Į Aly­taus Li­kiš­kė­lių pa­grin­di­nę mo­kyk­lą va­kar su­gu­žė­jo iš iš­ei­vi­jos su­grį­žu­sios aly­tiš­kių šei­mos. Bū­tent dėl jų čia bu­vo ati­da­ry­tas Lie­tu­vy­bės cen­tras, pa­dė­sian­tis bu­vu­sių iš­ei­vių vai­kams leng­viau ir grei­čiau in­teg­ruo­tis į ben­druo­me­nę. Gim­ti­nėn gy­ven­ti grį­žę aly­tiš­kiai vie­nin­gai tvir­ti­no, kad vai­kų in­teg­ra­ci­jos pro­ble­mos Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mo­je yra vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių, at­gra­san­čių už­sie­ny­je gy­ve­nan­čius mū­siš­kius su­si­krau­ti la­ga­mi­nus ir vi­sam lai­kui pa­suk­ti tė­vy­nės pu­sėn.

Pa­ty­rė ir kul­tū­ri­nį šo­ką

An­gli­jo­je dau­giau nei pen­ke­rius me­tus gy­ve­nu­si Kęs­tu­čio ir Ri­tos Ar­laus­kų šei­ma į Dzū­ki­jos sos­ti­nę gy­ven­ti grį­žo prieš dve­jus me­tus. Jie au­gi­na vie­ne­rių ir de­vy­ne­rių me­tų duk­ras. Vy­res­nio­ji Re­be­ka pra­dė­jo lan­ky­ti Aly­taus Li­kiš­kė­lių pa­grin­di­nę mo­kyk­lą.

„Vos tik grį­žo­me į Lie­tu­vą, mū­sų vy­res­nė­lei la­bai rei­kė­jo pa­pil­do­mų lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kų. Vie­nos mies­to pra­di­nės mo­kyk­los, ku­rią lan­kė mū­sų duk­ra, lo­go­pe­dė pa­sa­kė, kad ne­ga­li jos mo­ky­ti pa­pil­do­mai, esą pro­gra­mos su­da­ro­mos nuo moks­lo me­tų pra­džios. Te­ko kreip­tis į Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus spe­cia­lis­tus ir pa­pa­sa­ko­ti apie iš­ki­lu­sią pro­ble­mą. Tik po val­di­nin­kų įsi­ki­ši­mo ma­no duk­rai rei­kia­ma pa­gal­ba bu­vo su­teik­ta“, – apie už­klu­pu­sius rū­pes­čius pa­sa­ko­jo bu­vu­si iš­ei­vė aly­tiš­kė R.Ar­laus­kie­nė. Be­je, pa­sak Ar­laus­kų, duk­rai te­ko pa­keis­ti ne vie­ną mo­kyk­lą, kol su­ra­do to­kią, ku­rios mik­ro­kli­ma­tas ti­ko jai ir mer­gai­tei bu­vo pa­ro­dy­tas tin­ka­mas dė­me­sys pa­de­dant in­teg­ruo­tis bei už­pil­dant su­si­da­riu­sias lie­tu­vių kal­bos spra­gas.

K.Ar­laus­kas tei­gė, kad jų vy­res­nė at­ža­la ne­iš­ven­gė ir kul­tū­ri­nio šo­ko, ku­rį la­bai iš­gy­ve­no: „Grį­žu­si iš An­gli­jos mū­sų duk­ra liū­dė­jo dėl to, kad čia žmo­nės ne­si­šyp­so, ne­si­svei­ki­na vie­ni ki­tų. To­dėl la­bai ti­kiuo­si, kad šis Lie­tu­vy­bės cen­tras ir ki­tiems vai­kams pa­dės leng­viau ir grei­čiau įveik­ti adap­ta­ci­nį lai­ko­tar­pį.“

Žiū­ri su pa­vy­du

Du sū­nus – še­šia­me­tį Ado­lį ir še­šio­lik­me­tį Ar­ną – tu­rin­ti aly­tiš­kė Edi­ta Dum­bliaus­kie­nė po dvy­li­kos me­tų iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės į Aly­tų gy­ven­ti su­grį­žo dau­giau nei prieš mė­ne­sį. Iš­gir­du­si apie Lie­tu­vy­bės cen­trą, bu­vu­si iš­ei­vė nė ne­su­dve­jo­jo į jį lei­sian­ti ir sa­vo at­ža­las. Pa­klau­sus, ko­kios prie­žas­tys su­grą­ži­no aly­tiš­kius į gim­tą­jį mies­tą, mo­te­ris pa­brė­žė – vai­kai. „Jie jau­čia la­bai di­de­lį ry­šį su Lie­tu­va ir no­rė­jo čia su­grįž­ti. Ne­pai­sant to, kad jau­nė­lis gi­mė An­gli­jo­je, jis yra di­džiau­sias Lie­tu­vos pat­rio­tas“, – ti­ki­no aly­tiš­kė.

Jai pa­an­tri­no ir sū­nus Ar­nas: „Grįž­ti la­bai no­rė­jau, nes čia gy­ve­na ma­no se­ne­liai, pus­se­se­rės, pus­bro­liai, ki­ti gi­mi­nai­čiai.“

Jos sū­nūs dėl lie­tu­vių kal­bos spra­gų ne­si­skun­džia, nes gy­ven­da­mi sve­tur vai­kai pa­pil­do­mai sa­vait­ga­liais lan­kė lie­tu­vių mo­kyk­lą. Ta­čiau E.Dum­bliaus­kie­nė ti­ki­si, kad Lie­tu­vy­bės cen­tre sū­nūs tu­rės ga­li­my­bę ne tik dar la­biau pa­gau­sin­ti sa­vo lie­tu­vių kal­bos ži­nias, bet ir dau­giau su­ži­no­ti apie lie­tu­viš­kas tra­di­ci­jas, kul­tū­rą.

„Ki­ti dar Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je pa­si­li­kę ma­no drau­gai su pa­vy­du žiū­ri į tai, kad mes tu­ri­me to­kį in­teg­ra­ci­jos cen­trą, – aiš­ki­no mo­te­ris, įsi­ti­ki­nu­si, kad cen­tras tik­rai pa­drą­sins ki­tus emig­ran­tus ryž­tis su­grįž­ti na­mo. – Iki šiol šie žmo­nės ne­si­jau­tė lau­kia­mi, o toks pa­ro­dy­tas dė­me­sys leis tvir­čiau ap­si­spręs­ti.“

Di­džiau­sia pro­ble­ma – lie­tu­vių kal­bos spra­gos

Bu­vu­sios iš­ei­vi­jos šei­mos vie­nin­gai pri­ta­rė, kad, grį­žus gy­ven­ti į Lie­tu­vą, su­si­du­ria su dau­gy­be in­teg­ra­ci­nių pro­ble­mų, ta­čiau di­džiau­sia – jų at­ža­lų lie­tu­vių kal­bos spra­gos, ku­rias pa­ša­lin­ti rei­kia pa­pil­do­mų pa­mo­kų. O jų su­teik­ti, pa­sak bu­vu­sių emig­ran­tų, nie­kas ne­sku­ba.

„Iš­ei­vių vai­kams mo­kyk­lo­se per pa­mo­kas rei­kia dau­giau in­di­vi­du­a­laus dė­me­sio, ypač per lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kas, ta­čiau daž­niau­siai mo­ky­to­jai jo ne­ski­ria. Pa­žįs­tu dau­gy­bę tė­ve­lių, ku­rie ne­grįž­ta tik dėl to, kad jų vai­kai yra di­des­ni ir bai­mi­na­si, kad jiems bus sun­ku in­teg­ruo­tis, to­dėl jie sa­vo pla­nus grįž­ti gy­ven­ti į Lie­tu­vą ati­de­da vė­les­niam lai­kui, kai jų vai­kai baigs mo­kyk­las, taps sa­va­ran­kiš­kes­ni. Ti­kiu, kad Lie­tu­vy­bės cen­tras da­bar už­sie­ny­je gy­ve­nan­čius mū­siš­kius pa­drą­sins su­grįž­ti“, – tei­gė dvy­li­ka me­tų Lon­do­ne gy­ve­nu­si ir vos prieš mė­ne­sį gy­ven­ti į gim­tą­jį mies­tą Aly­tų su­grį­žu­si dvie­jų vai­kų ma­ma Mar­ga­ri­ta Ra­džiu­vie­nė.

Mo­te­ris au­gi­na sep­ty­ne­rių me­tų mer­gai­tę ir ket­ve­rių me­tų ber­niu­ką. Ji ti­ki­no, kad kol kas di­des­nių in­teg­ra­ci­jos pro­ble­mų pa­tir­ti ne­te­ko, mo­kyk­lo­je duk­ra jau­čia­si ge­rai.

Nu­skam­bė­jo ir dau­giau tė­vų iš­sa­ky­tų prie­kaiš­tų švie­ti­mo sri­ty­je, esą dau­gy­bė mies­to mo­kyk­lų nė­ra pa­si­ruo­šu­sios pri­im­ti su­grį­žu­sių iš­ei­vių at­ža­lų. Kaip pa­vyz­dys bu­vo įvar­dy­tas ne­ži­no­ji­mas, kaip ver­tin­ti už­sie­nio ša­ly­se įgy­tus moks­lo pa­žy­mė­ji­mus.

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Rim­vy­da Ali­šaus­kie­nė ti­ki­no, kad pa­tir­tis at­ei­na su su­grįž­tan­čiais vai­kais, tad at­ei­ty­je to­kių pro­ble­mų ma­žės, o pa­pil­do­mas lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mas grį­žu­sių iš­ei­vių vai­kams tu­ri bū­ti su­teik­tas ir ne­svar­bu, ku­rio­je mo­kyk­lo­je.

Mo­kyk­la tu­ri prak­ti­kos

Aly­taus Li­kiš­kė­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los va­do­vas Do­na­tas Va­si­liaus­kas pa­ti­ki­no, kad dau­giau dė­me­sio bu­vu­sių iš­ei­vių vai­kams pa­de­dant už­pil­dy­ti lie­tu­vių kal­bos spra­gas iš­ties bus su­teik­ta: „Dė­si­me vi­sas pa­stan­gas, kad gau­tu­me fi­nan­sa­vi­mą vai­kų pa­pil­do­mam lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mui. Jau esa­me pa­skai­čia­vę, kad per me­tus tai mums pa­pil­do­mai at­si­ei­tų apie tris tūks­tan­čius eu­rų.“

Li­kiš­kė­lių pa­grin­di­nė mo­kyk­la tu­ri jau ne vie­ne­rių me­tų prak­ti­ką iš iš­ei­vi­jos grį­žu­sių aly­tiš­kių vai­kams pa­de­dant in­teg­ruo­tis ir pa­pil­do­mai dė­me­sio ski­riant lie­tu­vių kal­bos spra­goms ša­lin­ti. Jau ne pir­mus me­tus sa­vo at­ža­las į šią švie­ti­mo įstai­gą lei­džian­tys tė­vai tai pa­tvir­ti­no, sa­ky­da­mi, kad di­des­nių sun­ku­mų in­teg­ra­ci­jos klau­si­mais ne­bu­vo pa­ty­rę.

Mo­kyk­los va­do­vo tei­gi­mu, pa­ste­bi­ma, kad vis dau­giau emig­ran­tų su­grįž­ta ir krei­pia­si į šią mo­kyk­lą dėl jų at­ža­lų ug­dy­mo. „Vi­sa­da steng­da­vo­mės to­kiems vai­kams pa­ro­dy­ti ypa­tin­gą dė­me­sį, su­lauk­da­vo­me ge­rų at­si­lie­pi­mų. O steig­ti Lie­tu­vy­bės cen­trą bū­tent šio­je mo­kyk­lo­je pa­si­ro­dė pui­ki idė­ja, juo­lab kad tu­ri­me ne tik pui­kios pa­tir­ties, bet ir part­ne­rių už­sie­ny­je“, – kal­bė­jo D.Va­si­liaus­kas.

Pa­sak va­do­vo, Lie­tu­vy­bės cen­trą lan­kys ne tik vai­kai, grį­žę iš iš­ei­vi­jos, bet ir ki­ti, nie­ka­da ne­iš­vy­kę mo­ki­niai iš vi­sų mies­to mo­kyk­lų. Cen­tre vai­kai gau­sins ži­nias apie lie­tu­vy­bę, Lie­tu­vos sim­bo­lius, tra­di­ci­jas, kul­tū­rą, lan­kys ži­no­mas Lie­tu­vos vie­tas, su­si­pa­žins su žy­miais, iš­ei­vi­jos duo­nos ra­ga­vu­siais, ta­čiau grį­žu­siais lie­tu­viais, ir pa­pil­do­mai mo­ky­sis lie­tu­vių kal­bos.

Idė­ją pa­ki­šo ar­ti­ma ap­lin­ka

Lie­tu­vy­bės cen­tro idė­jos au­to­rius, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys An­drius Ju­čas sa­kė, kad idė­ja Aly­tu­je steig­ti Lie­tu­vy­bės cen­trą ki­lo ne at­si­tik­ti­nai: „La­bai daug ma­no pa­ties ar­ti­mų­jų, gi­mi­nai­čių yra iš­vy­kę gy­ven­ti į už­sie­nį. Kai su jais kal­bė­da­vau­si ir klaus­da­vau, ko trūks­ta, kad jie grįž­tų į Lie­tu­vą, pa­aiš­kė­jo, kad bai­mė dėl vai­kų in­teg­ra­ci­jos yra pa­grin­di­nė prie­žas­tis. Ži­no­ma, ne ma­žiau ak­tu­a­lu ir dar­bo už­mo­kes­čio dy­dis, dar­bo pa­siū­la. Kai pra­dė­jau gi­lin­tis, pa­aiš­kė­jo, kad Aly­tu­je yra ne­ma­žai grį­žu­sių gy­ven­ti šei­mų. Bu­vo su­reng­ta ap­klau­sa, per ku­rią pa­aiš­kė­jo, kad Aly­tu­je šiuo me­tu yra ma­žiau­siai 44 iš emig­ra­ci­jos grį­žę vai­kai, to­dėl pa­ma­niau, jog toks cen­tras mū­sų mies­te bū­tų la­bai nau­din­gas, ir ti­kiu, kad jis pa­si­tei­sins“, – įsi­ti­ki­nęs ta­ry­bos na­rys, ku­riam idė­ja dėl Lie­tu­vy­bės cen­tro stei­gi­mo ki­lo dar šių me­tų pa­va­sa­rį ir vos per ke­le­tą mė­ne­sių ta­po re­a­ly­be.

Lie­tu­vy­bės cen­tro įren­gi­mas iš Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to at­si­ė­jo apie 10 tūks­tan­čių eu­rų. To­liau iki Nau­jų­jų me­tų šį cen­trą iš sa­vo re­sur­sų iš­lai­kys pa­ti Li­kiš­kė­lių mo­kyk­la, o vė­liau bus ieš­ko­ma ki­tų ga­li­my­bių.

A.Ju­čas tei­gė tu­rin­tis ir dau­giau idė­jų, ku­rios ga­lė­tų dar la­biau pa­dė­ti iš už­sie­nio gy­ven­ti į Aly­tų su­grįž­tan­tiems gy­ven­to­jams: „Ma­nau, kad rei­ka­lin­ga įreng­ti sten­dą su in­for­ma­ci­ja apie dar­bo vie­tas, mo­kes­čius ir ki­tus rū­pi­mus da­ly­kus, nes, kaip pa­ro­dė prak­ti­ka, to­kios in­for­ma­ci­jos su­grį­žu­sie­siems la­bai trūks­ta.“

Pri­si­dė­jo prie Lie­tu­vos stra­te­gi­jos

Lie­tu­vy­bės cen­tro ati­da­ry­mas bu­vo trum­pas, ta­čiau la­bai jau­kus. Su­si­rin­ku­sius sve­čius, vil­kė­da­mi tau­ti­niais kos­tiu­mais, svei­ki­no mo­ki­niai, ku­rie at­li­ko liau­diš­ką dai­ną. Ati­da­ry­me da­ly­va­vo ne tik iš iš­ei­vi­jos su­grį­žę aly­tiš­kiai, bet ir Aly­taus mies­to me­ras Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai – A.Ju­čas, Ni­jo­lė Makš­tu­tie­nė, Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja R.Ali­šaus­kie­nė ir ki­ti.

„Per pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus tu­rė­jo­me ne­ma­žai iš­šū­kių, įgy­ven­di­no­me dau­gy­bę pro­jek­tų, pa­į­vai­ri­no­me ug­dy­mo­si ap­lin­ką ir tas mū­sų dar­bas da­vė la­bai ge­rų vai­sių. Pa­grin­di­nis in­di­ka­to­rius yra tai, kad šie­met Li­kiš­kė­lių pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je tu­ri­me kur kas dau­giau mo­ki­nių ne­gu pra­ėju­siais me­tais, kuo pa­si­gir­ti, at­si­žvel­giant į šian­die­nę de­mo­gra­finę pa­dė­tį, ga­li tik­rai ne kiek­vie­na mo­kyk­la. O ši die­na yra dar vie­na pra­džia vie­no uni­ka­laus ne tik mū­sų mies­te, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je pro­jek­to. Jis iš­ties su­lau­kė daug dė­me­sio iš įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų. Pa­ti ša­lies pre­zi­den­tė pa­ro­dė mums dė­me­sį ir ska­ti­no įgy­ven­din­ti šį pro­jek­tą. Džiau­giuo­si, kad mū­sų mo­kyk­la, įkur­da­ma šį cen­trą, pri­si­de­da prie vi­sos Lie­tu­vos stra­te­gi­jos, stra­te­gi­nių tiks­lų. Mes pri­si­jun­gė­me prie pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės palaikomos ini­cia­ty­vos „Rin­kis Lie­tu­vą“. Pa­ro­dy­tas dė­me­sys iš­ei­vi­jos žmo­nėms yra la­bai svar­bus. Tai dar tik pir­mas žings­nis“, – per cen­tro ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ją kal­bė­jo D.Va­si­liaus­kas, dė­ko­jęs už pa­gal­bą ir pa­lai­ky­mą įgy­ven­di­nant Lie­tu­vy­bės cen­tro idė­ją mies­to val­džios at­sto­vams.

„Dė­me­sio ir ga­li­my­bių to­bu­lė­ti nie­kuo­met ne­bū­na ir ne­bus per daug. Taip at­sa­ky­čiau į kri­ti­ką, ku­ri bu­vo iš­sa­ky­ta iš kai ku­rių as­me­nų lū­pų, kad gal­būt tai per­tek­li­nis da­ly­kas, kad tai nė­ra ge­rai, bet aš ma­ny­čiau, kad iš­mė­gin­ki­me ir ta­da ži­no­si­me, ar tai ge­rai, ar blo­gai. Tą pa­sa­kys šio cen­tro lan­ky­to­jai. Nuo­šir­džiai ti­kiu, kad šia­me cen­tre nuo­lat šur­mu­liuo­s vai­kai, su­grį­žę iš to­li­mų kraš­tų į gim­tą­jį mies­tą, čia grei­čiau adap­tuo­sis, įgau­s tų ži­nių, ku­rios jiems bū­ti­nos to­les­nia­me gy­ve­ni­me. Be­lie­ka pa­lin­kė­ti sėk­mės cen­trui ir pa­dė­ko­ti ini­cia­to­riams, ku­riems gi­mė ši min­tis. Sa­vi­val­dy­bė pa­lai­kė, pri­si­dė­jo. Tad pir­myn ir to­liau“, – kal­bė­jo mies­to me­ras V.Gri­ga­ra­vi­čius ir mo­kyk­los va­do­vui D.Va­si­liaus­kui įtei­kė at­mi­ni­mo do­va­nė­lę, ku­rią per­duo­ti įpa­rei­go­jo Lie­tu­vy­bės cen­trui.

Cen­tro idė­jos au­to­rius A.Ju­čas pa­ti­ki­no, kad pra­si­brau­ti idė­jai ne­bu­vo leng­va, kad bū­ta ir skep­tiš­kų jos ver­ti­ni­mų, esą bu­vo abe­jo­jan­čių­jų, jog yra daug grįž­tan­čių, kad vi­si tik iš­va­žiuo­ja.

„Man sma­gu, kad Aly­taus Li­kiš­kė­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius pa­ti­kė­jo šia idė­ja, mes grei­tai ra­do­me ben­drą kal­bą, pa­ma­tė­me vi­zi­ją. Ir man vi­sai ne­svar­bu, kad jūs bu­vo­te iš­va­žia­vę, kur bu­vo­te iš­va­žia­vę. Jūs vi­si esa­te aly­tiš­kiai, pa­sau­lio aly­tiš­kiai. Svei­ki­nu vi­sus su­grį­žu­sius“, – to­kius A.Ju­čo žo­džius gau­siais aplo­dis­mentais su­ti­ko bu­vę Aly­taus iš­ei­viai.

"Alytaus naujienų nuotr.)

Laura BALIUKONIENĖ