietuvos oro uostuose išvengiant pasienio bei muitų kontrolės. Už tokias išvadas balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 15 parlamentarų. Prieš balsuodami Seimo nariai daug ginčijosi, nes kai kuriems jų atrodė, kad komisijos išvados esančios abstrakčios ir tuščios, kenkiančios ne tik Lietuvos tarptautiniam prestižui, bet ir santykiams su JAV. Vis dėlto nuspręsta, kad sąlygos atvežti į Lietuvos teritoriją ar pervežti per ją CŽV sulaikytus asmenis buvo, bet nebuvo nustatyta ar tokie asmenys buvo pervežami.

Tačiau su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę. Išvadose teigiama, kad VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas su generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus žinia mažiausiai du kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių. Pasak NSGK pirmininko Arvydo Anušausko, šie orlaiviai išvengė muitinės ir valstybės sienos apsaugos patikros, tad niekas nežino nei kokie keleiviai, nei kokie kroviniai jais buvo atskraidinti.

Kaltinimai nepareikšti

Komiteto surinkta informacija rodo, kad Valstybės gynimo taryba, Vyriausybė, Seimas nesvarstė klausimų, susijusių su slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, su sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje. Tai galėjo nuspręsti atskiri pareigūnai – pavyzdžiui, nuolat komisijos išvadose minimas buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas.

Vadovaujantis NSGK rekomendacijomis, Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl VSD pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba, kurį po metų nutraukė. Kaltinimai niekam nebuvo pareikšti.

To kalėjimo ieškojo ne viena komisija, kol galų gale buvo prieita prie išvados, kad amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, netoli Vilniaus kuriant žvalgybos paramos centrą.

Po EŽTT sprendimo Generalinė prokuratūra pranešė, kad Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 3 dalį dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną ir 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo, tačiau iki šiol įtarimai ir šiame ikiteisminiame tyrime niekam nepareikšti. Vykdant šį tyrimą tarptautinės teisinės pagalbos prašymai buvo išsiųsti į JAV, Lenkiją, Rumuniją ir kitas valstybes. Iš kai kurių valstybių buvo gauti atsakymai, tačiau jokių reikšmingų tyrimui duomenų iki šiol nėra gauta. Lietuvos prokuratūra kreipėsi ir į JAV, prašydama pateikti papildomos informacijos dėl spėjamo asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį, bet iš JAV Teisingumo departamento buvo gautas atsakymas, kad JAV neturi galimybių gauti prašomos informacijos ir įvykdyti teisinės informacijos prašymus.

 

Petras IVANAUSKAS

 

Rekomenduojami video