Į Alytaus Likiškėlių pagrindinę mokyklą vakar sugužėjo iš išeivijos sugrįžusios alytiškių šeimos. Būtent dėl jų čia buvo atidarytas Lietuvybės centras, padėsiantis buvusių išeivių vaikams lengviau ir greičiau integruotis į bendruomenę. Gimtinėn gyventi grįžę alytiškiai vieningai tvirtino, kad vaikų integracijos problemos Lietuvos švietimo sistemoje yra viena pagrindinių priežasčių, atgrasančių užsienyje gyvenančius mūsiškius susikrauti lagaminus ir visam laikui pasukti tėvynės pusėn.
Patyrė ir kultūrinį šoką
Anglijoje daugiau nei penkerius metus gyvenusi Kęstučio ir Ritos Arlauskų šeima į Dzūkijos sostinę gyventi grįžo prieš dvejus metus. Jie augina vienerių ir devynerių metų dukras. Vyresnioji Rebeka pradėjo lankyti Alytaus Likiškėlių pagrindinę mokyklą.
„Vos tik grįžome į Lietuvą, mūsų vyresnėlei labai reikėjo papildomų lietuvių kalbos pamokų. Vienos miesto pradinės mokyklos, kurią lankė mūsų dukra, logopedė pasakė, kad negali jos mokyti papildomai, esą programos sudaromos nuo mokslo metų pradžios. Teko kreiptis į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistus ir papasakoti apie iškilusią problemą. Tik po valdininkų įsikišimo mano dukrai reikiama pagalba buvo suteikta“, – apie užklupusius rūpesčius pasakojo buvusi išeivė alytiškė R.Arlauskienė. Beje, pasak Arlauskų, dukrai teko pakeisti ne vieną mokyklą, kol surado tokią, kurios mikroklimatas tiko jai ir mergaitei buvo parodytas tinkamas dėmesys padedant integruotis bei užpildant susidariusias lietuvių kalbos spragas.
K.Arlauskas teigė, kad jų vyresnė atžala neišvengė ir kultūrinio šoko, kurį labai išgyveno: „Grįžusi iš Anglijos mūsų dukra liūdėjo dėl to, kad čia žmonės nesišypso, nesisveikina vieni kitų. Todėl labai tikiuosi, kad šis Lietuvybės centras ir kitiems vaikams padės lengviau ir greičiau įveikti adaptacinį laikotarpį.“
Žiūri su pavydu
Du sūnus – šešiametį Adolį ir šešiolikmetį Arną – turinti alytiškė Edita Dumbliauskienė po dvylikos metų iš Jungtinės Karalystės į Alytų gyventi sugrįžo daugiau nei prieš mėnesį. Išgirdusi apie Lietuvybės centrą, buvusi išeivė nė nesudvejojo į jį leisianti ir savo atžalas. Paklausus, kokios priežastys sugrąžino alytiškius į gimtąjį miestą, moteris pabrėžė – vaikai. „Jie jaučia labai didelį ryšį su Lietuva ir norėjo čia sugrįžti. Nepaisant to, kad jaunėlis gimė Anglijoje, jis yra didžiausias Lietuvos patriotas“, – tikino alytiškė.
Jai paantrino ir sūnus Arnas: „Grįžti labai norėjau, nes čia gyvena mano seneliai, pusseserės, pusbroliai, kiti giminaičiai.“
Jos sūnūs dėl lietuvių kalbos spragų nesiskundžia, nes gyvendami svetur vaikai papildomai savaitgaliais lankė lietuvių mokyklą. Tačiau E.Dumbliauskienė tikisi, kad Lietuvybės centre sūnūs turės galimybę ne tik dar labiau pagausinti savo lietuvių kalbos žinias, bet ir daugiau sužinoti apie lietuviškas tradicijas, kultūrą.
„Kiti dar Jungtinėje Karalystėje pasilikę mano draugai su pavydu žiūri į tai, kad mes turime tokį integracijos centrą, – aiškino moteris, įsitikinusi, kad centras tikrai padrąsins kitus emigrantus ryžtis sugrįžti namo. – Iki šiol šie žmonės nesijautė laukiami, o toks parodytas dėmesys leis tvirčiau apsispręsti.“
Didžiausia problema – lietuvių kalbos spragos
Buvusios išeivijos šeimos vieningai pritarė, kad, grįžus gyventi į Lietuvą, susiduria su daugybe integracinių problemų, tačiau didžiausia – jų atžalų lietuvių kalbos spragos, kurias pašalinti reikia papildomų pamokų. O jų suteikti, pasak buvusių emigrantų, niekas neskuba.
„Išeivių vaikams mokyklose per pamokas reikia daugiau individualaus dėmesio, ypač per lietuvių kalbos pamokas, tačiau dažniausiai mokytojai jo neskiria. Pažįstu daugybę tėvelių, kurie negrįžta tik dėl to, kad jų vaikai yra didesni ir baiminasi, kad jiems bus sunku integruotis, todėl jie savo planus grįžti gyventi į Lietuvą atideda vėlesniam laikui, kai jų vaikai baigs mokyklas, taps savarankiškesni. Tikiu, kad Lietuvybės centras dabar užsienyje gyvenančius mūsiškius padrąsins sugrįžti“, – teigė dvylika metų Londone gyvenusi ir vos prieš mėnesį gyventi į gimtąjį miestą Alytų sugrįžusi dviejų vaikų mama Margarita Radžiuvienė.
Moteris augina septynerių metų mergaitę ir ketverių metų berniuką. Ji tikino, kad kol kas didesnių integracijos problemų patirti neteko, mokykloje dukra jaučiasi gerai.
Nuskambėjo ir daugiau tėvų išsakytų priekaištų švietimo srityje, esą daugybė miesto mokyklų nėra pasiruošusios priimti sugrįžusių išeivių atžalų. Kaip pavyzdys buvo įvardytas nežinojimas, kaip vertinti užsienio šalyse įgytus mokslo pažymėjimus.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Rimvyda Ališauskienė tikino, kad patirtis ateina su sugrįžtančiais vaikais, tad ateityje tokių problemų mažės, o papildomas lietuvių kalbos mokymas grįžusių išeivių vaikams turi būti suteiktas ir nesvarbu, kurioje mokykloje.
Mokykla turi praktikos
Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos vadovas Donatas Vasiliauskas patikino, kad daugiau dėmesio buvusių išeivių vaikams padedant užpildyti lietuvių kalbos spragas išties bus suteikta: „Dėsime visas pastangas, kad gautume finansavimą vaikų papildomam lietuvių kalbos mokymui. Jau esame paskaičiavę, kad per metus tai mums papildomai atsieitų apie tris tūkstančius eurų.“
Likiškėlių pagrindinė mokykla turi jau ne vienerių metų praktiką iš išeivijos grįžusių alytiškių vaikams padedant integruotis ir papildomai dėmesio skiriant lietuvių kalbos spragoms šalinti. Jau ne pirmus metus savo atžalas į šią švietimo įstaigą leidžiantys tėvai tai patvirtino, sakydami, kad didesnių sunkumų integracijos klausimais nebuvo patyrę.
Mokyklos vadovo teigimu, pastebima, kad vis daugiau emigrantų sugrįžta ir kreipiasi į šią mokyklą dėl jų atžalų ugdymo. „Visada stengdavomės tokiems vaikams parodyti ypatingą dėmesį, sulaukdavome gerų atsiliepimų. O steigti Lietuvybės centrą būtent šioje mokykloje pasirodė puiki idėja, juolab kad turime ne tik puikios patirties, bet ir partnerių užsienyje“, – kalbėjo D.Vasiliauskas.
Pasak vadovo, Lietuvybės centrą lankys ne tik vaikai, grįžę iš išeivijos, bet ir kiti, niekada neišvykę mokiniai iš visų miesto mokyklų. Centre vaikai gausins žinias apie lietuvybę, Lietuvos simbolius, tradicijas, kultūrą, lankys žinomas Lietuvos vietas, susipažins su žymiais, išeivijos duonos ragavusiais, tačiau grįžusiais lietuviais, ir papildomai mokysis lietuvių kalbos.
Idėją pakišo artima aplinka
Lietuvybės centro idėjos autorius, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Andrius Jučas sakė, kad idėja Alytuje steigti Lietuvybės centrą kilo ne atsitiktinai: „Labai daug mano paties artimųjų, giminaičių yra išvykę gyventi į užsienį. Kai su jais kalbėdavausi ir klausdavau, ko trūksta, kad jie grįžtų į Lietuvą, paaiškėjo, kad baimė dėl vaikų integracijos yra pagrindinė priežastis. Žinoma, ne mažiau aktualu ir darbo užmokesčio dydis, darbo pasiūla. Kai pradėjau gilintis, paaiškėjo, kad Alytuje yra nemažai grįžusių gyventi šeimų. Buvo surengta apklausa, per kurią paaiškėjo, kad Alytuje šiuo metu yra mažiausiai 44 iš emigracijos grįžę vaikai, todėl pamaniau, jog toks centras mūsų mieste būtų labai naudingas, ir tikiu, kad jis pasiteisins“, – įsitikinęs tarybos narys, kuriam idėja dėl Lietuvybės centro steigimo kilo dar šių metų pavasarį ir vos per keletą mėnesių tapo realybe.
Lietuvybės centro įrengimas iš Alytaus miesto savivaldybės biudžeto atsiėjo apie 10 tūkstančių eurų. Toliau iki Naujųjų metų šį centrą iš savo resursų išlaikys pati Likiškėlių mokykla, o vėliau bus ieškoma kitų galimybių.
A.Jučas teigė turintis ir daugiau idėjų, kurios galėtų dar labiau padėti iš užsienio gyventi į Alytų sugrįžtantiems gyventojams: „Manau, kad reikalinga įrengti stendą su informacija apie darbo vietas, mokesčius ir kitus rūpimus dalykus, nes, kaip parodė praktika, tokios informacijos sugrįžusiesiems labai trūksta.“
Prisidėjo prie Lietuvos strategijos
Lietuvybės centro atidarymas buvo trumpas, tačiau labai jaukus. Susirinkusius svečius, vilkėdami tautiniais kostiumais, sveikino mokiniai, kurie atliko liaudišką dainą. Atidaryme dalyvavo ne tik iš išeivijos sugrįžę alytiškiai, bet ir Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius, Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai – A.Jučas, Nijolė Makštutienė, Švietimo skyriaus vedėja R.Ališauskienė ir kiti.
„Per pastaruosius kelerius metus turėjome nemažai iššūkių, įgyvendinome daugybę projektų, paįvairinome ugdymosi aplinką ir tas mūsų darbas davė labai gerų vaisių. Pagrindinis indikatorius yra tai, kad šiemet Likiškėlių pagrindinėje mokykloje turime kur kas daugiau mokinių negu praėjusiais metais, kuo pasigirti, atsižvelgiant į šiandienę demografinę padėtį, gali tikrai ne kiekviena mokykla. O ši diena yra dar viena pradžia vieno unikalaus ne tik mūsų mieste, bet ir visoje Lietuvoje projekto. Jis išties sulaukė daug dėmesio iš įvairių institucijų. Pati šalies prezidentė parodė mums dėmesį ir skatino įgyvendinti šį projektą. Džiaugiuosi, kad mūsų mokykla, įkurdama šį centrą, prisideda prie visos Lietuvos strategijos, strateginių tikslų. Mes prisijungėme prie prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikomos iniciatyvos „Rinkis Lietuvą“. Parodytas dėmesys išeivijos žmonėms yra labai svarbus. Tai dar tik pirmas žingsnis“, – per centro atidarymo ceremoniją kalbėjo D.Vasiliauskas, dėkojęs už pagalbą ir palaikymą įgyvendinant Lietuvybės centro idėją miesto valdžios atstovams.
„Dėmesio ir galimybių tobulėti niekuomet nebūna ir nebus per daug. Taip atsakyčiau į kritiką, kuri buvo išsakyta iš kai kurių asmenų lūpų, kad galbūt tai perteklinis dalykas, kad tai nėra gerai, bet aš manyčiau, kad išmėginkime ir tada žinosime, ar tai gerai, ar blogai. Tą pasakys šio centro lankytojai. Nuoširdžiai tikiu, kad šiame centre nuolat šurmuliuos vaikai, sugrįžę iš tolimų kraštų į gimtąjį miestą, čia greičiau adaptuosis, įgaus tų žinių, kurios jiems būtinos tolesniame gyvenime. Belieka palinkėti sėkmės centrui ir padėkoti iniciatoriams, kuriems gimė ši mintis. Savivaldybė palaikė, prisidėjo. Tad pirmyn ir toliau“, – kalbėjo miesto meras V.Grigaravičius ir mokyklos vadovui D.Vasiliauskui įteikė atminimo dovanėlę, kurią perduoti įpareigojo Lietuvybės centrui.
Centro idėjos autorius A.Jučas patikino, kad prasibrauti idėjai nebuvo lengva, kad būta ir skeptiškų jos vertinimų, esą buvo abejojančiųjų, jog yra daug grįžtančių, kad visi tik išvažiuoja.
„Man smagu, kad Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos direktorius patikėjo šia idėja, mes greitai radome bendrą kalbą, pamatėme viziją. Ir man visai nesvarbu, kad jūs buvote išvažiavę, kur buvote išvažiavę. Jūs visi esate alytiškiai, pasaulio alytiškiai. Sveikinu visus sugrįžusius“, – tokius A.Jučo žodžius gausiais aplodismentais sutiko buvę Alytaus išeiviai.
"Alytaus naujienų nuotr.)
Laura BALIUKONIENĖ