Penkios partijos suskubo susitarti dėl rinkimų debatų televizijoje savame rate. Vietos jame neatsirado „Tvarkai ir teisingumui“ (TT), bet iki rudens dar toli: kas dar bus išmestas iš politinio Olimpo?

Savas debatų ratas

Kaip pasakytų kaimynai lenkai, kompanija, nors ir nedidelė, bet labai maloni: socialdemokratai, konservatoriai, Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Būtent jų lyderiai pasirašė susitarimą suformuoti pagrindinių politinių jėgų debatų nacionalinio transliuotojo TV eteryje ratą.

Taip jau sutapo, kad rudenį LRT studijoje prasidėsiantys rinkimuose į Seimą dalyvaujančių partijų debatai vyks tuo pat metu, kaip ir pagrindinių kandidatų į JAV prezidento postą politiniai mūšiai. Būtent jie vainikuoja daug mėnesių trukusią rinkimų kampaniją, atskleisdami visą politinės kovos dramatizmą. Tai lemiama kova politiniame ringe, stengiantis įtikinti rinkėjus savo idėjų, kaip kurti geresnę šalies ateitį, teisingumu.Turbūt ir šį rudenį Amerikoje ji bus tokia pat nuožmi: neverta abejoti, kad į veržlią Donaldo Trumpo ataką Hillary Clinton bandys atsakys triuškinamu kabliu.

Lygiai toks pat politinių debatų žanras diktuoja taisykles ir Lietuvoje, kuri, suprantama, anaiptol ne Amerika, bet kova dėl valdžios ir siekiamų tikslų taip pat arši. Tų tikslų partijos nė neslepia: kuo geriau atstovauti rinkėjų interesams, kurti geresnį Lietuvos gyvenimą ir sąžiningai tarnauti visuomenei.

Tai gražiai surašyta partijų programose ir daugybę kartų bus deklamuojama rinkimų kampanijos metu. Taigi, regis, visiškai suprantamas penkių partijų noras suburti savą politinių debatų ratą, kuriame mūsų politikos sunkiasvoriai galėtų rungtis su tos pačios kategorijos varžovais, o ne lengvesniais ar nepatyrusiais priešininkais.

Savas nugalėtojų klubas

Iniciatyvą į šią politinių diskusijų grupę kviesti minėtas partijas parodė Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis. Anot jo, nieko ypatingo neįvyko. „Tiesiog visos penkios partijos, tiek pozicinės, tiek opozicinės, išreiškė norą dalyvauti debatuose kartu“, – paaiškino jis.

Tai, kad šiame sąraše neatsirado vietos TT, politikas argumentavo tuo, jog dar nėra žinoma, kas ją ves į rinkimus, taigi, neaišku, su kuo reikės diskutuoti. „Antras dalykas – tai, kad penki dalyviai jau yra pakankamai didelis formatas, kad būtų galima nuosekliai ir gerai išdėstyti mintis, ir žmonės jas suprastų, o TV laida netaptų kažkokiu turgumi. Trečia, TT iš esmės dažnai debatus stengiasi paversti ne argumentuotu savo vizijų pateikimu visuomenei, o populizmo skleidimo platforma“, – aiškino E.Masiulis.

Tokie motyvai kai kam gali sukelti abejonių: juk kol kas neaišku, kas ves į rinkimus ir Darbo partiją, ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Krinta į akis ir tai, kad TT politikos sunkiasvorių klube išstūmė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri šią kadenciją nebuvo rimta politinė jėga. Peršasi mintis, kad debatų grupės sąrašas sudarytas pagal dabartinius partijų populiarumo reitingus ir yra tarsi nukreiptas į situaciją po rinkimų, kai bus pradėta formuoti nauja koalicija.

Ar nepanašu į nugalėtojų klubo, puoselėjančio seną lietuviškos politikos tradiciją – renkame naujus, o valdo tie patys – steigimą?

Įdomių klausimų kelia ir socialdemokratų pozicija. Taip jau išeitų, kad kolegos iš TT dabar yra, ir visą kadenciją buvo patikimi koalicijos partneriai, jiems buvo galima patikėti valdyti valstybę, spręsti svarbiausias jos problemas, tačiau po 4 mėnesių apie Lietuvos ateitį kalbėtis su jais jau bus visai neįdomu.

„Kartelinis“ susitarimas?

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius mano, kad turėtų būti nustatytos aiškesnės žaidimo taisyklės, kaip ir kurios partijos dalyvauja pagrindinių partijų TV debatuose per LRT, o kurios patenka į antrąjį debatų ratą.

„Susitarimai tarp partijų yra pagrįsti gana neaiškiais kriterijais, jos gali sudarinėti kartelinius susitarimus ir išmesti, pavyzdžiui, pagrindinę opozicijos partiją iš tokių debatų. Dabar išties keista, kad net TT, būdama valdančiosios koalicijos partnerė, nebegalės dalyvauti debatuose su pagrindinėmis partijomis“, – stebėjosi politologas.

Pasak jo, didžioji problema ta, kad šiuo požiūriu nėra aiškių kriterijų ir taisyklių. Anksčiau panašių nesusipratimų esą būdavo išvengiama, nes visos pagrindinės partijos dalyvaudavo pagrindinėje debatų grupėje. „Dabar susiklostė skandalą primenanti situacija, kai viena iš valdančiosios koalicijos partijų staiga yra išmetama. Manau, kad pati TT turi kelti klausimą dėl taisyklių ir kriterijų. Kol kas dar ne vėlu pataisyti šiuos dalykus. Galima mėgti ar nemėgti vienos ar kitos partijos, tik, kaip sakoma, Platonas – draugas, bet tiesa yra brangesnė“, – pabrėžė A.Krupavičius.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, paprašytas pakomentuoti tokią situaciją, priminė, kad Seimo rinkimų įstatyme numatyta, jog politinių diskusijų grupių sąrašai sudaromi bendru sutarimu, arba, jei tokių susitarimų nepasiekiama, burtų būdu.

„Kiekvienas norėtų diskutuoti su rinkimų lyderiais. Visą laiką girdime nusiskundimų, kad kuri nors partija, paprastai nesulaukianti didesnio rinkėjų palaikymo, būna nepatenkinta, jei jos nepasirenka lyderiai ir ji tarsi papuola į kitą lygmenį. Bet, kita vertus, tai yra padiktuota gyvenimo. Kai diskusijų dalyvius nustatinėdavome burtais, būdavo labai nepatenkinti žiūrovai ir klausytojai“, – aiškino Z.Vaigauskas.

Tačiau VRK pirmininkas atsargiai vertina Liberalų sąjūdžio iniciatyva sudarytą penkių partijų susitarimą. Anot jo, iki debatų LRT eteryje dar daug laiko, VRK dar nėra nustačiusi debatų formato, kol kas niekas nesuderinta ir su LRT vadovais. Net neaišku, kiek dalyvių galėtų būti vienoje debatų grupėje – 3, 5 ar 8. Ir ne tik todėl, kad naujoje LRT studijoje gali užtekti vietos didesniam debatų dalyvių ratui, bet ir todėl, kad kol kas neaišku, kiek partijų dalyvaus Seimo rinkimuose. Jei jų bus mažai, diskusijų grupės gali būti mažesnės, jei daug – didesnės. Taigi, toks liberalų skubėjimas burti pagrindinę debatų grupę atrodo dar keisčiau.

Svarbu ir kišenės dydis

Gal tikrasis TT išmetimo motyvas – nenoras diskutuoti su ja dėl penkių partijų keliamų aukštų politinės etikos standartų? Tačiau E.Masiulis paneigė prielaidą, kad sprendimas galėtų būti susijęs su politine korupcija, kuria įtariama TT, ir nesutiko su teiginiu, kad šiuo požiūriu liberalams rimtų problemų su teisėsauga turėjusi Darbo partija yra priimtinesnė už „tvarkiečius“. „Čia tikrai ne politinės korupcijos klausimas. Tai nebuvo argumentas renkantis tokį formatą“, – „Valstiečių laikraštį“ patikino politikas.

Taip jau atsitiko, kad kitą dieną po pokalbio su Liberalų sąjūdžio vadovu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu. Įtariama, kad Seimo nariui E.Masiuliui „MG Baltic“ koncerno atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai galimai perdavė apie 100 000 eurų kyšį.

Po stiprų politinį žemės drebėjimą Lietuvoje sukėlusio pranešimo tapo aišku ir tai, kad Liberalų sąjūdis bei kitos susitarimą dėl uždaro politinių debatų klubo pasirašiusios partijos pačios paskubėjo įlįsti į maišą, kurį tvirtai užrišo STT. Gal dabar ir Rolandas Paksas geriau atrodytų „nugalėtojų klube“ nei naujasis liberalų lyderis, neišvengiamai turėsiantis viešai skalbti apdirbtą Liberalų sąjūdžio uniformą? Ar gerai jausis debatų dalyviai žinodami, kad, jiems kalbant apie svarbiausius darbus vardan Lietuvos ateities, žiūrovai apžiūrinės jų kišenes spėliodami, kurio didžiausia?

Gali gauti naudos

Ar gali būti, kad „nugalėtojų klubas“ padarė klaidą neįsileisdamas R.Pakso ir taip padarė dar didesnę reklamą TT? Politologo A.Krupavičiaus manymu, demonstratyvus TT išmetimas tikrai gali suteikti daugiau galimybių šiai partijai kitais žiniasklaidos kanalais aiškinti, kad taisyklės neteisingos. „Manau, kad protingai elgiantis iš tokios situacijos TT gali gauti daugiau naudos nei žalos“, – kalbėjo politologas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlė neieškoti užslėptų penkių partijų susitarimo priežasčių. Pagal VRK nustatytą debatų tvarką esą kito varianto nėra: arba partijos pačios gali susitarti, arba traukiami burtai.

„Regis, liberalai inicijavo pakvietimą, kad tuose debatuose nebūtų partijų, kurios neturi kažkokių rimtesnių programinių nuostatų, arba nepretenduoja rinkimuose į solidesnį rezultatą. Pakvietė tas partijas, kurios mano, kad galėtų laimėti rinkimus, formuoti būsimą valdančiąją daugumą. Ir jie, matyt, prioriteto tvarka kvietė tas, kurios šiandien reitingų lentelėse yra aukštesnėse pozicijose, nes tai yra vienas iš rodiklių, kokia gali būti šių partijų pozicija po pačių rinkimų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė politikas.

Su tokia nuomone galima būtų sutikti, jei išties manytume, kad lietuviški rinkimų debatai yra žūtbūtinis idėjų ir argumentų mūšis, o ne graudi jo imitacija politiniame cirke. Regis, kovotojai puikiai žino, kad šiame žaidime pralaimėti neįmanoma. Juk nėra nei švarkų, nei kelnių be kišenių, išskyrus nebent boksą.

Bijo kaip velnio

Rolandas Paksas, TT pirmininkas

R. Paksas (15min. nuotr.)

Liberalai „suinicijavo“ kažkokį dokumentą, nunešė Z.Vaigauskui, šis pasidėjo jį į stalčių, ir tiek žinių. Nei laidų tinklelis sudarytas, nei paskelbta, kaip bus debatuojama.

Panašus scenarijus buvo sugalvotas ir 2002 m. per prezidento rinkimus. Tada visos buvusį prezidentą palaikiusios politinės partijos susimetė į vieną krūvą. Na ką, sukviečiau žmones, Lietuvos piliečius, ir padariau debatus su jais. Šįkart irgi padarysim tą patį, jeigu nenorima įsileisti vienos iš gausiausių partijų, atstovaujamos ir Seime, ir Europos Parlamente, valdančiosios koalicijos narės.

Daugelis kitų partijų, kurios norėtų „tarpusavyje glostytis per debatus“, atstovauja globalistinei politikai, todėl bijo „kaip velnias kryžiaus“ TT pasirodymo debatų laidose.